Teorijų palyginamoji analizė: Z. Freudas ir A. Adleris

 TURINYS: Įvadas....................................................................................................................3 Sigmundas Freudas...............................................................................................3 Freudo pasiekimai ir jo metodai bei teorijos.........................................................3 Alfredas Adleris....................................................................................................4 Adlerio pasiekimai ir jo metodai bei teorijos........................................................4 Laisvė – determinizmas.........................................................................................5 Racionalumas – Iracionalumas..............................................................................6 Holizmas – elementarizmas...................................................................................7 Konstitucionalizmas – invaironmentalizmas.........................................................8 Kintamumas – pastovumas..................................................................................10 Subjektyvumas – objektivumas............................................................................11 Proaktyvumas – reaktyvumas..............................................................................12 Homeostazė – heterostazė....................................................................................12 Klausimai .............................................................................................................13 Atsakymai.............................................................................................................13 Naudota literatūra..................................................................................................16 ĮVADAS Sigmundas Freudas Sigmundas Freudas buvo Žydų kilmės Austrijos neurologas ir psichiatras. Kilo iš neturtingos pirklio šeimos , o materialiniai nepritekliai jį kamuodavo ir vėliau . Tačiau tai jam nesutrukdė pilnai atsiduoti mėgstamam darbui . Savo darbą ir karjerą pradėjo žymaus fiziologo E.Brucke laboratorijoje. Tuo metu jį domino ne psichologija , bet biologiniai žmogaus funkcionavimo pagrindai. Tad iš pradžių Freudas nagrinėjo mikroskopinę nervų sistemą ir veiklą. Tačiau vėliau jam teko atsisakyti šio darbo, nes jam buvo pasiūlytas gydytojo praktiko darbas . Savo pomėgio Fruedas neatsisakė ir pradėjo tyrinėti jau ne biologinį psichikos funkcionavimo pagrindą ,bet žmogaus psichologiją ir paskatino aštrias seksualinio potraukio teorijas. Freudas dar prieš įstodamas į Vienos universitetą , pasižymėjo savarankiškumu ir talentu kuris dažniausiai būdinas iškiliems žmonėms. Jis turėjo nuostabią atminį ir be galo mėgo skaityti. Freudo gyvenimas nebuvo lengvas , jis domėjosi ir rado save ne vienoje psichologijos srityje, išrado daug teorijų apie kurias trumpai aprašysiu žemiau . Freudo pasiekimai ir jo metodai bei teorijos Norėdamas tyrinėti galimas psichologinės nervų sistemos sutrikino priežastis, jis keletą mėnesių praleido Paryžiuje.Grįžęs i Vieną , Freudas pradėjo savo pacientus hipnotizuoti , skatindamas juos atsipalaiduoti ir jaustis tarsi jei kalbėtų su savimi ar artimu žmogumi. Taip jis siekė atrasti atsakymą į klausimą apie sutrikusios psichikos problemą. Kalbant apie terapiją, Freudas padarė didelį atradimą , nes tik jis vienintelis pradėjo naudoti ir taikyti laisvų asociacijų metodą, kai pacientai kalbėjo viską kas jiems šauna į galvą. Dėliodamas savo pacientų pasakojimus jis atrado pasąmonę. Tuo pačiu pacientas nesąmoningai perkelia visas mintis terapeutui,leidžiantis atrasti nauja situacija susiklosčiusiai patologijai ir spręsti ją.