Gyvenimo prasmė ir jos įgyvendinimas pagal V. E. Franklį

Kodėl aš atėjau į šį pasaulį? Kokia yra gyvenimo prasmė? Kodėl aš gyvenu? Šie gyvenimo ir mirties klausimai kankina daugelį žmonių. Kiekvienas iš mūsų išgyvena daugiau ar mažiau skaudžių akimirkų, tam tikrais gyvenimo tarpsniais bandydamas atsakyti į šiuos beprasmybės ir prasmės temos klausimus.
Vieną ženkliausių pėdsakų XXa. psichologijoje ir psichoterapijoje, padedant žmonėms atsakyti į šiuos klausimus, paliko austrų psichoterapeutas Viktoras Emanuelis Franklis.- logoterapijos ir egzistencinės analizės įkūrėjas.
Logoterapija- tai psichoterapinė sistema, padedanti žmogui atrasti savo gyvenimo prasmę. Ši teorija sutelkia dėmesį į žmogaus būties prasmę ir jos ieškojimą. Juk skiriamoji riba tarp gyvenimo prasmės pajautos ir beprasmybės išgyvenimo- tai ir riba, skirianti dvasinę sveikatą nuo dvasios ir psichikos sutrikimų.
Išties, logoterapijos kontekste logos reiškia prasmę. O žmogaus egzistencija visuomet siekia išeiti už savo ribų, visuomet krypsta prasmės link. Todėl svarbiausia jai ne malonumas ar valdžia ir net ne saviraiška, o prasmės įgyvendinimas. Štai kodėl logoterapija kalba apie “prasmės troškimą” . Jau nuo Kanto laikų žinome, kad beprasmiški yra klausimai, kuriais bandoma peržengti erdvės ir laiko kategorijas- tiesiog todėl, kad mąstant, taigi ir klausiant, erdvė ir laikas jau numanomi kaip prielaidos. Lygiai taip žmogaus būtis visuomet jau yra būtis prasmės- nors menkai suvoktos- link: esama tarsi išankstinio žinojimo apie prasmę ir iš šios nuojautos kylančio “ prasmės troškimo” . Žmogus tiki prasme iki paskutinio atodūsio- norėdamas to ar ne, suvokdamas tai ar ne. Net savižudis, pasak Franklio, tiki, jei ne gyvenimo- tolesnio gyvenimo- tai bent mirties prasme. Netikėdamas ja, jis negalėtų nė piršto pajudinti ir vien todėl nenusižudytų.
Kaip tik tai aš ir bandysiu panagrinėti savo darbe- Franklio požiūrį į gyvenimą ir jo prasmę.
V.E. Franklis sukūrė naują psichoterapijos metodą, kurį pavadino logoterapija. Logoterapija yra į prasmę orientuota psichoterapija, telkiantį dėmesį į ateitį, kitaip sakant – į prasmes, kurias žmogui reikės rasti ateityje. Žmogus, nematantis gyvenimo prasmės jaučia egzistencinį vakuumą, tuštumą, patirią „egzistencinę frustraciją“. Tai gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!