Lietuvos ir Lenkijos valstybės konstitucija

l įvadas Nors terminas konstitucija minimas jau antikoje, tačiau šiuolaikine prasme sąvoka konstitucija atsiranda tik XVIII amžiaus pabaigoje - revoliucinio judėjimo prieš absoliutizmą laikotarpiu. Būtent tuo metu iš Prancūzijos į Europą ir net už Atlanto sklido ne tik revoliucinės nuotaikos, bet ir politinės bei teisinės idėjos, kurios šiandien yra įtvirtintos visų demokratinių valstybių konstitucijose. Terminas konstitucija yra daugiareikšmė sąvoka. Bendriausiu požiūriu konstitucija - tai sistema teisės normų, paprastai turinčių aukščiausią teisinę galią ir nustatančių žmogaus, visuomenės ir valstybės tarpusavio santykių bei pačios valstybės sutvarkymo pagrindus.1 Tačiau ne neramioji Prancūzija pirmoji parašė konstituciją ir ją, kaip sektiną pavyzdį, padovanojo pasauliui. Pirmąja rašytine laikoma 1787 metų JAV konstitucija. 1791 metais antrasis tokio pobūdžio dokumentas pasaulyje ir pirmasis Europoje pasirodė Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, o lygiai po keturių mėnesių - rugsėjo 3 d. - Nacionalinis steigiamasis susirinkimas patvirtino galutinį Prancūzijos konstitucijos variantą.2 Laikas parodė, kad konstitucija yra geriausia ir kol kas nepakeičiama priemonė riboti valstybės valdžios galias ir ginti piliečių teises ir interesus.3 Šios priežastys bene labiausiai paskatino pabandyti aptarti lyg ir nelabai logiškai pasirodžiusios vienos seniausių konstitucijų atsiradimo priežastis, jos turinį, svarbą Lietuvos istorijai ir šiek tiek palyginti su žymiai geriau žinoma Prancūzijos konstitucija. Į gegužės 3-iosios konstituciją daugelis lietuvių žiūri su tam tikru nepasitikėjimu, netgi priešiškai. Toks elgesys nesunkiai suvokiamas ir apie jį toliau pakalbėsime plačiau. Be to 200 -osios konstitucijos metinės Lietuvoje praėjo nedaug paminėtos, išskyrus "Kurier Wilenski" balandžio mėnesį ir gegužės pradžioje išspausdintus straipsnius. Lietuvos istorikai tepateikė kelias nedideles publikacijas. Tada tik metus turėjusi atgimusi valstybė, tepripažinta vien tik Islandijos, bandė žūtbūt išsaugoti savo teisę būti savarankiška, todėl Gegužė^ 3-iosios paminėjimas nelabai berūpėjo. II. SENIAUSIA EUROPOS RAŠYTINĖ KONSTITUCIJA 1. Konstitucijos ruošima prielaidos XVIII amžiaus pabaigos ūkinis pagyvėjimas krašte reikalavo daryti daugiau, nuolaidų miestams, įvykdyti agrarinę reformą, keisti politinę santvarką, nes senoji valstybės struktūra stabdė 1 Vaitiekienė K, Vidrinskaitė S. Lietuvos konstitucinės teisės įvadas. - V., 2001, P. 82. 2 Kasperavičius A. 1791 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės ir Prancūzijos konstitucijų lyginamoji analizė. - "Mūsų praeitis", 1994, Nr. 4, P. 19. 5 Vaitiekienė K, Vidrinskaitė S. Ten pat, P. 82. krašto pažangą. Dalis bajorų ieškojo sąjungos su gimstančia buržuazija. Ši sąjunga ėmė pamažu formuotis. Apie Lenkijos vicekanclerį H. Kolontajų būrėsi lenkų publicistai ir kėlė valstybinio ir socialinio gyvenimo negeroves.4 Reformų klausimas buvo keliamas jau XVII amžiuje, o ypač suaktualėjo St. Konarskiui pasiūlius pirmą aiškią reformų programą, kurios daugelį punktų buvo užsimoję įgyvendinti Čartoriskiai. Iki XVIII amžiaus antrosios pusės beveik visi publicistai sielojosi tik dėl visuomenės moralinio pakrikimo ir šaukė grąžinti "senąsias lenkiškas dorybes". Po Konarskio pasiūlymų imta kalbėti apie atskirų valstybinių institucijų reformą ir labiausiai apie liberum veto teisės panaikinimą, nes seimas buvo svarbiausia valstybinė institucija, o veto teisė buvo pagrindinis jį ardąs veiksnys. Į XVIII amžiaus pabaigą publicistikoje pradedami kelti ir socialiniai klausimai.5 1787 metais, Rusijai ir Austrijai įsitraukus į karą su Turkija, po metų Švedijai pradėjus karą prieš Rusiją, o taip pat iškilus rimtiems Rusijos ir Prūsijos prieštaravimams, Respublikai atsivėrė galimybės atsikratyti Rusijos valdovės Jekaterinos II "globos". Valstybės