Papildomas gamtamokslinis ugdymas

Papildomas ugdymas (popamokinė veikla)– labai svarbi moksleivių užimtumo sritis, suteikianti galimybes atsiskleisti jų gabumams, leidžianti pagilinti ir praktiškai panaudoti žinias, įgytas pamokų metu. Popamokinė veikla taip pat yra neatsiejama moksleivio asmenybės ugdymo dalis, stiprinanti savarankiškumą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, pilietiškumą, lavinanti vaizduotę, komunikabilumą. Popamokinė veikla atlieka ir prevencines funkcijas socialiai žalingų įpročių atžvilgiu: nusikalstamos veiklos, priklausomybių nuo narkotinių medžiagų ir kt.
Papildomas gamtamokslinis ugdymas svarbus visos švietimo sistemos komponentas. Tai viena reikšmingiausių gamtamokslinio ugdymo sričių. Gamtamokslinis ugdymas integralus mokomasis dalykas, kurio paskirtis – visuminio (holistinio) pasaulio vaizdo formavimas, vaiko pasaulėvaizdžio plėtra. Integruotas gamtamokslinis ugdymas atspindi tris esminius vaiko ir gamtos sąlyčio komponentus.
Vaiko ir gamtos sąlyčio komponentai
• Emocinis ir vertybinis
• vaiko ir gamtos santykis
• Pažintinis vaiko
• ir gamtos santykis
• Efektyvus praktinis
• vaiko ir gamtos santykis
Aplinkosauginis ir ekologinis ugdymas: ugdo meilę ir pagarbą viskam kas gyva, skatina pažinti aplinką bei suteikia gilesnius pažintinius gamtos mokslų gebėjimus, skatina aplinkai palankaus elgesio motyvaciją, atsakomybę už savo veiksmus, (gamtininkų centrai, gyvūnų globos draugijos, būreliai ir t.t.). Socializacijos pedagogika,G. Kvieskienė, Vilnius, 2000
Ekologinis ugdymas (EU) – tai santykio su pasauliu, aplinka, dvasinio ryšio su gamta, žmonėmis formavimas. Ekologiniam ugdymui Lietuvoje yra skiriamas nemažas dėmesys. Prof. E. Šapokienė EU koncepcijoje išskiria tokius ekologinio švietimo uždavinius:
Gamtos pažinimas.
• Gamtos pažinimas.
• Gamtosaugos darbo įgūdžių formavimas.
• Etikos gamtoje ugdymas.
• Vertybių orientacijos formavimas.
• Gamtosaugos socialinės prasmės suvokimo ugdymas.
• Humaniškumo, dvasingumo, gailestingumo ugdymas.
• Emocijų žadinimas.
•
Ekologinis ugdymas pradinėje mokykloje turėtų vykti trimis kryptimis, taikant tam tikrą realizavimo modelį, atsižvelgiant į svarbiausius EU principus: – nuoseklumą; – sistemingumą; – kompleksiškumą.
Nuoseklumas Sistemingumas Kompleksiškumas
• Naujas mąstymas
• Nauja pasaulėžiūra
• Nauja ekologinė
• kultūra
• Realizavimo modelis
Ugdant žmogų sugebantį suvokti dabartinę ekologinę situaciją V. Laurukėnaitė, R. Makarskaitė (2003) išskiria keturias ekologines nuostatas:
• 1) kognityvinė (pažinimo, mokslinė) – gamta suvokiama kaip tyrimo, studijavimo objektas, todėl išsakoma būtinybė išsaugoti jos įvairovę, sistemas bei rūšis kaip tyrimo ir pažinimo objektus užtikrinant jiems palankią gyvenamąją aplinką;
2) pragmatinė (ekonominė) –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!