Neurotinė asmenybė

Karen Horney (1885–1952) – viena talentingiausių psichoanalizės kūrėjo Sigmundo Freudo sekėjų, XX a. psichologijos klasikė, psichoanalizės reformatorė neofroidistė, artima Ericho Frommo bičiulė.
Ji pasiūlė savitą neurozės koncepciją, laikydama ją būdu žmogui "gyvenimą daryti sau pakenčiamą". "Neurotiška mūsų laikų asmenybė" – bene garsiausia Karen Horney knyga, kuri ir XXI amžiaus pradžioje tiek pat (jei ne daugiau) aktuali, kiek ir 1937 metais, kai buvo parašyta.
Horni sutiko su Froidu, kad asmenybės formavimusi yra svarbūs vaikystės išgyvenimai, tačiau neigė psichoseksualinius vystymosi dėsningumus. Jos manymu, lemiantis vystymąsi veiksnys yra socialiniai santykiai tarp vaiko ir tėvų.
• Pasitenkinimo poreikis. Tai biologiniai (maisto, miego ir pan.) poreikiai, kurie nėra pagrindiniai vaiko asmenybės vystymuisi.
• Saugumo poreikis, t. y. Poreikis būti mylimam ir apgintam nuo išorinio pasaulio.
Tenkindamas saugumo poreiki vaikas yra visiškai priklausomas nuo tėvų. Jei tėvai myli vaiką, tai jis užaugs sveika asmenybė. Jei tėvų elgesys nėra šiltas ar trukdo vaiko saugumo poreiki patenkinti, tai susidaro didelė galimybė patologiniam asmenybės vystymuisi. Tokio tėvų elgesio pavyzdžiai galėtu būti patyčios, pažadų nesilaikymas, neteisingi priekaištai ar per didelis dėmesys kitiems vaikams šeimoje.
Vaikas gali iškęsti daug sunkumų, jie jaučia, kad tie sunkumai yra teisingi. Jis nieko prieš, kad jį teisingai nubaustų, jie jaučiasi mylimi.
Pastovią frustraciją dėl neteisingo auklėjimo jaučiantis vaikas atsiduria lyg tarp dviejų ugnių: jis yra priklausoma nuo tėvų, kitą vertus, vaikas pyksta ant jų. Horni šį pyktį vadino baziniu priešiškumu.
Nepalankiomis sąlygomis augantis vaikas yra nesavarankiškas. Jo nesavarankiškumas dirbtinai skatinamas gąsdinimu ar perdėtu meilumu, tuo pačiu darant vaiką emociškai priklausomą. Toks vaikas jaučia baimę, nes yra nuolat baudžiamas ir gąsdinamas pasaulio pavojais (mikrobais, nepražystamais žmonėmis ir pan.) jis kabinasi už bet kokio tėvų meilės pasireiškimo ir bijo ką nors iškrėsti, kad neprarastų meilės. Be to, mūsų kultūroje yra priimtą vaikių įteigti, kad nei reikšti, nei reikšti nepasitenkinimą savo tėvais, todėl vaikai jaučia kaltę, jei pyksta ant tėvų.
Nesaugumas, pastovi baimę prarasti tėvų meilę ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!