“Atsiradus psichoterapijai, į gydytoją imama žvelgti kiek kitaip. Jausmai tampa vienu svarbiausių tyrimo objektų. Gydytojas pamažu virsta aktyviu paciento išgyvenimų dalyviu. Atsiranda “perkėlimo” sąvoka, kuri iš dalies atspindi paciento jausmus svarbiems praeities žmonėms“ . Tačiau išgyvenamus bendraujant su gydytoju ar kitais žmonėmis dabartyje,perkėlimas tampa galingu paciento praeities traumų ar išgyvenimų pažinimo pagalbininku, kadangi tam tikrų vaikystės pergyvenimų nulemtas reagavimo į aplinką būdas ar jausmai neretai pasikartoja ir dabartyje ta pačia forma ir tais pačiais jausmais aplinkiniams lyg jie tebebūtų vaikystėje skausmą, nerimą ar kitokius išgyvenimus sukėlę asmenys. Gydytojas, su kuriuo pacientas bendrauja, nuolat išsakydamas slapčiausias viltis, fantazijas ar intymiausius išgyvenimus, tampa labai svarbus žmogus, nuo kurio imama priklausyti tiek, kad jis net susisieja su paciento pasąmonėje esančiomis tėvų reprezentacijomis, t.y. brendimo periodu fiksuotu tėvų bei santykio ir požiūrio į juos įvaizdžiu. Todėl: „gydytojui ir jaučiami patys stipriausi ir giliausi paciento jausmai, perkėlimo situacijoje atkartojantys jausmus tikriesiems tėvams.“ Tačiau net ir atsiradus psichoterapijai, paties gydytojo jausmai iš pradžių laikyti sėkmingo gydymo proceso trukdžiu. S.Freudas pabrėžė, kad „tol, kol galės gydyti kitus, pats gydytojas privalo būti analizuojamas, kad jo jausmai neimtų trukdyti darbui su pacientu ir kad “jo kompleksai neimtų trikdyti suvokimo to, ką jam pasakoja pacientas” Alfredas Adleris Alfredas Adleris (1870-1937) - vienas žymiausių šiuolaikinės psichologijos pradininkų. Jis gyveno ir dirbo Austrijoje bei JAV. Studijavo mediciną, dirbo bendrosios praktikos ir akių gydytoju, vėliau - psichoterapeutu. Savo mintis dėstė įvairiuose JAV ir Europos universitetuose, parašė daug straipsnių ir knygų. Adlerio pasiekimai ir jo metodai bei teorijos Adlerio pagrindinis indelis , yra savo kūrybiškojo „aš“ sąvoka. Pasak jo , kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo kūrėjas , ji skatina ne tik stimulą , bet suteikia kryptį savo vystymuisi. Taip pat išvedė teorijas apie menkavertiškumo jausmą. Menkavertiškumo jausmas - būdingas visiems žmonėms ir yra pagrindinė elgesį sąlygojanti jėga. Tai nėra silpnumo ar nenormalumo požymis. Greičiau menkavertiškumo jausmas yra visų žmogiškųjų siekių šaltinis ir jėga, motyvuojanti visą elgesį. Visas žmogaus augimas ir vystymasis atsiranda dėl bandymo kompensuoti savo menkavertiškumo jausmą - žmogus visą savo gyvenimą yra motyvuojamas poreikio įveikti menkavertiškumo jausmą ir pasiekti aukštesnį išsivystymo lygį. Menkavertiškumo jausmo neįmanoma išvengti, tačiau jis yra būtinas, nes suteikia motyvaciją augti, siekti, progresuoti. Visas judėjimas pirmyn yra bandymas kompensuoti šiuos menkavertiškumo jausmus. Todėl jie yra naudingi - nes motyvuoja mus spręsti prisitaikymo ir augimo problemas. Organų menkavertiškumas davė pagrindą pradinei Adlerio teorijai. Adleris manė, kad defektyvūs (silpni, ligoti) kūno organai ir dalys gali paveikti asmenybės vystymąsi per žmogaus pastangas