Diegiant formalias strateginio planavimo sistemas palaipsniui buvo pastebėtas metodinis jų praktinio panaudojimo nepakankamumas, ne visuomet patenkinama galimybė spręsti verslo organizacijų ekonominius ir organizacinius uždavinius, gerinti strateginių sprendimų kokybę. Atliekamais tyrimais buvo siekiama rasti naujų vadybos ir ekonomikos metodų bei efektyvių būdų užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Taip pradėtos kurti metodikos, kurių esmė yra paversti strateginius planus į tikslų ir operatyvių veiksmų sistemą.
Nagrinėjant įvairių autorių darbus strateginio planavimo srityje, galima rasti gausybę įvairių metodikų. Remiantis naujausiomis koncepcijos daugiausia jėgų įmonė turi skirti strateginiam veiklos sėkmės potencialui.
Dėl nuolatinės sąlygų kaitos rinkos ekonomikoje, verslininkas turi turėti įmonės strategiją, numatančią pagrindines veiklos gaires ir periodiškai rengti detalius trumpalaikius planus, kurie leistų verslininkui pakankamai tiksliai įvertinti verslo būklę užsibrėžtų tikslų požiūriu ir, esant reikalui, keisti įmonės strategijos įgyvendinimo taktiką, priderinant ją prie besikeičiančių verslo sąlygų.
Taigi strateginis planavimas yra neišvengiamas siekiant efektyviai įgyvendinti įvairių sričių reformas ir spręsti sudėtingas problemas. Visa tai reikia pagrįsti ekonominiais skaičiavimais, prognozėmis ir priimti sprendimus įvertinant visas pasekmes.
Dinamiškai kintančioje aplinkoje bei aštrioje konkurencinėje kovoje žymiai didesnę reikšmę įgyja numatymas ilgalaikės organizacijos plėtotės, kurios pagrindinis komponentas yra strateginis planavimas. Kiekvienos veikiančios įmonės pagrindiniai tikslai dažniausiai susiję su maksimalaus pelno minimaliomis sąnaudomis, siekimu ir veiklos tęstinumu. Vienas iš pagrindinių tikslų įgyvendinimo būdų – strategijos formavimas ir jos įgyvendinimas. Tai reškia, kad vienu iš svarbiausių įmonės valdymo priemonių tapo tinkamai apibrėžta strategija, sudaryta vadovaujantis strateginio planavimo metodologija.
Strateginis planavimas organizacijai tiekia apibrėžtumą, individualumą ir atveria organizacijai perspektyvą. Būtent strateginį planavimą reikėtų vertinti kaip tam tikrą programą, kuri nukreipia organizacijos darbą pakankamai ilgam laikotarpiui, kartu užtikrinant, kad pasikeitus politinei ir socialinei aplinkai bus galima koreguoti veiksmus.
• tai priemonė, padedanti pasiruošti pokyčiams ir numatyti artimesnius bei tolimesnius žingsnius ir taikoma, kai: įmonė pradeda savo veiklą, ruošiamasi naujo sumanymo įgyvendinimui ar diversifikuoja verslą2.
Strateginis planavimas nepakeičia strateginio valdymo, o tik formalizuoja jį kai kuriose įmonėse. Strateginio valdymo proceso formalizavimas neapsiriboja vien...

sprendimų, kurti inovacinius projektus, diegti naujas technologijas ir medţiagas, sistemingai
analizuoti valdymo problemas ir taikyti šiuolaikinius metodus joms išspręsti. Kiekviena įmonė turi
mokėti grįsti savo veiklą marketingu. Įmonių valdymas, naudojant tik sukauptą patirtį, stabdo
įmonės vystymąsi ir tikslo pasiekimo tempus. Tik tinkamai parinkta marketingo politika sudaro
prielaidas maksimaliai prisiderinti prie nuolat kintančių rinkos reikalavimų ir pasiekti efektyvų
įmonės tikslų įgyvendinimą.
Prieš kelerius metus Lietuvą pasiekusi ekonominė krizė nemaţai smulkiojo ir vidutinio
verslo įmonių privedė prie bankroto ribos, nes įmonės pasikliaudamos nepaprastai išaugusia
Lietuvos ekonomika ir didţiule viešųjų maitinimo įstaigų paklausa neinvestavo arba investavo labai
maţai lėšų ir laiko marketingo veiklai. Tačiau ekonominė situacija nuolatos keičiasi – įmonė negali
valdyti išorinės aplinkos veiksnių, todėl būtina sutelkti visą dėmesį į vidinį įmonės gyvenimą.
