Norminių teisės aktų teisėtumo kontrolės rūšys administraciniame procese

1. NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ TEISĖTUMO KONTROLĖS RŪŠYS ADMINISTRACINIAME PROCESE

Svarbu tikrinti vykdomosios valdžios institucijų veiksmus ir įvesti kontrolę šioje srityje, jog jų veikla atitiktų Lietuvos įstatymus ir neprieštarautų Konstitucijai ir atitiktų jos reikalavimus. Vykdant viešojo administravimo kontrolę nustatoma ar tam tikras vykdomosios valdžios pareigūno sprendimas, nutarimas, dekretas, potvarkis ar įsakymas neprieštarauja tam tikrai veiklos sričiai, Konstitucijai arba atstovavimo ir bendrosios valdžios principus reglamentuojančioms teisės normoms (Bakaveckas, 2005, p. 532). Daugelį valdymo aktų kontrolės veiksmų galima laikyti vėlesne kontrole, nes teismas, ikiteisminė ginčų institucija ar viešojo administravimo subjektas tiria valdymo rašytinį aktą arba kitą administracinį veikimą ar neveikimą tik po to, kai buvo pateiktas skundas – abejojant norminio akto teisėtumu ar pagrįstumu (Andruškevičius, 2008, p. 219).

Teismai ir kitos valstybinės institucijos, kurios sprendžia administracinius ginčus, teisės normas aiškina ir taiko kai spręsdamos dėl viešojo valdymo reglamentuojančių įstatymų ir juos detalizuojančių norminių administracinių aktų teisėtumo ar nagrinėjant individualius administracinius ginčus. Norminio akto ginčijimas, tai teisiniu argumentavimu grindžiama abejonė, kad toks teisės aktas neatitinka demokratiniams principams: įstatymų ir konstitucijos viršenybės, viešųjų interesų, teisės imperatyvams(Andriuškevičius, 2008, p. 262).

Lietuvos Respublikos Administracinių Bylų Teisenos Įstatymas (toliau ABTĮ) pagal 1 str. 1 d. „nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką.“ Būtent šio įstatymo II skyriaus pirmas skirsnis reglamentuoja pareiškimo ypatumus tiriant norminių administracinių teisės aktų teisėtumą. Skiriamos abstrakčioji ir incidentinė kontrolės, kurių reglamentavimas įtvirtintas anksčiau minėto įstatymo 112 ir 113 straipsniuose. Tik tame straipsnyje minimi subjektai gali inicijuoti tam tikro akto tyrimą.

ABTĮ 112 straipsnyje įtvirtintos abstrakčios kontrolės normos. Pagal pirmąjį šio straipsnio dalį Išskirtinai tik Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, prokurorai ir bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti ar norminis administracinis aktas arba jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Aukščiau išvardyti asmenys ir institucijos gali kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Dėl administracinio akto atitikties įstatymas teisę kreiptis turi ir suinteresuota visuomenė, apibūdinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai šį prašymą išdėsto nutartyje, o tuo tarpu kiti subjektai kreipiasi pareiškimo forma. Verta paminėti, jog pagal šio straipsnio antrą dalį kreiptis dėl administracinio norminio akto teisėtumo turi ir Vyriausybės atstovai, vykdantys savivaldybių veiklos priežiūrą. Trečia šio straipsnio dalis nurodo, jog prašant ištirti norminio administracinio akto teisėtumą reikia pateikti ir skundžiamo teisės akto, įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto kopijas, kuriam prieštarauja kvestionuojamas administracinis norminis aktas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!