reformų šalininkai skubėjo pasinaudoti palankia tarptautine situacija.6 Šį kartą Rusijos karas su Turkija truko iki 1791 metų. Jekaterina II sutiko, kad Lenkijos -Lietuvos valstybė padidintų savo kariuomenės skaičių, jeigu stotų į karą prieš Turkiją. Savo pusėn viliojo ir Prūsijos karalius, siūlęs Stanislovui Augustui Poniatovskiui sudaryti sąjungą prieš Rusiją.7 1788 m. spalio 6 d. darbą pradėjo neeilinio šaukimo Respublikos seimas, istorijoje plačiai žinomas Ketverių metų seimo vardu. Sušauktas, kaip įprasta, šešioms savaitėms, seimas, kurio deputatų skaičius buvo padvigubintas per 1790 metų rinkimus, dirbo ketverius metus.8 Tik susirinkę seimo deputatai pasidalino į reformatorių ir konservatorių grupuotes. Reformatoriai, vadovaujami žymių to meto Respublikos valstybės ir visuomenės veikėjų (minėto vicekanclerio H. Kolontajaus, LDK rūmų maršalo I. Potockio, seimo maršalo S. Malachovskio ir kt.) ryžtingai ėmėsi įgyvendinti tokią programą, kuri padėtų stiprinti valstybinį savarankiškumą bei visiškai atsikratyti Rusijos diktato. Sukūrę seime deputatų konfederacijas, reformų šalininkai neleido konservatoriams pasinaudoti veto teise, nes konfederacijos laikotarpiu negaliodavo liberum veto. Toks žingsnis leido sukurti kūrybingą, chaoso netrikdomą darbo atmosferą. Šioje situacijoje Stanislovas Augustas parėmė Ketverių metų seime politiškai dominavusius reformų šalininkus ir net sutiko atsisakyti savo tradicinės "gerų santykių su Rusija" politikos. Tuo tarpu konservatyvioji opozicija, stojusi už senosios santvarkos nekeičiamumą, ne tik gynė ' Jučas M., Lukšaitė L, Merkys V. Lietuvos istorija / nuo seniausių laikų iki 1917 metų/. - V., 1988, P. 92. ! Šapoka A. Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos. - K., 1938, P. 281 - 282. ' Kiaupa Z, Kiaupienė J., Kuncevičius A. Lietuvos istorija iki 1795 metų. - V., 1995, P. 394. ' Kniūraitė V. Lietuvos istorijos paskaitos mokytojams. - V., 1998, P. 133. ! Kiaupa Z, Kiaupienė J., Kuncevičius A. Ten pat, P. 394. archaišką, naujųjų laikų Europos dvasios nebeatitikusį valstybės modelį, bet ir šliejo ją prie Rusijos.9 Seimo darbas gerokai palengvėjo, kai 1789 metų pradžioje buvo išvesta Rusijos kariuomenė,10 o nuo liepos mėnesio seimui tiesioginį poveikį turėjo didžioji Prancūzijos revoliucija.11 1788 - 1792 metais seimas įgyvendino nemaža svarbių, valstybės vidaus gyvenimą iš esmės pakeitusių reformų: įvedė pastovų valstybės mokestį privačioms ir bažnytinėms valdoms, padidino kariuomenę (iki 100 000 karių), nustatė naują jos komplektavimo tvarką,12 priėmė miestų įstatymą. Miestai gavo žemės nuosavybės teises, o miestiečiai - asmens laisvę. Jiems buvo garantuota atskira nuo bajorų administracija, policija, teismas. Miestiečiai galėjo užimti tarnybas valstybės administracijos aparate ir teismuose, siųsti savo delegatus į seimą ir dalyvauti diskusijose, svarstant miestų klausimus, tarnauti kariuomenėje karininkais.13 Miestų reforma (1791) sudarė prielaidas klostytis Respublikoje naujam reiškiniui - bajorų ir miestiečių sąjungai, išplėtė socialinę monarchijos atramą, buvo žengtas pirmas žingsnis, pertvarkant luominę visuomenę į pilietinę. Jau pirmaisiais mėnesiais seimas, vadovaujamas energingojo S. Malachovskio, iškėlė daug projektų, kaip atkurti tautinę nepriklausomybę ir paspartinti ekonomikos pakilimą. Buvo aišku, kad kyla grėsmė užtraukti naują Rusijos intervenciją, tačiau, kol pastaroji buvo užsiėmusi savo tarptautiniais rūpesčiais, bajorai priimdami nutarimus, žengė toliau nei būtų galėję ar išdrįsę įprastinėmis aplinkybėmis.14 Seimas suskubo reformuoti politinę valstybės sistemą bei svarstyti naujo jos sutvarkymo projektus. 