Pardavimo pelningumas

 Įvadas Laisvos konkurencinės rinkos sąlygomis visos įmonės, neatsižvelgiant j jų dydį, rūšį ir veik­los sritį, suinteresuotos didinti pelną. Pelno rei­kia įmonės finansiniam pajėgumui palaikyti, veiklos plėtrai ir tęstinumui užtikrinti. Tačiau mažai klausimų: kaip ir kokius pelningumo ro­diklius skaičiuoti, kaip juos vadinti, aiškinti, S;: vertinti jų reikšmes. Ekonomikos literatūroje pateikiama labai įvairių pelningumo sąvokų apibūdinimų. Pelningumas apibrėžiamas taip: „pelnas, kurį gauna firma pagal savo dydį (Pass, Lowes, Davies, 1994, p. 190); bendrojo pelno pagrindinių pajamų santykis arba grynojo pel­no ir pardavimų bei paslaugų apimties santy­kis (Buračas, 1997, p. 294); procentinis vieno pelno vieneto ir kito dydžio santykis (Cooley, Roden, 1988, p. 584); įmonės sugebėjimas gauti pelną (Samuels, Wilkes, Brayshavv, 1993, p. 9); rodiklis, parodantis įmonės sugebėjimą gauti pajamų daugiau, negu sunaudojama turto (Lechtinen, 1996, p. 61); savininkų investuotų B lėšų grąža, pasiekiama veiksmingai valdant įmonę (Aincworth, Deines, Plumlee, Larson, 1997, p. 829), ir kt. Kartais vietoje pelningumo vartojama rentabilumo sąvoka (Slekienė, Kli­mavičienė, 2000, p. 26; Įmonių finansinės būk- Į lės vertinimo rodikliai, 2004, p. 8). Skirtingas pelningumo apibūdinimas suda­ro tam tikrų sunkumų skaičiuojant ir analizuo- 5 jant pelningumo rodiklius. Pelningumą reikė­tų apibūdinti kaip pelno (bendrojo, grynojo) B ir tam tikro įmonės veiklos rodiklio santykį. Ypač glaudus pelno ir pardavimo pajamų, tur­to ir kapitalo ryšys. Atsižvelgiant į šį ryšį, rei­kėtų skirti pardavimo, turto ir kapitalo pelnin­gumo rodiklių grupes. Pelningumo rodiklių klasifikavimas į gru­pes padeda geriau suvokti jų apskaičiavimo me­todiką, o informacijos vartotojams priimti tei­singesnius sprendimus. Būtent pelningumo ro­diklių skirstymas į pardavimo, turto ir kapita­lo grupes yra labai svarbus informacijos varto­tojams: įvairūs informacijos vartotojai priklau­somai nuo poreikių ir tikslų domisi ne visais, bet tik kai kuriais pelningumo rodikliais. Ma­noma, kad informacijos vartotojus labiausiai domina įmonės pardavimo pelningumas Tikslinga skaičiuoti ir vertinti šiuos pardavimo pelningumo rodiklius: bendrąjį, tipinės veik­los, finansinės ir investicinės veiklos, įprastos veiklos ir grynąjį. Vienas iš svarbiausių yra ben­drasis pardavimo pelningumo rodiklis. Nuo jo lygio ir pokyčių priklauso įmonės konkuren­cingumas, veiklos tęstinumas ir plėtros galimy-bės.Todėl reikalinga bendrojo pardavimo pel­ningumo kompleksinė analizė, kuri padėtų at­skleisti šio rodiklio pokyčius per tam tikrą lai­kotarpį, juos lemiančius veiksnius ir priežas­tis, ryšį su grynuoju pardavimo pelningumu ir mokumo rodikliais. Straipsnio tikslas - parengti bendrojo par­davimo pelningumo kompleksinės analizės me­todiką, kurią naudodami įmonės vadovai galėtų nustatyti bendrojo pardavimo pelningumo poky­čius, juos lemiančius veiksnius ir priežastis. Tyrimo šaltiniai - lietuvių ir užsienio auto­rių mokslinė literatūra, Lietuvos statistikų są­jungos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VŠĮ Statistikos tyri­mai leidiniai, Verslo apskaitos standartai: 3-asis „Pelno (nuostolių) ataskaita", 10-asis „Pardavimo pajamos", 11-asis „Pardavimo sa­vikaina ir veiklos sąnaudos" ir kt. Tyrimo metodai - informacijos rinkimo, ly­ginimo, grupavimo, apibendrinimo, indeksi-nės-faktorinės analizės, grandininių keitimų, priežastinių ryšių išaiškinimo. 1. Bendrojo pardavimo pelningumo kompleksinės analizės schema Pardavimo pelningumo rodikliais domisi įvairūs vidaus (įmonių vadovai, darbuotojai) ir išorės (investuotojai, kreditoriai, tiekėjai, pirkėjai, bankai, finansų institucijos, visuomenė ir kt.) informacijos vartotojai. Jie, siekdami tam tikrų tikslų ir interesų, skaičiuoja ir analizuoja skirtingus pardavimo pelningumo rodiklius (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Pardavimo pelningumo rodikliai ir jų skaičiavimas Kaip matyti iš 1 lentelės, visi pardavimo pel­ningumo rodikliai skaičiuojami tam tikros veik­los pelną dalijant iš pardavimo pajamų. Ekono­mikos literatūroje ir, praktikoje daugiausia dė­mesio skiriama bendrajam ir grynajam parda­vimo pelningumui. Tačiau problema yra ta, kad tiek Lietuvos (Juozaitienė, 2000, p. 50; Jėčiu-vienė, 2006, p. 14; Kvederaitė, 1995, p. 10; 1997, p. 