Verslo plėtra reikalauja įvairiapusiškų marketingo ţinių, kurioms praeityje buvo skiriama maţai
dėmesio.
Baigiamajam magistro darbui buvo pasirinkta viešųjų maitinimo įstaigų verslo sritis, nes ši
sritis būdama populiarus investicijų objektas, kartu yra ir nekilnojamojo turto plėtros uţsakovas. Šių
įstaigų pakilimai ir nuosmukiai daro didelę įtaką nekilnojamojo turto plėtrai.
Darbo tikslas ir uždaviniai
Pagrindinis šio baigiamojo darbo tikslas – atlikti viešosios maitinimo įstaigos „N“ strateginį
marketingo planavimą, t. y. sukurti marketingo planą.
Tikslui pasiekti darbe numatoma išspręsti šiuos uţdavinius:
1. Apibūdinti marketingo sampratą bei atlikti literatūros apţvalgą;
2. Atskleisti pagrindinius marketingo tikslus ir principus, pagrindines marketingo strategijas;
3. Išanalizuoti viešosios maitinimo įstaigos „N“ veiklą;
8
4. Ištirti viešosios maitinimo įstaigos „N“ padėtį rinkoje, remiantis atlikta SSGG analize;
5. Atlikti įmonės finansinės būklės analizę, nustatyti finansinius rodiklius ir pateikti išvadas;
6. Apibūdinti pagrindines viešosios maitinimo įstaigos „N“ veiklos rizikas;
7. Parengti viešosios maitinimo įstaigos „N“ strateginį marketingo planą.
Darbo metodologija
 Literatūros analizė – analizuota įvairių autorių mokslinė literatūra, nagrinėti teoriniai
marketingo veiklos ir jos organizavimo sprendimai.
 Statistinių duomenų rinkimas – buvo renkami viešosios maitinimo įstaigos „N“ statistiniai,
finansiniai bei ekonominiai duomenys, kuriais naudojantis tirta įstaigos marketingo veikla.
Tyrimų rezultatai analizuoti lyginimo metodu.
Praktinė nauda
 Darbas skirtas išanalizuoti viešojo maitinimo įmonių veiklą, verslo ypatumus, ekonominės
krizės veiksnių įtaką verslui ir priemones, padedančias...

Tikslas – analizuoti bei taikyti strateginio planavimo proceso praktiką.
1. Analizuoti įstaigų strateginius planus.
2. Formuluoti trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus.
3. Sudaryti savo kaip asmenybės ir būsimo specialisto viziją ir misiją.
4. Parengti viziją ir misiją įgyvendinti padedančius strateginius, taktinius ir operatyvinius tikslus.
5. Sudaryti operatyvinių tikslų įgyvendinimo planus (Plano lentelę ir Ganto grafiką).
Atsiskaitymo forma: praktinio darbo užduotys atliekamos raštu; pateikiamos dėstytojui nurodytu laiku.
Vertinimas: praktinis darbas vertinamas pažymiu dešimties balų sistemoje. Šio darbo įvertinimas sudaro dalį visų praktinių darbų bendro vertinimo, kuris įtraukiamas į X1 IKV vertinimo sistemoje.
Užduotys
1 užd.
2 užd.
3 užd.
4 užd.
5 užd.
6 užd.
7 užd.
Įvertinimas
Vertinimas balais
0,5
2,5
1
1
1
2
2
10
Rezultatas
Užduotys:
1 užduotis. Paaiškinkite skirtumą tarp sąvokų strateginis valdymas ir strateginis planavimas. Argumentuokite, kodėl organizacijos turi vykdyti strateginį planavimą.