kompensuoti defektą ar silpnumą. Gadinimas arba lepinimas taip pat gali suformuoti vaikui menkavertiškumo kompleksą. Menkavertiškumo jausmas skatina visus žmones siekti aukščiausiojo tikslo - pranašumo . Pats pranašumas čia nėra suprantamas tradicine prasme - jo siekimas nereiškia, kad kiekvienas iš mūsų siekia būti geresniu už kitą. Kiekvienas žmogus išvysto unikalų savybių, veiksmų, įpročių rinkinį, kurio pagalba ir siekia tikslo. Būtent šis būdas siekti pranašumo ir yra žmogaus gyvenimo stilius. Nemažą reikšmę gyvenimo ir vystymosi procese , Adleris aiškinimo vaikų gimimo eiliškumu, priklausomai kelintas vaikas gimsta šeimoje. Adleris išskyrė tris svarbiausias vaiko pozicijas šeimoje - pirmasis vaikas, antrasis vaikas ir paskutinis vaikas - turinčias ganėtinai skirtingą poveikį gyvenimo stiliui. (Žemiau pabandysiu paaiškinti kiekvieno psichoanalitiko desnius ir teorijas, palyginsiu ir analizuosiu kiekviena Freudo ir Adlerio teorijų savybes.) Laisvė - determinizmas ( Freudas) Freudas nuosekliai laikėsi psichinio determinizmo principų ir teigė, kad nieko nėra atsitiktinio , kiekvienas psichinis reiškinys , ankščiau ar vėliau pasireiškia ir yra priklausomas nuo visų kitų asmenyje pasireiškusių psichinių reiškinių ir procesų sąveikos ir yra jos padarinys. „Visą tai kas vyko ankščiau, nulemia tai kas vyksta dabar , o tai savo ruožu nulemia ateities įvykius“ Žmogus yra sudėtinga sistema kurioje vyksta, pasak Freudo, pastovus judėjimas ir išsiveržimas į išorę tik per pasitenkinimą. Kai žmoguje susikaupia energija ir transformuojasi iš vienos būsenos į kitą ir niekur neišnykus pereina i fiziologinę. Čia Freudas skyrė labai daug dėmesio Libido. Libido –tai psichinė energijos dalis , kuri save realizuoja tik per seksualinį elgesį. Yra trys seksualiai instinktai kurie tarsi užkoduoti kiekviename iš mūsų ir turi lemiama funkcija mūsų gyvenime ir vystymesi. Šios stadijos vadinamos oralinę,analinę,faline ir latentinę. Pasak Freudo , žmogus ką tik gimęs jau turi įgimtus ir visą gyvenimą nesikeičiančius instinktus,kurie pasireiškia tam tikrame gyvenimo etape. Taip pat išskyrė ir sapnus , kuoriuose vyksta pagrindinis žmonių troškimų išsiliejimo būdas. Analizuodamas savo pacientų sapnus , Freudas tikėjo, kad galima atskleisti jų vidinių konfliktų prigimtį ir atpalaiduoti vidinę įtampą. *** (Adleris) Adleris savo teorijose akcentavo socialinio intereso svarbą ir teigė, kad žmogaus varomoji jėga yra jo kūrybiškasis „aš“ , jo domėjimasis aplinka ir tikslo siekimas kaip visos sveikos psichikos struktūra. „ ...pavienių psichikos gyvenimo reiškinių anaiptol negalima laikyti nepriklausomomis atskirymėbis, juos suprasti įmanoma tik pripažinus ,kad visi jie sudaro , neišardomą visumą , ir įžvelgus žmogaus raidos liniją.... „ Pasak Adlerio , žmogus visą gyvenimą auga, ir keičiasi tik jo išorinė psichikos reiškinių forma, jos kontekstas ir verbalinis pavidalas. Viskas kas psichikos gyvenimą stumia tikslo link yra nekintama. Taip galima pabrėžti , kad žmogaus psichika formuojasi pirmais gyvenimo metais , kuomet dėl įgimtų fiziologinių trūkumų , vėliau sveikai vystytis psichikai trukdo. Atsiranda menkavertiškumo jausmas kurį vaikas ar suaugęs bando pašalinti tikslo siekimu atrasti save tinkamoje aplinkoje. Spręsti gyvenimo problemas, ir toks kompleksas yra daugelio psichinių sutrikimų priežastis. Menkavertiškumo kompleksas gali išsivystyti trejais būdais: per organų