25; Kancerevyčius, 2006, p.137; Lazauskas, 2005, p. 121; Smalenskas, 2000, p. 48 ir kt), tiek užsienio (Black, 2004, p. 286-286; Brighem, Er-chardt, 2005, p.131; Haskins, Ferris, Selling, 1996, p. 133; Palepu, Healy, Bernard, 2004, p. 5-14; The Blackvvell encyclopedia of manage-ment, 2005, p. 195 ir kt.) autoriai dažniausiai apsiriboja pateikdami tam tikro pardavimo pel­ningumo rodiklio formulę ir trumpai ja paaiš­kindami. Tam tikro pardavimo pelningumo ro­diklio apskaičiavimo nepakanka, kad įmonių vadovai galėtų priimti sprendimus: kokią pa­sirinkti veiklos sritį; kaip valdyti įmonę, siekiant garantuoti finansinį jos gyvybingumą ir kon­kurencingumą; kaip plėtoti verslą, kad būtų gauta pelno per ilgą laikotarpį, ir kt. Lietuvos įmonių praktika rodo, kad dau­gelis įmonių neskaičiuoja ir neanalizuoja par­davimo pelningumo rodiklių. Autorių atliktos netikimybinės anketinės apklausos (2007 m. spalio mėn) duomenys rodo, kad iš 73 įmonių pelningumo rodiklius skaičiuoja tik 35 įmonės, arba 47,9 proc, o neskaičiuoja 38 įmonės, ar­ba 52,1 proc. (žr. 2 lentelę). Pažymėtina ir tai, kad įmonės, nors ir skai­čiuoja pardavimo pelningumo rodiklius, tačiau neatlieka nuodugnesnės jų analizės, kuri pa­dėtų atskleisti šių rodiklių pokyčius, juos le­miančius veiksnius ir priežastis, ryšį su moku­mo rodikliais ir kt. Šio straipsnio autoriai siūlo atkreipti ypa­tingą dėmesį į bendrojo pardavimo pelningu­mo rodiklį, nes jis rodo ribinį pardavimo pel­ningumą, ir siūlo jo nuoseklią kompleksinės analizės schemą, kuri apima: 1) bendrojo par­davimo pelningumo veiksnių analizę, 2) ben­drojo ir grynojo pardavimo pelningumo ryšio analizę, 3) bendrojo ir grynojo pardavimo pel­ningumo ir mokumo rodiklių ryšio analizę, 4) bendrojo ir grynojo pardavimo pelningumo rodiklių vertinimą (žr. 1 pav.). Kaip matyti iš 1 paveikslo, pirmiausia rei­kia suformuluoti bendrojo pardavimo pelnin­gumo analizės tikslą, parinkti konkrečius ana­lizės šaltinius ir techninius būdus. Bendrojo pardavimo pelningumo analizei atlikti būtina naudoti balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų ataskaitų duomenis, taip pat tokių bu- halterinių sąskaitų: 50 „Pardavimo pajamos", 52 „Kitos veiklos pajamos", 53 „Finansinės -investicinės veiklos pajamos", 60„Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina', 61 „Veiklos sąnaudos", 63 „Finansinės-inves-ticinės veiklos sąnaudos", 65 „Pelno mokes­čiai", 69 „Pelno paskirstymas" ir kt. įrašus. Renkantis bendrojo pardavimo pelningu­mo kompleksinės analizės metodus siūloma naudoti indeksų, grandininių keitimų, priežas­tinių ryšių ir euristinius būdus. 2. Bendrojo pardavimo pelningumo veiksnių analizė Bendrąjį pardavimo pelningumą lemiančių veiksnių analizę tikslingiausia atlikti indek­sų metodu. Tam reikia turėti operatyviosios apskaitos duomenis apie konkrečių produktų kiekį, vieneto savikainą ir kainą. Iš tokių duo­menų gauti pardavimo fizinės apimties, kainų ir pardavimo pajamų indeksai leidžia nusta­tyti ne tik nagrinėjamų rodiklių santykinį po­kytį, bet ir išaiškinti nagrinėjamo apimties rodiklio (pardavimo pajamų) absoliutų po­kytį - bendrą ir dėl konkrečių veiksnių. Bendrojo pardavimo pelningumo veiks­nių analizę tikslinga pradėti nuo pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos analizės (žr. 3 lentelę). Remiantis 3 lentelėje atliktais skaičiavimais lengvai apskaičiuojami atitinkami bendrieji agregatiniai indeksai, leidžiantys nustatyti pardavimo fizinės apimties, kainų, visų parda­vimo pajamų, savikainos bei visų gamybos ir pardavimo sąnaudų ne tik santykinį, bet ir ab­soliutų pokytį (skirtumą tarp atitinkamų in­deksų skaitiklio ir vardiklio). jL = Idi£o_= 994 5 arba n5 q ZVoPo 860 Pardavimoyzzz'« apimtis padidėjo 15,6 proc., esant pastovioms bazinio laikotarpio kainoms (indeksas pagal Laspeireso formulę) (7, p. 100): 1085 = 1,0916, arba 109,2%. Pardavimo kainos padidėjo 9,2 proc., esant pastoviam ataskaitinio laikotarpio kiekiui (indeksas pagal Paašė formulę) (7, p. 100): = 1,2616, arba 126,2%. Pardavimo pajamos padidėjo 26,2 proc. Galioja tokia šių indeksų priklausomybė: lpq = Iq -fp = U558-l,0916 = 1,262. Nustatomas absoliutus pardavimo pajamų pokytis - bendras ir dėl atskirų veiksnių: 4W = Z/Wi -I.Po% = 1085-860 = = 225 tūkst. Lt, iš to skaičiaus dėl: • kainų kitimo: 4W, =2>i

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!