Lietuvos valstybės konstitucingumo raidos istoriniai tarpsniai

Konstitucinei teisei priskirtinos nuostatos Lietuvoje labai senos, gerokai senesnės nei kaimyninėse šalyse: neskaitant valstybinės teisės normų, susiformavusių pradžioje paprotinėje teisėje o vėliau ir valdovų aktuose, jau nuo XVI a. pirmosios pusės kai kurios jų buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos statutuose, tapusiuose ryškia Lietuvos konstitucingumo tradicijų užuomazga.
Pagrindine idėja, raudona gija praeinančia per visus tris Lietuvos statutus, buvo teisinės valstybės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) teisių bei reikšmės įtvirtinimo ir apsaugojimo idėja, turinti išties konstitucinę reikšmę.
Pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) preambulėje pabrėžiama, jog statutas skiriamas visiems valdiniams, nepaisant luominės jų priklausomybės, vienodai privalomas gyventojams ir valdžios institucijoms, tame tarpe net Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Teismai įpareigoti visiems taikyti tą pačią rašytinę teisę. Nors luominėje visuomenėje realiai negalėjo būti tikro visų valdinių lygiateisiškumo, tačiau reikšminga jau ir pati visiems lygiai privalomo įstatymo idėja.
Statutas skelbė, kad LDK yra savarankiška valstybė. Jame esama nuostatų apie Lietuvos suverenumą, teritorijos neliečiamumą, apie LDK valstybinę santvarką - valdovą, Seimo struktūrą ir prerogatyvas, jų tarpusavio santykius. Didysis kunigaikštis įsipareigoja saugoti Lietuvos nepriklausomybę, garbę, teritorinį vientisumą, užkirsti kelią svetimšalių įsigalėjimui, nemažinti valstybės žemių, pagal išgales atsiimti prarastąsias. Jis pažada nežeminti Lietuvos ir jos Ponų tarybos, kuri bajorams buvo aukščiausiuoju valdžios organu ir teismo instancija, skelbia tarsiąsis su Ponų taryba leisdamas įstatymus, be Ponų tarybos žinios nedalysiąs valstybės dvarų, neskirsiąs kraštui privilegijų.
Lietuvos didysis kunigaikštis įsipareigojo saugoti valdinių teises ir laisves, laikytis senųjų privilegijų ir papročių, o naujus įvesti tik su Ponų tarybos žinia. Skelbiama teisė laisvai išvykti iš kunigaikštystės į kitas šalis, išskyrus priešo žemę, teisė bajorams vykti į užsienį mokytis karybos. Statutas atkreipė dėmesį į moterų turtines teises ir garbę.
Pilno LDK valstybės savarankiškumo idėja liko ir Antrajame Lietuvos statute (1566 m.), įteisinusiame, be kita ko, LDK teritorijos neliečiamumą ir apibrėžusiame jos sienas.
Trečiasis Lietuvos statutas (1588 m.), patvirtintas jau po 1569 m. Liublino unijos, įteisino naują valstybės formą - federacinę Respubliką, vadovaujamą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!