Stresas: priežastys ir įveikimo būdai

Būdamas motinos įsčiose, žmogus jaučiasi saugus, turi viską, ko jam reikia. Žmogaus gimimo procesas yra didelis stresas, nes gimstantį kūdikį veikia daug naujų dirgiklių. Suaugęs individas, atsižvelgdamas į esamas galimybes ir sugebėjimus, turi kurti savo saugumo bei komforto zoną. Nepriklausomai nuo siekių ir jų realizacijos žmogus veikia orientuodamasis į asmeninį vidinio komforto jutimą. Vidinio komforto zona tarsi sukuria apsauginį apvalkalą, o jo ribų peržengimas sukelia stresą.
• Psichologiniai - stiprios ir paprastai neigiamos emocijos, turinčios didelį neigiamą poveikį.
Ekologinės problemos
Triukšmas
Trauma
Judėjimas
Infekciniai mikroorganizmai
Maistas
Temperatūra
Nepilnavertiška mityba
Gyvenimo greitis
Urbanizacija
Ekonominiai šalies sunkumai
Bendras negatyvus fonas
Žalingi technikos prietaisai (kompiuteriai, mobilieji telefonai, televizoriai ir kt.)
Artimųjų ligos, netektys
Skyrybos
Darbo problemos, neįdomus darbas
Bankrotas
Stichinės nelaimės
Materialinės problemos
Socialinio statuso pasikeitimas
Neteisingas gyvenimo būdas
Fizinio krūvio stoka
Skolos
Ligos
Gyvenamosios vietos pakeitimas
Susvetimėjimas
Psichologinė agresija
Informacinė perkrova
Priklausomybės
Traumuojantys išgyvenimai
Perspektyvos neturėjimas
Negatyvus mąstymas
Padidinti darbiniai krūviai
Vidiniai konfliktai
Tarpasmeniniai konfliktai
Padidintas jautrumas, nervingumas
Savirealizacijos problemos
Stresas gali būti:
• Naudingas – tai santykinai trumpai trunkantis stresas. Jis skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą. Stimuliuoja imuninės sistemos funkcijas.
• Žalingas – tai ilgai trunkantis, nekontroliuojamas stresas. Jis išsekina psichiką bei imuninę sistemą ir dažnai tampa daugelio ligų priežastimi.
Streso sąvoka pirmasis panaudoja biologas ir gydytojas Hansas Seljė (Hans Selye). Jis teigė, kad „stresas – gyvenimo druska“, nes taip buvo apibūdinama bendra organizmo reakcija į stresą.
Yra svarbūs H. Slejė atradimai nustatant streso veikimo mechanizmą, kai esant streso būsenai, vyksta vadinamasis „atsako į pakenkimą sindromas“, veikiantis trejopai:
• Padidėja antinksčių aktyvumas;
• Sumažėja, susiraukšlėja timusas ir limfinės liaukos;
• Atsiranda žaizdelės skrandyje ir žarnyne.
Stresorius sujaudina hipotaliamą, šis jaudinimą perduoda hipofizei. Hipofizės išskiriamas hormonas neigiamai veikia limfinius mazgus ir timusą, skatina gliukozės gamybą, kuri yra energijos šaltinis, suaktyvina antinksčių žievę. Šių poveikių rezultatas – endokriminiai sutrikimai, nusilpusi imuninė sistema, dažnos infekcinės ir peršalimo ligos, nuovargio sindromas, sutrikęs virškinimas, sumažėjęs lytinis potraukis, nes slopinama dauginimosi funkcija. Galima teigti, kad organizme prasideda perversmas.
H. Seljė, kalbėdamas apie stresą, mini bendrajį adaptacinį sindromą, kuris pasireiškia 3 stadijomis: nerimo, prisitaikymo ir išsekimo fazėmis.
STADIJA
ORGANIZMO REAKCIJA
Panika
Gauname signalą, kad kažkas dedasi, ir mūsų organizmas reaguoja. Endokrininėms...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!