Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės aparatas

Įžanga
Valstybės aparatą sudaro visuma valstybės institucijų, kurios yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Jos viena kitą papildo, kontroliuoja, padeda viena kitai įgyvendinti valstybės funkcijas. Valstybės aparatą sudaro institucijos, kurios yra kuriamos ir panaikinamos įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai nustato valstybės institucijų kompetenciją ir jų įgaliojimų ribas. Pagrindinė valstybės aparato funkcija – valstybės valdymas ir piliečių teisių bei teisėtų interesų apsauga. Tai vienija visas valstybės institucijas, nors kiekviena veikia ir vykdo savarankišką valstybės funkciją1.
Šio kursinio darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės valdymo aparatą, jo sudarymo ir funkcionavimo ypatumus, atskirų valstybės institucijų sudarymo, pareigūnų skyrimo, jų darbo organizavimo, tarpusavio pavaldumo, bendradarbiavimo ir kitus aspektus.
Taigi šio kursinio darbo tyrimo objektas – LDK valstybės apratas. Šios temos analizei naudosiu lyginamąjį (lyginant atskiras institucijas ir pareigūnus), lingvistinį (aiškinant tam tikras sąvokas), sisteminį (atskleidžiant valstybės institucijų ir pareigūnų tarpusavio santykius), istorinį (lyginant valstybės aparato raidą skirtingais istorijos tarpsniais) metodus, pastarasis metodas bus naudojamas plačiausiai kadangi daugiausiai darbas grįstas istorijos šaltinių analize.
Šiame darbe remsiuosi įvairia moksline – istorine literatūra, pagrindiniai naudojami šaltiniai – autorių kolektyvo „Lietuvos teisės istorija“, J. Machovenko „Nelietuviškų žemių teisinė padėtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIV – XVIII a.)“, S. Vansevičiaus „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybiniai – teisiniai institutai“ ir to paties autoriaus straipsnis „Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos valdžia XV – XVI a.“. Manau, jog tai yra tinkamiausia literatūra nagrinėjamai temai išanalizuoti ir joje pakanka informacijos šio darbo tikslui pasiekti.
Darbas pradedamas nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos analizės, kadangi tai yra dvi aukščiausiosios valdžios institucijos, pagrindinės valstybės valdymo aparato sudedamosios dalys ir norint tinkamai suprasti viso aparato veikimo dėsningumus reikia įsigilinti į šių institucijų reikšmę valstybėje.
1. Didysis kunigaikštis ir Ponų taryba
Lietuvių tauta savąjį valstybingumą, pagal turimus istorijos šaltinius, suformavo XIII a. ir, kaip buvo būdinga ano meto valstybėms, sukūrė valstybinį darinį - Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, vadovaujamą mo­narcho, t. y. vienvaldystės pagrindu. LDK valdžia teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!