Strateginis planavimas – tai problemų sprendimų procesas siekiant pritaikyti organizaciją jos ateities aplinkai. Dabar strateginis planavimas tik strateginio valdymo stadija. Strateginis valdymas - tai nuolatinis, dinaminis ir cikliškai atsinaujinantis strateginės analizės, strategijos rengimo ir jos įgyvendinimo procesas, kuriuo remiantis organizacija savalaikiai adaptuojasi prie aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo išteklius. Organizacijos turi vykdyti strateginį planavimą kadangi tai yra nenutrūkstama ir pastoviai atsinaujinanti funkcija, kuri yra vykdoma, jog pasiektų vieną ar kelis strateginius tikslus. Užsibrėžto tikslo pasiekimai organizacijai lemia pelną ir reitingų pakilimą.
2 užduotis. Analizuokite strateginio planavimo praktiką. Susipažinkite su VĮ „Regitra“ bei UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ veikla ir strateginiu planavimu. Bendrovių strateginiai planai / ataskaitos yra pateikti moodle aplinkoje prie strateginio planavimo temos. Įsigilinkite į įmonių strateginio planavimo ypatumus užpildydami sekančią lentelę:
Strateginio plano aspektas
VĮ „Regitra“
UAB „Klaipėdos autobusų parkas“
Planavimo laikotarpis
2019 – 2022 metai
Misija
Mes esame tam, kad į eismą patektų tik pasirengę vairuotojai ir legalios transporto priemonės.
Vizija
Pažangus transporto priemonių valdytojų ir vairuotojų partneris.
Akcentuojamos vertybės
Motyvacija, inovatyvumas, bendradarbiavimas, atsakomybė.
Pasirinkite ir pateikite dvi strateginio planavimo prielaidas (kurios Jums atrodo išskirtinės)
Teikiamų paslaugų gerinimas;
Darnios organizacinės kultūros kūrimas.
Išvardinkite įstaigos strateginius tikslus
Skatinti elektroninių paslaugų naudojimą;
Didinti paslaugų patogumą, patikimumą ir veiklos rentabilumą;
Stiprinti personalo valdymą ir didinti darbuotojų motyvaciją.
Pagal įstaigos pateiktus duomenis...

Aš bandžiau atskleisti strateginio planavimo funkcijas, tikslus ir nusakyti, kas yra strateginis planavimas.
Strateginiai planai- tai planai, skirti svarbiausiems organizacijos tikslams pasiekti.
Strateginio planavimo funkcijos: misijos pasirinkimas, aplinkos įvertinimas ir analizė, organizacijos stipriųjų ir silpnųjų savybių vadybinis patikrinimas - marketingas, finansai, gamyba, darbo ištekliai ir kultūra, strateginių alternatyvų analizė, strategijos pasirinkimas, strateginio plano įgyvendinimo kontrolė, strategijos įvertinimas, strategijos ir struktūros atitikimo patikrinimas, vadovų komandos sudarymas.(8)
Strateginio planavimo prasmė yra vadovybės daromų veiksmų ir sprendimų visuma, padedanti organizacijai įgyvendinti ilgalaikius tikslus.(8)
Strategijos planas įgauna prasmę tik tuomet, kai jis realizuojamas, įgyvendinamas, turi finansavimą. Paprastai organizacijos strategijos planuose tikslų pasiekimo metodas apibūdinamas apskritai, bendrąja prasme, o vykdytojams paliekama veiksmų laisvė. Norėdama išvengti neigiamų pokyčių įgyvendinant tikslus, organizacija parengia vykdytojams konkrečius nurodymus, kontroliuoja jų darbą ir koreguoja jį. Pagrindinė idėja yra padaryti darbą vykdytojams visiškai aiškų, suprantamą ir palankiai nuteikti visus vykdytojus laiku ir iš pirmo karto kokybiškai atlikti darbą. (7)
Strateginio planavimo tikslas- analizuoti tiek dabartinės, tiek būsimos organizacijos veiklą ir numatyti strategines permainas, kad organizacija sėkmingai įgyvendintų norimą ateities viziją.(6;5psl.)
Svarbiausias strateginio planavimo uždavinys yra vadinamojo strateginio pertraukiamo, galinčio turėti organizacijai neigiamų darinių, numatymas.(5;43psl.)
Strategija turi buti taip planuojama, kad jos įgyvendinimas vyktų nuosekliai ir apimtų keletą planavimo fazių.