menkavertiškumą, per gadinimą, per nesirūpinimą.Tas pats vyksta ir su psichologiniu ar socialiniu silpnumu, kai vaikas žiūrėdamas i savo didesnius ir stipresnius tėvelius jaučia menkavertiškumą, tačiau tai nėra blogai , nes vaikas siekia prisitaikyti prie aplinkos , ugdo savo protą ir siekia būti pranašesnis už savo tėvus . Čia ir galima pabrėžti , kad pagrindinė psichikos vystymosi varomoji jėga yra laisvė. „ Psichikos raiška galima tik išsivaizduojant tikslą.Keliant tikslą,kaip žinoma, būdinga judėjimo galimybė,judėjimo laivė. Neįmanoma pervertinti fakto , kad žmogų praturtina judėjimo laisvė.“ „...Įsivaizduokite individą , kuriam apskritai uždrausta judėti:jo psichikos gyvenimas būtų pasmerktas sąstygiui. „Tik laisvė gimdo milžinus,prievarta griauna ir žudo“ Kiekvienas vaikais vaikystėje turi sau užsibrėžtą tikslą ir siekia jo , tačiau tikslas gali būti ir fiktyvus, kuomet vaikas net nežinodamas to užsibrėžia sau nepasiekiama tikslą ir eina link jo visą gyvenimą. Nesveiko žmogaus psichikoje tikslu nėra ir toks žmogus tampa neurotiku, pas ji įvyksta fikcijos tam tikrame amžiuje, arba vaikystėje kai jaučiamas nepilnavertiškumas. Sveikas žmogus gali išsilaisvinti iš fikcijos. Taigi Adlerio ir Freudo nuomones apie laisvę ir determinizma visiškai nesutapo . Froidas buvo įsitikinęs, kad žmogus yra absoliučiai determinuotas, ir tai nesikeičia vis jo gyvenimą, Čia Freudas pabrėžė iškrypimus ir teigė kad jie atsiranda nuo pat vaikystės.Freudas nepritarė kad žmogus,išsilaisvinęs iš fikcijos, pradeda rinktis, kaip jam elgtis. Adleris teigė kad žmogus gali keistis visą gyvenimą,čia nemažai reikšmės užima aplinka, kultūra ir visuomenė , auklėjimas . Adleris tyrė esamą žmogaus situaciją, naudodamasis žmogaus gyvenimo raidos linija. , abu psichologai į žmogų žiūrėjo iš skirtingų pusių ,kitaip aiškino vaikystės svarbą lemiančią ateitį bei žmogaus galimybes pačiam save pažinti, tobulėti. Racionalumas – Iracionalumas (Freudas) Pasak Freudo , žmogaus protas nėra svarbus ir jo elgesio visiškai nelemia,žmogaus elgesys yra iracionalus. „..elgesį iš esmės sąlygoja tam tikri psichologiniai mechanizmai, susiformavę anksčiau, arba tam tikri elgesio dėsniai, kuriuos nustatyti įmanoma tik nagrinėjant žmogaus objektyvų elgesį, o ne gilinantis į tiesiogiai nestebimus psichinius reiškinius.“ Žmogus yra kontroliuojamas giluminių jėgų, apie kurias jis nieko nežino. „...psichikos gyvenime erdvės pakanka ir priešingybėms, šalia vienas kito egzistuojantiems prieštaravimams :galbūt vienos tendencijos vyravimas kaip tik ir yra jai priešingos tendencijos nesąmoningumo sąlyga....“ Čia mano manymu pagal Freudo teoriją galima išskirti dar ir Id , ego ir superego, kaip pagrindines varomąsias sąmonės jėgas,kadangi Freudas buvo iracionalistas, tai pabrėžkime tai kad Id yra Psichikos dalis, kuri paveldima gimstant - „Dėl glaudžios savo sąveikos su biologiniais kūno procesais, ši asmenybės dalis yra psichinės energijos rezervuaras . Id netoleruoja energijos augimo, kuris patiriamas kaip nemaloni įtampa. Įtampa gali kilti išorinės stimuliacijos ar viduje atsirandančių spaudimų dėka. Id siekia tuoj pat iškrauti įtampą ir sugrąžinti pastovų ir žemą energijos lygį. Įtampos sumažėjimas patiriamas kaip malonumas. Id iš esmės veikia tik pagal šį dėsnį, kuris vadinamas malonumo principu. Įtampai sumažinti gali išnaudoti refleksyvius veiksmus .