Alfred Adler ir Gordon Allport. Asmenybės teorijų palyginimas pagal žmogaus prigimtį

Kaunas, 2005 m.
Allporto teigimu žmogaus psichika kiekvienu momentu yra ir aktyvi, ir kryptinga, be paliovos ką nors vertinanti, lyginanti, siekianti aprėpti, mylinti, ko nors trokštanti ar vengianti. Žmogus geba smarkiai kaitalioti savo biologines reikmes, sieti jas su nesuskaičiuojama daugybe psichologinių reikmių, atspindinčių iš dalies jo kultūrą, o iš dalies savitą gyvenseną. Taigi žmogaus individualumas gerokai pranoksta augalų ir gyvūnų individualumą. Žmogus kalba, juokiasi, nuobodžiauja, kuria kultūrą, meldžiasi, nujaučia, kad yra mirtis, siekia tobulinti savo asmenybę. Tokios daugybės elgesio modelių, be abejonės, neaptiksime instinktais besivadovaujančiose būtybėse. Nors vaikas trokšta meilės ir saugumo, nepageidauja, kad jie varžytų jo impulsus, laisvę ar pasirinktus veikimo būdus.
Iš dalies asmenybes valdo ne tik žmogaus rūšiai bendrų potraukių negausų paveldą veikiantys stimulai. Asmenybės tapsmo procesą valdo dar ir dispozicija suprasti savo galimybes, t.y. visuose savo raidos etapuose tapti būdinga žmogiška būtybe.
Bet jau atsiranda varžanti galvosena. Žmogų valdo galimybės tapti suaugusiu žmogumi, kurios garantuoja plėtrą ir organizuotos struktūros susidarymą.
Adlerio manymu, kad kiekvienas žmogus pats atranda savo gyvenimo tikslus ir susikuria gyvenimo stilių tiems tikslams pasiekti. Taip pati asmenybė suteikia kryptį savo vystymuisi. Žmogus – tai unikalių motyvų, bruožų, interesų, vertybių sistema. Jis sugeba suvokti savo menkavertiškumą bei siekiamus tikslus. Žmogaus elgesys paklūsta jo paties vaikystėje susikurtiems gyvenimo tikslams.
Savo teorijoje Adleris įrodinėja, kad noras pirmauti - pagrindinis žmogaus noras. Pirmavimą jis suprato ne kaip garbę ar socialinį statusą, o kaip kažką labai artimą potencialių žmogaus galimybių vystymui ir realizavimui. Adleris pastebėjo, kad silpni vienoje veiklos srityje žmonės dažnai jaučiasi nepilnaverčiai ir bando kompensuoti tuos trūkumus kita veikla. Pavyzdžiui, G. Kaningemas (Kanningem) vaikystėje labai apdegė. Norėdamas kompensuoti šį trūkumą jis intensyviai treniravosi ir tapo žymiu sprinteriu. Taigi žmogus yra laisvas ir nevaržomai gali pasirinkti savo gyvenimo stilių.
Psichika nepaklūsta grynam gamtos dėsniui, nes įsivaizduojamas tikslas nėra statiškas ir jis gali kisti. Žmogus pats kuria savo dėsnius. Jei ilgainiui šie jam atrodo...

Daugiau informacijos...