Norminių teisės aktų tipai

Norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Tarp daugelio teisės formų, vieną svarbiausių užima norminiai teisės aktai. Jie išreiškia aukščiausių valstybės institucijų valią ir yra visuotinai privalomo pobūdžio. Kiekvienas pilietis privalo žinoti savo teises bei pareigas, kad jo gyvenimas visuomenėje taptų sklandus ir nesukeltų nepageidaujamų pasekmių. Norminis teisės aktas Kontinentinės teisės tradicijos valstybėse bei kai kuriose kitose teisės šeimose yra pagrindinis teisės šaltinis. Norminius teisės aktus priima ne valstybinės (nacionalinės bei federacijos subjektų), savivaldos arba tarptautinės institucijos, bet ir kiti (juridiniai) asmenys - religinė bendruomenė, profsąjunga, įmonė. Tai gali būti nuostatai, įstatai, vidaus darbo taisyklės.
Norminis teisės aktas – tai oficialus rašytinis dokumentas, turintis privalomąją juridinę galią ir skirtas nevienkartiniam naudojimui.
5. Nustato, keičia ar naikina teisės normas.
Norminis teisės aktas formuoja bendrojo pobūdžio taisyklę.
Teisės aktas – tautos, valstybės, institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.
Bendrieji teisės normų aktai
Bendrųjų teisės normų aktas – kompetentingų teisės institucijų subjektų specialiai išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugiapartiniam naudojimui, neribotam subjektų skaičiui. Bendrųjų teisės normų aktų paskirtis, centralizuotai reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančios socialinės plėtros ir žmogaus teisių apsaugos poreikius. Teisės normų išdėstymo jose tikslingumas ir prieinamumas daro jį plačiai naudojamą.
Individualieji teisės normų aktai
Individualiųjų teisės normų aktas – formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu tęstinę, taisyklę, kuri skiriama konkretiems asmenims. Individualieji teisės normų aktai gali būti savarankišką individualią elgesio taisyklę formuluojantys aktai ir teisės taikymo aktai.
Pagrindinis skirtumas yra toks, kad bendrieji teisės normų aktai formuluoja savarankišką elgesio taisyklę, individualūs teisės normų aktai tokios taisyklės neformuluoja, o tik paverčia bendra norma nustatytas teises ir pareigas konkretaus asmens subjektyvinėms teisėms ir pareigoms.
Bendrųjų ir individualiųjų teisės normų aktų skirtumai:
1. Bendrųjų teisės normų aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes formuluoja bendrąją elgesio taisyklę....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!