“ *** (Adleris) Labai svarbus žmogaus gyvenime, susiderinimas su kitais žmonėmis tai yra pati pirmoji gyvenimo užduotis ir tai, kokį mes pasiekiame socialinį prisitaikymą (gyvenimo stiliaus dalis), įtakoja mūsų santykį su visomis kitomis gyvenimo problemomis. Žmogus yra labiau įtakojamas socialinių nei biologinių jėgų. Bet pats socialinis interesas yra įgimtas. Tačiau kiek jis realizuosis, priklauso nuo vaiko ankstyvojo socialinio patyrimo.Pasak Adlerio, žmonės veikia labai iracionaliai, daro viską kad tik pasiekti savo tikslą, bei kompensuotų savo menkavertiškumo jausmą įgyta vaikystėje , dėl įgimtų arba įgytų patologijų. Bet pasitaiko, kad dėl paaiškinamų priežasčių, žmogus tampa neprognozuojamas.“Kai kurie vaikai mokykloje elgiasi visiškai priešingai nei namie; apskritai gyvenime neretai sutinkame žmonių, kurių būdo bruožai įgauna tokias prieštaringas formas, kad dažnai apsirinkame dėl jų tikrojo būdo. Antra vertus, neretai dviejų žmonių raiška atrodo visiškai vienoda, bet patyrinėję, kokia raidos linija ji grindžiama, pamatysime, jog tai visiškos priešybės. Jei du žmonės daro tą patį, tai nebūtinai tas pats; ir priešingai – jei jo daro tą patį, vis dėlto tai gali būti tas pats”.Tačiau tai atskleidžia ir tai kad žmogaus elgesys gali įgauti neracionalumo pagrindą,bet racionalumas (konkretaus tikslo siekimas ) nėra nuspėjamas,o tik vyrauja. Žmogus savo protu susikuria sau tikslus , nors ir fiktyvius, kurių siekia, ir jie yra labai svarbūs. Pasak Adlerio, žmogaus psichikoje dominuoja ir viską lemia racionalumas. Adleris ir Froidas yra priešingybės, nes jų teorijos visiškai skirtingos , kadangi Freudas nagrinėjo tik vidinių, įgimtų ir jau susiformavusių kūdikystėje poreikių kurie yra nesusiję su aplinka, tiesiog tai jau yra užprogramuota jo pasąmonėję. Tačiau jų priešingybėse galima atrasti vieną sutapimą, apie kurį Adleris užsiminė kaip apie neprognozuojamą žmogaus elgesį, kuomet vienur žmogus vienoks, kitur kitoks. Holizmas – elementarizmas (Freudas) Freudas manė, kad pagrindinį vaidmenį asmenybės formavimuisi turi ankstyvieji kūdikystės ir vaikystės metai. Asmenybė iš esmės būna susiformavusi jau iki penkerių metų ir tolimesnis augimas tėra tik tikslesnis asmenybės bazinės struktūros derinimas. Tačiau galime pastebėti iš Freudo teiginių, kad psichinių sutrikimų turinčius ligonius,nežiūrint į jų amžių, pasireiškia įvairiais simptomais, dažnai vienas kitam priešingais. Trumpai paaiškinsiu susiklosčiusia situaciją kuomet pacientas skambina gydytojui ir bando susitarti dėl apsilankymo jo kabinete. Gydytojas delsia ir bando rasti laisvo laiko susitikimui su pacientu. Kai pacientas ateina ir prie gydytojo durų tikėdamas sutikti eiles žmonių , pamato maža kambarėli ir Tupčius koridorius, įsižeidžia ir turi nubausti gydytoja , pacientas neuždaro durų tuo norėdamas pasakyti gydytojuj - “Ak tu , ten nieko nėra , o tu mane verti laukti“. Ir jei jo nenuraminsime laiku griežtai neatsakius , tai ir pokalbio metu pacientas elgsis stačiokiškai. Šis pyktis nėra atsitiktinumas, bet motyvuotas , prasmingas ir tikslingas veiksmas , jis siejasi su paciento psichine būsena. Svarbiausia tai kad paciento psichika net nenutuokia apie šių veiksmų pasireiškimą. „Determinuotas paciento aplaidumas nėra nei atsitiktinis , nei beprasmis, nėra netgi reikšmingas,nes pamatysime , kad jis atspindi paciento santyki su gydytoju.Pacientas yra vienas iš daugybės žmonių, kuriems reikia autoritetų, kurie nori būti apstulbinti, įbauginti „. Čia Freudas