Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka galiojančiame ir naujame CPK

Darbo tikslas yra apžvelgti, kaip naujajame Civilinio proceso kodekse yra reglamentuojama ypatingoji teisena ir palyginti jo ypatingosios teisenos reglamentavimą su senuoju 1964 m. CPK.
Reikėtų pabrėžti, kad dauguma praktikų pateikia abejones dėl blanketinių normų, nukreipiančių į atskirus Ci­vilinio kodekso straipsnius, įtvirtinimo, motyvuojant tuo, kad visos procesines teisės normos turėtu būti kodifikuotos tik Civilinio proceso kodekse.
Pažymėtina, kad naujame CPK įtvirtintos ypatingosios teisenos kon­cepcijos pagrindu nustatytas ypatingosios teisenos reglamentavimas naujajame Civilinio proceso kodekse turėtų užtikrinti operatyvų ir koncentruotą procesą bei sudaryti prielaidas veiksmingiau įgyvendinti ypatingajai teisenai keliamus uždavinius.
1. YPATINGOSIOS TEISENOS REIKŠMĖ NAUJAJAME IR GALIOJANČIAME CPK
Pagrindinė teismo funkcija yra spręsti ginčus dėt teisės ir ginti pažeistas subjektines teises bei įstatymo saugomus interesus. Šią funkciją teismas įgyvendina nagrinėdamas ieškininės teisenos ir ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, teisenos by­las. Tačiau yra atvejų, kai teismui reikia įsikišti net nesant ginčo dėl teisės, taigi nesant teisės pažeidimo ir teisės pažeidėjo. Pa­vyzdžiui, asmuo nori paveldėti po tėvų mirties likusį turtą, ta­čiau neturi dokumentų, patvirtinančių giminystės santykius su palikėjais. Nesant šių dokumentų, asmuo negali įgyvendinti sa­vo paveldėjimo teisės, nors jokie kiti asmenys jos ir neginčija. Tokiu atveju įstatymas suteikia asmeniui teisę kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti esant giminystės santykius. Tačiau ar teis­mas turi nagrinėti tokią bylą pagal bendras proceso, t. y. ieškini­nės teisenos, taisykles ir ar tai yra būtina bei reikalinga.
Neabe­jotina, kad taikyti visas ieškininės teisenos taisykles, nagrinėjant aptariama bylą, nėra būtina. Juk byloje nėra dviejų ginčo šalių, turinčių priešingus interesus, nėra ginčo dėl teisės, teismas netu­ri tikrinti kitų asmenų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi tokios bylos gali būti nagrinėjamos supaprastinta tvarka.
Nor­mos, reguliuojančios supaprastinta ne ginčo bylų nagrinėjimą, sudaro ypatingosios teisenos institutą ( galiojančio CPK 25-33 skirsniai). Esminiai ypatingosios teisenos ir kitų civilinio proceso teisenų skirtumai yra šie.
Pirma, ypatingosios teisenos atveju nėra šalių su priešingais interesais - tai vienašalė teisena (untlateral pmceedings}. Bylą pradeda pareiškėjas, kurio teisių niekas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!