Pasakų terapija

Etnokultūriniu ir istoriniu požiūriu pasaka – svarbi tautosakos dalis – fenomenas - bei žmonių gyvenimo atspindys.
Psichologai atskirus pasakų elementus sieja su tam tikrais žmogaus gyvenimo etapais, todėl pasakų analizė yra viena iš būdų mokytis spręsti gyvenimiškas problemas. Pasakų kūrimas, jų analizavimas, lyginimas su gyvenimu taikomi terapijoje, padedančioje geriau suprasti gyvenimo įvykius, juos išgyventi.
Neabejotina pasakos svarba vaiko psichikos vystymęsi: mokomasi pažinti gyvenimą, formuojamas atsakomybės jausmas, skatinama pažinti ir atskirti gerąsias ir blogąsias vertybes, ugdyti valią bei pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis, moko prisitaikyti prie nuolatinės gyvenimo kaitos Pasakos įdomios ne tik vaikams savo tiesioginiais siužetais, bet ir suaugusiems, užslėptų prasmių ieškojimais.
Yra įprasta manyti, kad pagrindiniai analitinės psichologijos metodai yra aktyvi vaizduotė, sapnų analizė,perkėlimo ir kontraperkėlimo santykių analizė. Vieno žymiausių psichoanalitikų psichoterapijoje yra taikomi ir kiti metodai, tokie kaip žaidimas smėlyje, piešiniai ir jų analizė, bei pasakų analizė.
Pasaka yra viena iš svarbiausių sinbolinės raiškos formų, kuri, anot analitikų, turi tipiška stuktūrą, atspindinčią tam tikrą psichinį procesą (Gudaitė, 2002).
Pasakos analizė veda link archetipinių motyvų išskyrimo, identifikavimo ir analizės. Šie archetipiniai motyvia yra individuacijos pagrindas, tad analizuodami pasakas, mes analizuojame individuacijos procesą (Gudaitė, 2001).
• trumpai pristatyti pasakų terapijos sampratą;
• supažindinti su pasakų terapijos vykdymo metodika;
• atlikti pasakų terapijos seansą ir pateikti išvadas.
Analitinė pasakų terapija buvo organizuota šešių asmenų grupelėje, panaudojant lietuvių liaudies pasaką „ Našlaitėlė Elenytė ir Joniukas aviniukas“.
1. Pasakos vertė
Pasaka – pasakojamasis fantastinis kūrinys (DLKŽ, 2000). Ugdymas pasakomis – tai pats seniausias pedagogikos metodas. Žinios apie pasaulį ir gyvenimo filosofiją nuo senų amžių būdavo perduodamos iš lūpų į lūpas, o kiekviena pasakos klausytojų karta visa tai permąstydavo kitaip ir perimdavo reikšmingiausius patarimus.
Psichologiniu požiūriu pasaka – simbolinė asmeninio ieškojimo išraiška, ieškojimo, kuris turi tikslą pasiekti aukštesnį asmenybės išsivystymo lygį ir plėsti asmens sąmoningumą (Gudaitė, 2001). Pasakos simbolių dėka žmogaus pasąmonę pasiekia informacija apie dvasinę jo raidą (Ленц, 1995). Pasaka parodo, jog būtina išmokti kontroliuoti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!