akcentuoja atskirą elgesio aspektą *** (Adleris) „Žmogaus gyvenime lemia tikslai“ taip teigė Adleris ir daug dėmesio skyrė raidai ,tai kaip žmogus auga ir vystosi , lemia jo tolimesnį gyvenimą ir sveiką psichiką. Tačiau kiekvienas atskirai aspektas negali egzistuoti ir siekiant tikslo žmogus įveikinėja vis naujas kliūtis kurios nulemia tikslus. „Žmogus negali mastyti , jausti , norėti netgi sapnuoti , jei nesąlygoja , nelemia , neriboja,nekreipia įsivaizduojamas tikslas . Šis randasi ko ne savaime priklausomai nuo organizmo poreikių ir išorinių pasaulio reikalavimų, bei neišvengiamo organizmo atsako į juos... „ , “ Psichikos raidą tegalime įsivaizduoti. Šitaip apribotą,nukreiptą į įsivaizduojamą tikslą, kuris savaime sąveikaujant minėtomis jėgomis. Pats tikslas gali būti kintantis arba statiškas“. Aiškiai matome, kad žmogaus raidos linija turėtų pasižymėti pastovių veiksmų eiliškumu arba pasikartojimu. Tik nenutrūkusi seka veiksmų yra užtikrinto ir sveikos psichikos žmogaus vientisa asmenybė. „... psichikos gyvenimo reiškiniai, iš esmės daugiareikšmiai, neturėtų būti nagrinėjami pavieniui, izoliuoti, priešingai – juos reikėtų tirti kaip susijusius, nukreiptus į bendrą tikslą....“ Mano manymu atžvilgiu apie Holizmą ir Elementarizmą, nuomonės pas Freudą ir Adlerį nežymiai, bet sutapo , tik vienas iš jų tai labiau akcentavo , o kitas mažiau, Tačiau jie abu buvo šalininkai Holizmo,nes siejo reiškinių seką . Konstitucionalizmas – invaironmentalizmas (Adleris) Adleris manė, kad defektyvūs, silpni, ligoti, išsigimę kūno organai ar jų dalys gali paveikti asmenybės vystymąsi per žmogaus pastangas kompensuoti defektą ar silpnumą. Pvz.: fiziškai silpnas vaikas gali susitelkti ties savo silpnumu ir tapti geru atletu, negražios išvaizda ir mažo ūgio žmogus , taps aktoriumi ir vaidins komiką. Istorijoje žinoma daugybė tokių pavyzdžių: miknius Demostenas, tapęs oratoriumi ir pan. Taip organų menkavertiškumas gali vesti prie ypatingų meninių, atletinių ir socialinių pasiekimų. Bet jis taip pat gali išsivystyti ir į menkavertiškumo kompleksą, jei pastangos kompensuoti jį yra nesėkmingos, vaikas gali patirti fikcija, kuomet psichinis asmenybės augimas sustoja ir tai jau tampa patologija.Vaikas jau ankstyvoje vaikystėje užsibrėžia sau tikslą ir siekia jo, tai bandydamas „paslėpti“ savo menkavertiškumą. Tačiau menkavertiškumas gali būti sesijas ne tik su organu defektais , vaikas jaučia menkavertiškumą žiūrėdamas i savo didelius ir pranašesnius už jį tėvus , kurie visuomet yra salia jo ir neleidžia atsikratyti to menkavertiškumo jausmo, tačiau tai nėra blogai, bejėgiškumas ir priklausomybė nuo suaugusių, poveikis kurio neįmanoma išvengti, tačiau jis yra būtinas, nes suteikia motyvaciją augti, siekti, progresuoti. Nemaža vaidmenį atlieka tėvai palaikydami savo mažyli dėl jo kompleksų, jei vaikas kažko bijo ir nedrįsta daryti , tėvai jį paragina, palaiko ir nuramina, taip vaikas prisitaiko ir bando susikurti sau aplinka tokia kokioje jis jausis saugiai. Tačiau vėl gi žiūrint į tėvų pernelyg maža dėmesį,vaikas gali ilga laika jausti menkavertiškumą. Mano manymu , didelį vaidmenį vaiko raidoje atlieka jo tėvai ir aplinka , tai kai jis joje prisitaiko kitų raginamas. *** (Freudas) Froidas yra didesnis konstitualizmo šalininkas ,o Adleris šiuo atveju yra tarpinėje pozicijoje tarp genetinio ir aplinkos reikšmingumo, lemiant žmogaus elgesį. “Konstitucija – tai žmogaus morfologinių