Patristika

III. PATRISTINIS UGDYMAS........................................................................................6
III. 1. Patristinės mokyklos ........................................................................................6
III.2. Patristikos pedagogai .........................................................................................7
IV. LITERATŪROS SĄRAŠAS.......................................................................................8
ĮVADAS
Pradedant darbą apie patristiką visų pirma reiktų paaiškinti ką reiškia šis terminas. Žodyne pavyko rasti tokį atsakymą, kad patristika [lot. patristica < pater (kilm. patris), gr. patēr (kilm. patros) – tėvas] yra II–VIII a. Krikščionių bažnyčios tėvų (Tertuliano, Klemenso Aleksandriečio, Origeno, Grigaliaus Nazianiečio, Augustino) teologija, suformulavusi pagrindines krikščionybės doktrinas. Taigi, kaip matome, šie ugdymo pagrindai susiformavo prieš daug amžių ir turi gilų ryšį su bažnytiniu mokslu. Turbūt bus įdomu plačiau sužinoti kokia patristikos ideologija, pasaulėžiūra, genezė, raida, pasekėjai, institucijos ir k. t.
Referate stengiausi plačiau išdėstyti patristikos atsiradimą, pagrindines idėjas, ugdymo bruožus, pedagogus ir t. t. Rašydama darbą rėmiausi žodynu, A.Maceinos raštais, medžiaga surasta interneto puslapiuose, bei kitų knygų duomenimis apie šį ugdymą.
PATRISTIKOS SUSIFORMAVIMAS
Siekiant surasti patristikos ištakas, suprasti jos atsiradimo aplinkybes reikia grįžti daug amžių į praeitį, dar į senovės laikus, kuriuose nebuvo Krikščionybės religijos ir į viduramžių, kur jau nebebuvo klasikinės stabmeldystės. Nors senovę nuo viduramžių skiria maždaug tūkstantmetis, tačiau šiame tarpsnyje ir atsirado patristika, arba Bažnyčios Tėvų laikotarpis – savotiškas kultūros ir gyvenimo tipas, kuris nepriklausė nei senovei, nei viduramžiams. Minint šį laikmetį, reikšmingiausias dalykas būtų tas, kad jo metu susijungė helenizmas ir Krikščionybė. Patristikos metu šie du elementai peraugo į vientisą idėjų sistemą ir žmogiškosios helenistinės formos prisipildė dieviškojo krikščioniškojo turinio. Patristikos filosofija apėmė keletą atmainų, kurias būtų galima skirti į tris dalis:
1. Pagal uždavinius ji skirstoma į apologetinę ir sisteminę. Dvejopa ji buvo dėl to, kad pirmieji filosofiniai krikščionių bandymai kilo iš dvejopų - vidinių ir išorinių - paskatų. Filosofija, viena vertus, turėjo ginti tikėjimą nuo išorės priešininkų ir šiems parodyti, kad ji atitinka proto reikalavimus: tai buvo „gynėjų", arba apologetų, reikalas. Kita vertus, vidiniam bendruomenės naudojimui buvo būtinas vientisas ir nuoseklus pažiūrų išdėstymas: tai jau buvo sistemintojų uždavinys. Apologetai tobulino krikščionių doktrinas, atsižvelgdami į ginčus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!