Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos Sąjungos teisė: kas turi viršenybę kolizijos atveju?

Kaip šiuolaikiniame pasaulyje yra suvokiama konstitucija? Nagrinėdami skirtingus mokslinius šaltinius galime rasti įvairiausiu konstitucijos apibrėžimus, kurie išskiria tam tikrus šio teisės akto bruožus.1 Pagal savo prigimtį konstitucija yra aukščiausioji teisė užtikrinanti visuomeninę santarvę.2 Valstybės santvarką, valdžios institucijas, piliečių teises apibrėžia konstitucija, todėl jos vaidmuo nacionalinėje teisėje yra neginčijamas. Saveiką tarp skirtingų teisės aktų nacionalinės teisės sistemoje yra būtina ir neišvengiamas šiuolaikinių demokratinių valstybių valdymo modelyje, todėl normų turinio atžvilgių labai svarbu išlaikyti balansą. Lietuva būdama Europos Sąjungos (toliau - ES) ir kitų tarptautinių organizacijų nare, nuolat susiduria su tarptautinės teisės įtaką, ypatingai tai galime pastebėti būdami ES dalimi ir susidurdami su jos pirmine ir antrine teise. ES teisės ir Konstitucijos sąveika tarp dvejų teisinių sistemų yra ypač sudėtinga. Šių santykių sąveikoje neretai kyla klausimų, kuri iš teisių yra svarbesnė ar viršesnė, todėl viena iš šio darbo tikslu yra Konstitucijos kaip aukščiausio teisės akto, bei ES teisės viršenybės principo analize.
Tai, kad valstybė prieš stodama į ES ir iš esmės suderindama savo nuostatas su Europos Sąjungos teise, dar neraiškia, kad praktikoje prieštaravimų tarp šių dvejų, savo prigimtimi skirtinų, teisės sistemų kolizijos yra negalimos. Kolizijos sprendimui, ES taikydama viršenybės principą negudria tą klausimą išsprendžią valstybių narių ordinarinės teisės atžvilgiu, bet ar viršenybės principas galioja valstybių narių konstitucijoms, ar vis dėl to konstitucija išlieka už ES viršenybės principo ribų? Tokius klausimus jau teko spręsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir formuluodamas viršenybės doktriną teismui teko priimti ne viena sprendimą, kurio jis sprendė ES teisės santykį su nacionalinę teise, todėl savo darbe pateiksiu ESTT praktikoje suformuluotas pagrindinius viršenybes principo aspektus.
Lietuvos Respublika susiduria su situacija, kai toje pačioje valstybėje, lygia greta egzistuoja kelios teisinės sistemos. Teisinis pliuralizmas gali pasireikšti tuo, kad šalia valstybės nacionalinėse teisės sistemos egzistuoja ir ES, ir tarptautinės teisės sistemos, todėl neretai iškyla problemų ir klausimu susijusiu su teisės sistemų sąveika ir jos užtikrinimu.3...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!