Paveldėjimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutuose

Visuomenė nuolat atsigręžia į istorijąs tam, kad pasisemtų iš jos, pasimokytų. Istorija daug ką pasako. Lietuvos Statutai – reikšmingiausias teisinis bei kultūrinis paminklas.
Išmintis sako, kad įstatymai – visuomenės veidrodis. XVI a. šaltiniai pabrėžia įspūdingą visuomenės teisinio ir pilietinio sąmoningumo trajektoriją – nuo išdidaus bajoro pareiškimo teisme: ,, Mane gina įstatymas ’’ iki TLS pratarmėje Leono Sapiegos pacituotos Cicerono minties: ,, Būkime teisės vergai, kad galėtume naudotis laisvėmis ’’.
XVI a. Lietuvos visuomenei Statutas tapo LDK savarankiškumo simboliu. Trijų Lietuvos Statutų parengimas ir priėmimas buvo didžiai pažangus reiškinys. Ir tauta, sukūrusi tokius reikšmingus teisinės bei visuomeninės minties raštijos paminklus, turi teisę jais didžiuotis.
Svarbiausi rašytiniai LDK teisės šaltiniai buvo XVI a. išleisti feodalinės teisės kodeksai – Lietuvos Statutai. Teisės kodifikavimas buvo dėsningas feodalinės valstybės ir teisės raidos etapas. Valstybės valdymui centralizuoti ir krašto politinei vienybei stiprini reikėjo kodekso, kuris vienodai reguliuotų santykius visoje šalies teritorijoje. Teisės kodifikavimą skatino ekonominis krašto gyvenimas, amatų ir prekybos plėtrą, didelių žemės plotų įtraukimas į ūkio apyvartą.
Taigi, pirmieji Lietuvos įstatymai buvo nerašyti. Gyvenimas buvo tvarkomas papročių teise, kurios laikėsi tiek valdovai , tiek gyventojai. Didžiojo kunigaikščio valdžia buvo absoliutiška, ir daugely atvejų jis galėdavo elgtis kaip tinkamas. Kai bajorija pradėjo įgauti kaskart vis daugiau reikšmės, ji ėmė reikalauti, kad teisės būtų surašytos. Tai buvo daroma tam tikruose dokumentuose, vadinamuose privilegijomis. Kartais tokiuose dokumentuose būdavo surašomos tam tikros viso krašto bajorijos teisės, kartais tik vienos srities, o kartais juose buvo surašomos net atskirų šeimų ar asmenų teisės. Jei dokumentas liesdavo visą kraštą, jis būdavo vadinamas krašto privilegija, jei tik vieną sritį – provincijos privilegija. Be to, dar būdavo privilegijų duodamų miestams, Bažnyčiai, žydams ir t.t. tiktai nebuvo jokių privilegijų valstiečiams, nes jie buvo laikomi priklausančiais kunigaikščiui, bajorams arba dvasininkams, - vadinasi tam, kam priklausė dvarai. Privilegijų prisirinko tiek daug ir jos buvo nevienodos, todėl teisininkams buvo sunku susitvarkyti toje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!