2. Konstitucijos ruošimas ir svarstymas 1789 metais buvo pradėtas rengti naujas Lenkijos - Lietuvos valstybės konstitucijos projektas, jo pagrindinis autorius buvo Lietuvos rūmų maršalas I. Potockis. Projektą vėliau tobulino pats valdovas Stanislovas Augustas bei Lenkijos vicekancleris H. Kolontajus. Pirmieji konstitucijos apmatai buvo parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją (1789). Pagrindiniai Ketverių metų seimo reformų principai buvo surašyti į galutinį konstitucijos variantą.15 1790 m. gruodžio 16 d. seimas pradėjo svarstyti naujos konstitucijos projektą.16 Tiek jau anksčiau, o juo labiau svarstymo metu išryškėjo du skirtingi požiūriai į valstybės ateitį. H. 9 Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. Ten pat, P. 394 - 395. 10 Makauskas B. Lietuvos istorija. - K., 2000, P. 182. 11 Bumblauskas A. Apie Gegužės 3 - iosios konstituciją. - "Kultūros barai", 1991, Nr. 4, P. 68. 12 Kniūraitė V. Lietuvos istorijos paskaitos mokytojams. - V., 1998, P. 133. 13 Lietuvos TSR istorija. T. l / nuo seniausių laikų iki 1917 metų /. - V., 1985, P. 222. 14 Davies N. Dievo žaislas: Lenkijos istorija. - V., 1998, T. l, P. 567 - 568. 15 Gumuliauskas A. Lietuva: nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo. - V., 1993, P. 192. 16 Lietuvos TSR istorija. T. l / nuo seniausių laikų iki 1917 metų /. - V., 1985, P. 222. Kolontajus, Stanislovas Augustas ir jų bendraminčiai siūlė kurti centralizuotą unitarinę valstybę. Tai reikštų, kad Abiejų Tautų Respublika virstų vienalyte Lenkijos valstybe, kurioje, kaip skelbė 1790 metais Stanislovo Augusto dvare parengtas projektas, "dvi tautos - lenkų ir lietuvių - sudarytų tik vieną tautą". Tačiau šis , XVIII amžiaus gerai organizuotos valstybės sampratą atitinkąs Respublikos pertvarkymo modelis nebuvo priimtinas LDK deputatams. Jie reikalavo, kad Lenkijos ir LDK santykiai būtų grindžiami unijos principais, kad kas trečias seimas posėdžiautų LDK teritorijoje, kad galiotų 1588 metų Lietuvos Statutas, būtų išsaugotas atskiras LDK vykdomosios valdžios aparatas, nepažeisti kiti LDK interesai. Seimo sukurtoji komisija (vadovas -I. Potockis) reformų projekte Valdymo formos pagerinimo pradžia siūlė kurti bendrus visos valstybės vykdomosios valdžios organus, taip pat akcentavo federacinį valstybės pobūdį ir būtinybę laikytis unijos nuostatų. Projektų svarstymas tik dar kartą patvirtino, kad seime, kaip ir visuomenėje, yra tiek unitarinės Lenkijos valstybės sukūrimo, tiek ir dualistinės federacinės Abiejų Tautų Respublikos išsaugojimo šalininkų. Tačiau greitai kintanti tarptautinė situacija vertė reformų šalininkus skubėti ir per labai trumpą laiką įstatymiškai įteisinti, kad ir iki galo dar neapsvarstytus, ginčytinus valstybės santvarkos pakeitimus.17 3. Konstitucijos priėmimas ir paskelbimas Naktį iš balandžio 28 d. į 29 d. konstitucijos kūrėjai susirinko į nepaprastąjį posėdį ir nusprendė paskelbti konstituciją 1791 m. gegužės 3 d. Tą dieną H. Kolontajaus šalininkai veikdami drauge su S. Malachovskiu pasirinko neatsitiktinai, nes taip buvo tikimasi suvaržyti priešininkų veiksmus. Kadangi du trečdaliai seimo atstovų buvo išvykę švęsti šv. Velykų (balandžio 24 d.) ir dar nespėję sugrįžti, tai buvo galima tikėtis tik nedidelio nepritariančiųjų pasipriešinimo.18 Slaptai parengtas konstitucijos projektas buvo garsiai perskaitytas pustuštei salei.19 Gegužės 3-iosios konstitucijos autoriai deklaravo pragmatinius tikslus, siekimą, palankioms aplinkybėms susiklosčius, pataisyti esamą tvarką, o tiksliau - betvarkę. Įžangoje, kuri prasideda žodžiais "Vardu Dievo, vieno Šventoje Trejybėje", sakoma: "Pripažindami, kad visų mūsų likimas vien tik nuo tautos konstitucijos pagrindimo ir pagerinimo priklauso, pažinę ilga patirtimi įsisenėjusias mūsų valdymo ydas, norėdami pasinaudoti momentu, kurį išgyvena Europa, ir prabėgančia akimirka, kuri mus pačius sugrąžino sau, laisvi nuo svetimos prievartos gėdingų paliepimų, labiau nei gyvybę ir asmens laisvę vertindami politinę egzistenciją, nepriklausomybę nuo išorės ir vidinę laisvę tautos, kurios likimas yra mūsų rankoms patikėtas;

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!