Logoterapija kaip metodas

Išvados.
Darbo problema: Logoterapija padeda žmogui atrasti gyvenime prasmę.
Daugelį žmonių šiomis dienomis slegia beprasmybė, nepasitenkinimas tuo ka turi, linksmybių troškimas ir kiti laikini prasmės neturintys veiksniai. Logoterapijatas metodas, kuris gali padėti žmogui susivokti ir surasti savo gyvenimo prasmę laisvai apsisprendžiant, ir laisvai atsakant už savo gyvenimą ir pasirinkimą.
Darbo objektas: Logoterapijos pritaikomumas ir veiksmingumas ieškant gyvenimo prasmės.
Darbo tikslas: Atskleisti logoterapijos pagalbos naudingumą ir veiksmingumą žmogui, neturinčiam gyvenimo prasmės.
1. Aprašyti logoterapijos sampratą.
2. Aprašyti logoterapijos metodo taikomumą žmonių gydymui skirtingais atvejais.
3. Atskleisti logoterapijos veiksmingumą ir pasekmes.
ĮVADAS
Vienas iš humanistinės (egzistencinės) psichologijos krypties atstovų ir tai krypčiai savitos asmenybės teorijos kūrėjų – V. Franklis (1905 – 1997)- austrų psichologas, neurologijos ir psichiatrijos profesorius. V.Franklis sukūrė naują psichoterapijos metodą, kurį pavadino logoterapija (graik. logos- „prasmė“)- prasmės terapija. Logoterapija yra į prasmę orientuota psichoterapija, telkianti dėmesį į ateitį, kitaip sakant- į prasmes, kurias žmogui reikės rasti ateityje. Žmogus, nematantis gyvenimo prasmės, jaučia egzistencinį vakuumą, tuštumą. Tai gali sukelti neurozes, kurias Franklis pavadino noogeninėmis. Logoterapijos tikslas- teikti pagalbą žmonėms, ieškantiems gyvenimo prasmės. Logoterapija kaip tik ir padeda žmogui surasti savo uždavinius ir situacinę prasmę.
Jos pagrindinė mintis- žmogus gali rasti savo prasmę gyvenime trim būdais:
1. Veikla. Kažką duoti gyvenimui kuriant ar dirbant. Prasmę turi ne pati profesija, o tai, ką žmogus įdeda į savo darbą unikalaus kaip asmenybė.
2. Išgyvenimais. Kažką imti iš gyvenimo jį patiriant, pvz., gerumą, tiesą, grožį, gamtą, kultūrą. Mylint žmogų galima patirti jo unikalumą. Meilė – tai požiūris į kitą žmogų kaip į dvasinę būtybę, suvokimas jo dvasinio branduolio. Meilė išreiškiama per seksą, bet tai nėra meilės forma (skirtingai nei Froido teorijoje).
3. Kančia. Paklūstant likimui, kurio negalima pakeisti. Jei negalim pakeisti situacijos, galim pakeisti save. Visada sunkią padėtį galim paversti laimėjimu. Kartais kančia atitraukia tą akimirką, kai atrandama jos prasmė, pvz., pasiaukojimas. Liūdint pasunkėja neišvengiamos nelaimės našta, o priėmus iššūkį narsiai kentėti, gyvenimas tampa prasmingas. Čia pat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!