Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija1. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, be kita ko, reiškia ir tai, kad teismai (tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuoti), kaip ir visos kitos valstybės institucijos, vykdydami jiems priskirtas funkcijas turi veikti neperžengdami Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtų ribų.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teismai, neperžengdami įstatymo ribų, vykdo dvi pagrindines funkcijas: jurisdikcinę ir ne jurisdikcinę2. Jurisdikcinė teismo funkcija – spręsti ginčus dėl teisės. Ši teismo funkcija yra susijusi su bylų (administracinių, baudžiamųjų, civilinių) nagrinėjimu. Taigi, galima teigti, kad teismui yra būdinga administracinė (administracinių bylų nagrinėjimas), baudžiamoji (baudžiamųjų bylų nagrinėjimas) ir civilinė (civilinių bylų nagrinėjimas) jurisdikcija. Tačiau teismas vykdo ir ne jurisdikcines funkcijas, t.y. teismas atlieka veiksmus, susijusius su administracinio pobūdžio funkcijų vykdymu.
Minėtoms funkcijoms vykdyti teismams yra suteiktos atitinkamos teisės ir atitinkami įgaliojimai, t.y. teismams yra suteikta kompetencija. Kompetencija (angl. competence; pranc. compétence; vok. Kompetenz) „Tarptautinių žodžių žodyne“ apibrėžiama kaip „kurio nors organo ar pareigūno teisių ir pareigų, kurias numato to organo statutas ar nuostatai, visuma“3. Taigi, teismo kompetencija ir yra teismo teisių ir įgaliojimų, kuriais remdamasis jis vykdo jam įstatymo skirtas funkcijas, visuma.
Atsižvelgiant į minėtų teismo funkcijų prigimtį, teisės doktrinoje yra išskiriamos dvi teismo kompetencijos rūšys, t.y. jurisdikcinė ir ne jurisdikcinė kompetencija. Jurisdikcinė teismo kompetencija – tai teismo teisės, susijusios su bylų nagrinėjimu, o ne jurisdikcinė – teismo teisės ir įgaliojimai, susiję su administracinio pobūdžio funkcijų vykdymu.
Būtent jurisdikcinę teismo kompetenciją ir reglamentuoja du šiame darbe nagrinėjami institutai – priskirtinumo ir teismingumo.
Pažymėtina, kad šiame darbe minėti institutai yra analizuojami Lietuvos administracinio proceso požiūriu. Pagrindinis teisės aktas, kuriuos yra remiamasi yra Administracinių bylų teisenos įstatymas.
Šiame darbe nagrinėjama bylų priskirtinumo sąvoką, rūšys, teismingumo samprata, rūšinis teismingumas, analizuojami administracinių teismų kompetencijos nustatymo principai pagal užsienio valstybių praktiką, administracinių teismų kompetencijos nustatymo principai Lietuvoje, taip pat atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija ir rūšinis teismingumas Lietuvos...
Šį darbą sudaro 4234 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!