Bylų nagrinėjimo ypatumai apeliacinės instancijos teisme

Bylų nagrinėjimo ypatumai apeliacinės instancijos teisme

Naujų įrodymų pateikimas

• CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:
• 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;
• 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
• Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jumps“ v. UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

Galimybės susipažinti su pateiktu įrodymu suteikimas priešingai šalia

• Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), suvaržė kasatorių procesinę teisę teikti paaiškinimus bylos klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis), taip pat paaiškinimus dėl rašytinių įrodymų (CPK 200 straipsnio 3 dalis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme, kitai ginčo šaliai nesuteikiant teisės su jais susipažinti bei pateikti savo poziciją, nekoreliuoja ir su EŽTT praktikoje išreikšta pozicija dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), kur nurodoma, kad šalių lygybės principas reikalauja, jog kiekvienai proceso šaliai turėtų būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą sąlygomis, kuriomis ji nepatektų į daug nepalankesnę, nei priešinga šalis, padėtį; teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, kad kiekvienai proceso (civilinio ar baudžiamojo) šaliai iš esmės turėtų būti suteikta galimybė žinoti ar pakomentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus turint tikslą paveikti teismo sprendimą; tik ginčo šalys gali nuspręsti, kuris priešingos šalies ar liudytojo pateiktas dokumentas turėtų būti jų pakomentuotas; svarbus byloje dalyvaujančių asmenų pasitikėjimas teisingumo vykdymu, kuris, inter alia, pagrįstas žinojimu apie turėtą galimybę pareikšti savo požiūrį dėl kiekvieno dokumento byloje (žr. Pellegrini v. Italy, no. 30882/96, par. 44, 45, ECHR 2001-VIII; Buchberger v. Austria, no. 32899/96, par. 50, 20 December 2001; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 74 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę. (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!