Pamokos planas: Žalgirio mūšis ir Vytauto laikų Lietuva

Klaipėda, 2010 m.
Pamokos tipas: mišrus.
Metodai: žodinis, vaizdinis.
Priemonės: pasakojimas, kontūrinis žemėlapis, vadovėlis, iliustracijos, nuotrauka.
Literatūra: Jonynienė V., (2006). Mūsų pasaulis. Kaunas: Šviesa.
Jonynienė V., (2002) Mūsų pasaulis IIIklasės mokytojo knyga. Kaunas: Šviesa.
Lukoševičius L., Šinkūnas R., (1997). Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas. Vilnius: Priedai.
Pamokos dalys ir laiko išplanavimas:
1. Organizacinė dalis (įvadinė) 2min.
2. Kartojimas, sužinotų faktų prisiminimas 8min.
3. Perėjimas prie naujos medžiagos (temos) 2min.
4. Naujos medžiagos dėstymas 26min.
5. Sužinotos medžiagos kartojimas, apibendrinimas 5min.
6. Namų darbų uždavimas 2min.
EIL.
NR.
MOKYTOJO VEIKLA
MOKINIŲ VEIKLA
1.
Pasisveikinimas, žurnalo užpildymas.
Pasiruošimas pamokai.
2.
Kartojimo klausimai:
1)Kieno sūnus buvo Vytautas? (Kęstučio, o šis buvo Gedimino sūnus.).
2) Kas išgelbėjo Vytautą nuo Jogailos suplanuotos mirties? (Kunigaikštienės Onos tarnaitė, leidusi Vytautui persirengti jos rūbais).
3)Kokių priemonių Vytautas ir Jogaila ėmėsi kovai prieš kryžiuočius? (1387m. Jogaila priėmė krikštą ir parvykęs iš Lenkijos į Lietuvą pradėjo krikštyti lietuvius.).
Su lyg kiekvienų klausimu mokytoja stengiasi vaikams kuo daugiau priminti praėjusią temą.
Mokiniai išplėtotai atsako į užduotus kalsimus ir stengiasi kuo daugiau prisiminti praėjusią temą.
3.
Dėstoma nauja medžiaga:
1410 metų liepos 15dieną Vytautas su savo jungtine kariuomene ir Jogaila su lenkų kariuomene susikovė su kryžiuočiais ir jų talkininkais prūsų žemėje, netoli Žalgirio. Mūšiui labai sumaniai vadovavo Vytautas. Kautynės buvo žiaurios, daug tūkstančių karių jose padėjo galvas. Šitame mūšyje kryžiuočiai buvo visai sumušti. Daugybė jų žuvo, daug jų pateko į nelaisvę.(pasakojant rodomas kontūrinis žemėlapis (priedas Nr.4) per „Smart Bord“ lentą paaiškinama mūšio schema, parodoma kautynių vieta. Rodoma padidinta Žalgirio mūšio paveikslo nuotrauka (priedas Nr.2), trumpai aptariamos paveikslo detalės.).
Kryžiuočių ordinui, kuris beveik du šimtus metų vargino Lietuvą, Vytautas sudavė mirtiną smūgį ir užkirto kelią į rytus. Po šito mūšio kryžiuočiai nebeatsigavo. Vėliau jie pasirašė tikos sutarti, atsižadėdami Žemaičių.
Po Žalgirio mūšio Lietuva mažai bekariavo. Krašte nusistovėjo tvarka ir ramybė. Augo miestai, plėtėsi amatai ir prekyba, žmonės turtėjo, valstybė stiprėjo.
Vytautas dabar buvo labai galingos ir didelės valstybės vadovas. Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!