Nutarimas dėl LR administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalies atitikties LR konstitucijai

NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO (2016 M. BIRŽELIO 2 D. REDAKCIJA) 158 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Pareiškėja kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR Konstitucijos 29str. 1 daliai ir 30str. 1 daliai, konstitucinės teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 158str. 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas arba, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats

29str. 1 dalis: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

30str. 1 dalis: Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktais, buvo pateikusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą pagal jos skundą išnagrinėtoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nes buvo nepašalinti jo nurodyti trūkumai – nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašė ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo.

Pareiškėja savo prašymą pagrindė tokiais argumentais:

• Pasak pareiškėjos, Konstitucijos ir įstatymų suponuojama teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą bei atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai jau išsprendus bylą paaiškėja naujos teisinės ar faktinės aplinkybės, turinčios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

• Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo kaip ir nustatydamas teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (įtvirtindamas apeliaciją ir kasaciją), – užtikrinti, kad būtų išvengta galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių, ir taip įvykdyti teisingumą apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą.

• Pareiškėjos teigimu, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, jos negalima paneigti ar pernelyg apriboti. Tačiau ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį fizinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje turi surašyti advokatas arba kitas nurodytas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ši teisė pernelyg apribojama arba iš viso paneigiama (kai aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis asmuo neturi pakankamai lėšų advokatui ir negali gauti valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos, nes jo pajamos ir turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį, arba kai jis pats gali surašyti tokį prašymą, nes, pasak pareiškėjos, geriau žino faktines bylos aplinkybes).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!