ir fiziologinių savybių visuma, dažnai turinti įtakos psichikos savybėms, kurių raidą lemia genetiniai veiksniai.Taigi reikšminga yra tai, kad kalbama apie tokius reiškinius, kurie siejasi su genetika. Tai patvirtina prielaidą, kad Froidas buvo konstitualizmo šalininkas. Jo teorijose pabrėžta tai jok kiekvienas vaikas gimęs , jau turi užprogramuota asmenybę, kuri išlieka tam tikrame laiko tarpe ir yra pagrindinė. Kintamumas – pastovumas (Adleris) Nagrinėjant šia krypti apie pastovumą, nesinorėtų pakartoti kalbant apie tikslų siekimą ir apie žmogaus vaikystėje suformuotą jo gyvenimo būda, tačiau Adleris tai pabrėžia beveik kiekvienoje eilutėje , susidaro toks įspūdis , kad pasak jo , mes visa gyvenimą turime užsibrėžtus sau tikslus ir be jų neegzistuojame, aplamai , sveiko žmogaus psichikoje būtinai turi būti tikslas , „ gyvename tam kad valgytumėm, valgom tam , kad gyventumėm „ Kiekviename gyvenimo etape yra užsibrėžimas, jo siekimas. „Tad žmogaus gyvenimą lemia tikslas”- vadinasi, gyvenimas yra priklausomas nuo tikslo,psichikos gyvenimo pagrindas tebėra toks pat, raidos linija išlieka, ir galime spėti, kad ir vaikystėje, ir brandos metais žmogaus tikslas yra tas pats .“Psichikos raidą tegalime įsivaizduoti šitaip apribotą, nukreiptą į įsivaizduojamą tikslą, kuris savaime atsiranda sąveikaujant minėtoms jėgoms”. Žinodami žmogaus tislą, galėtumėm nuspėti ką galėtų reikšti žmogaus raiška ir galime suvokti kaip pasirengimą šiam tislui. „Nors visi žmonės teturi vienintelį galutinį tikslą - pranašumo siekimą, tačiau šio tikslo yra siekiama labai įvairiais būdais. Kiekvienas žmogus išvysto unikalų savybių, veiksmų, įpročių rinkinį, kurio pagalba ir siekia tikslo. Būtent šis būdas siekti pranašumo ir yra žmogaus gyvenimo stilius.“. „Tikslas , kurio link nukreipta visa žmogaus raiška, randasi dėl vaiką veikiančių išorinio pasaulio spūdžių. Idealas, Žmogaus tikslas , formuojasi ,a jau pirmais gyvenimo mėnesiais“. Tačiau jei žmogus neturėtų tikslo , arba tikslų , tai griautų jo sveiką asmenybę ir neleistų normaliai vystytis. “Žodžiu, vaikystėje klojami psichikos gyvenimo veiksnių, kuriuos stebime šiandien, pamatai.” Galiu pabraukti, jog Adrelis teigė ,kad pastovumas nekinta. *** (Freudas) Šį kartą, nagrinėdama skirtumą tarp Adlerio ir Freudo , įsitikinau , kad abu psichologai nuomonėse sutapo, nes Freudas kaip ir Adleris pabrėžė jog pastovumas yra pagrindinis asmenybės struktūra negali keistis gyvenimo eigoje, nebent į ją įsiterptų psichoanalitikas.Tačiau iš citatos -“Vadinasi, suaugusių individų libido fiksacija, kurią laikome vienu konstitucinių neurozių etiologijos veiksnių, skyla į du komponentus: į paveldėtus ir į ankstyvoje vaikystėje įgytus polinkius...“ mes matome šioje citatoje teiginį, kad įgyti polinkiai yra paveldimi, o tai reiškia kad pavedimumas yra nekintantis. Subjektyvumas – objektyvumas (Freudas) Žmogaus Ego, kuris susiformavęs yra praktiškai nuo vaikystės, nepraleidžia į sąmonę tų veiksnių, kurie neatitinka Superego reikalavimų. Čia Freudas kalbant apie objektyvumą ir teigė kad žmogus nuo gimimo yra seksualus, kadangi žmogus yra vienas iš gyvūnų , todėl negalima atmesti , jog jį taip veikia instinktai , kurie valdo ir visus gyvūnus. Kitaip vertus žmogaus psichika pralenkė kitų būtybių psichiką. „ ... instinktai nėra vien veiklos , siekiančios atikratyti fizinės įtampos , priežastis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!