• Įlendate į skolas ir nebežinote, kaip jas grąžinti
• Jus vargina nepastovumo jausmas
• Kai nėra su kuo arba nėra noro dalytis savais išgyvenimais
• Nejaučiate pagarbos sau nei darbe, nei namuose
• Bijote netekti darbo
STRESAS – gali išsaugoti mūsų gyvybę,bet taip pat ir vesti į beprotybę ar net savižudybę.
KAS YRA STRESAS?
Streso apibrėžimų gali būti daug, čia keli iš jų:
Stresu vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą.
Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, net kūribiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs (chroniškas) stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą.
Stresas – netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai.
Stresas – tai vidinių ir išorinių ritmų desinchronizacija.
Stresas – užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties. Eustresas, priešingai, sukelia teigiamas emocijas, žmogus kontroliuoja situaciją ir jaučia pasitenkinimą.
PRIEŽASTYS, GALINČIOS SUKELTI STRESUS
Stresą sukeltys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, ne-laimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt). Vaikystėje patirti stresai labai jautriai išgyvenami ir jei jei kartojasi metų metus ir net po kelis kartus (vienas du stiprūs kivirčai arba penki šeši lengvi - vidutiniai stresoriai) didelė tikimybė, kad toks vaikas užaugęs bus kūno ir psichikos ligonis.
Vienas iš stresorių, viena psichinės įtampos priežasčių – somatinės ligos. Daugiausia pasaulyje mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Persirgus MI (miokardo infarktą), ilgam sutrinka santykiai tiek šeimoje, tiek mokykloje, tiek darbe, gali pasireikšti nerimas, depresija, seksualiniai bei socialiniai sutrikimai. Tai gali sukelti ir rimtus psichinius negalavimus.
Emocinis stresas gali sukelti kardiogeninį šoką, psichinio streso metu labai pakinta pulso dažnis bei pakyla arba nukrenta arterinis kraujo spaudimas.
Stresas arba šios vidinės reakcijos yra vadinamos “bėgimu ar kova”. Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo jus iškilus pavojui. Ta pati reakcija...
Šį darbą sudaro 1222 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!