S. Freud (psichoanalitinė kryptis) ir C. Rogers, (humanistinė kryptis) asmenybės teorijų palyginimas

2. Motyvacija – kas skatina žmones tam tikriems poelgiems.
3. Asmenybės augimas ir vystimasis – kaip tampame tuo, kas esame.
4. Psichopatologija – aiškina, kodėl ne visi žmonės sugeba prisitaikyti ir normaliai funkcionuoti.
5. Kitimai (psichinė sveikata) – pateikiami sveikos asmenybės įvertinimo kriterijai.
6. Kaip asmenybė kinta psichoterapinių poveikių įtakoje.
Remiantis šiais komponentais aprašoma asmenybės teorija. Šiame darbe palyginamos dviejų priešingų psichologijos krypčių asmenybės teorijos: psichodinaminės (Z.Freud) ir fenomenologinės humanistinės (C.Rogers).
Psichodinaminės teorijos remiasi psichoanalize.Psichodinaminės teorijos pabrėžia vidinį konfliktą tarp įvairių asmenybės aspektų kaip motyvacijos ir veiklos pagrindą .Įvairūs poreikiai ir motyvai kovoja dėl pirmenybės reguliuoti elgesį. Kiekviena asmenybė, priklausomai nuo jos patyrimo, išsprendžia tą konfliktą skirtingu intensyvumo ir produktyvumo laipsniu (L.Andrikienė, E.Laurinaitis, R.Milašiūnas, 2004).
Humanistinė teorija priešinga psichoanalizės teorijai, ji gilinasi į savąjį “aš” ir savo egzistavimą. Svarbiausias asmenybės siekimas yra savęs realizavimas ir aktualizavimas, savęs ir savo išgyvenimų pažinimas (J.Lapė, G.Navikas, 2003).
Šio darbo tikslas yra palyginti dviejų krypčių, psichodinaminės ir humanistinės fenomenologinės, autorių asmenybės teorijas – pabrėžti panašumus ir skirtumus, įvertinti teorijas pagal vertinimo kriterijus.
Psichodinaminė kryptis
Psichodinaminė kryptis tvirtina, jog asmenybės motyvacija ir veiklos pagrindas paremtas vidiniais konfliktais tarp įvairių asmenybės aspektų. Žmogaus elgesys yra multideterminuotas – kiekvienas poelgis yra motyvuotas, ne atsitiktinis, nulemtas išankstinių psichologinių ir nepsichologinių įvykių. Pasamonės vaidmuo psichiniame gyvenime pagrindinis, nes tiesiogiai susietas su biologiškai sąlygotais poreikiais. Sąmoningi procesai sudaro tik nedidelę psichinio gyvenimo dalį. Elgsena aiškinama iracionalumo pagrindu. Psichoanalizės pamatinėmis nuostatomis laikomi malonumo – nemalonumo, biologinės prigimties ir genetiniai vystymosi principai (L.Andrikienė, E.Laurinaitis, R.Milašiūnas, 2004, p.12). Sigmundas Freudas (1856 – 1939), austrų gydytojas psichiatras, laikomas psichoanalizės pradininku. Psichoanalizė – tai asmenybės ir psichopatologijos teorija, padedanti gydyti psichikos sutrikimus ir tyrinėti individo vidinį psichologinį pasaulį. Psichoanalizė per ilgą laiką kito, tačiau išliko S. Freudo sukurtas asmenybės modelis ir pamatinės nuostatos apie žmogaus psichologinį funkcionavimą – tai liko pagrindu visoms psichoanalitinėms teorijoms (L.Andrikienė, E.Laurinaitis, R.Milašiūnas, 2004, p.11).
Humanistinė kryptis
Tai žmogaus psichologija, skirianti daugiausia dėmesio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!