1)finansinis planavimas. 2)Ilgalaikis planavimas.Finansiniai rezultatai numatomi keleriems metams (paprastai 3-5). 3)Planavimas, atsižvelgiant į išorinius veiksnius. 4)Strateginis planavimas.dėmesys kreipiamas ir į konkurentus, ir būdus, kaip išlaikyti savo pozicijas.Įmonės vadovų strateginis mąstymas apima visą įmonės veiklą.(4;49psl.)
Pagal strateginio planavimo modelį sudaromi įmonės planai, analizuojami įvairių strategijų pranašumai, apibrėžiama veiklos, kuriai teikiama pirmenybė, kryptis.
Strateginio planavimo procesas yra orientuotas į ateitį.(6;5psl.)
Strategijos planavimo procesas gali būti pagįstas dviem metodais:1)konkurencinio pajėgumo(Jis pagrįstas pelningų verslo šakų gamybos charakteristikų ir rinkos galimybių nagrinėjimu. 2)pagrindinių kompetencijų(Įmonės pajėgumą siekiama didinti įmonės kompetencija, o konkurentus stengiamasi aplenkti dirbant už juos geriau.)(4;50psl.)
Strateginio planavimo procese išskiriamos 4 pagrindinės strateginės veiklos rūšys: 1) išteklių paskirstymas; 2) prisitaikymas prie aplinkos; 3)...

Nuolatiniai pokyčiai tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Kinta klientų poreikiai ir lūkesčiai, tobulėja ir keičiasi produktai ir paslaugos bei jų kūrimo būdai, auga verslui keliami reikalavimai, nes konkurencija yra „negailestinga“.
Šiuolaikiniame pasaulyje yra labai sunku ir sudėtinga tinkamai priimti sprendimus vienu ar kitu atveju. Tai yra labai sudėtingas ir atsakingas procesas. Priimti sprendimus reikia tik tada, kai yra kruopščiai išnagrinėta vienokia ar kitokia situacija, žinoma konkreti padėtis. Sprendimus priimti gali tik atsakingi ir kompetetingi, tos srities, kurios sprendimus ruošiasi priimti, asmenys. Tačiau, kad iki sprendimo priėmimo stadijos reikia dar daug padaryti. Ir visų pirma reikia žvelgti į priekį, t.y. numatyti startegiją, kuriai reikalingas sprendimas. Todėl sprendimus leisti priimti bet kam yra labai rizikinga.
Srategijos sąvoką dažnai galima išgirsti kai kalbama apie kariuomenę. Tačiau strategija svarbi ir verslo srityje.
Darbo tikslas: išsiaiškinti, kas yra strateginis planavimas: mokslas, veiklos būdai ar menas.
1. Apžvelgti strateginio valdymo sampratą.
2. Aptarti strategiją kaip mokslą, veiklos būdą ir meną.
3. Susipažinti su Sun Tzu ir jo strateginių planavimų versle .
1. STRATEGINIO PLANAVIMO SAMPRATA
Strategijos kaip proceso samprata apima organizacijos vizijos ir ateities uždavinių apibrėžimą, dabartinės situacijos įvertinimą, strateginių alternatyvų pasirinkimą, veiklos plano parengimą bei jo įgyvendinimą.
Strategija (lot. strategia – vadovavimas) – ilgalaikis planas, sukurtas siekiant tam tikros palankios padėties ar tikslo. Sąvoka kilusi iį graikų kalbos, kur naudota vadovavimui kariuomenei apibūdinti1.
Anot A. Vasiliausko, strateginis planavimas traktuojamas kaip formali planavimo sistema strategijai sutinkamai su firmos misija ir tikslais parengti ir įgyvendinti2.
K. Lukoševičiaus ir Br. Martinkaus teigimu, verslo įmonės trategijos kūrimas ir įgyvendinimas priklauso nuo jos vadovų, vadovaujančių specialistų ir pačios idėjos pagrindimo3.
Apibrėžiant, kas tai yra strategija, svarbu skirti du dalykus. Startegija gali būti suprantama kaip koncepcija ir kaip procesas. H. Mintzbergas strategiją kaip koncepciją nusako penkiomis sąvokomis4:
1. Planas (turimi aiškūs tikslai);
2. Gudrybė (stengiamasi pergudrauti varžovus ir konkurentus įvairiais veiksmais: kainų mažinimu ir pan.);
3. Veiklos modelis (strategija norima ir reali);
4. Pozicija (organizacijos vieta išorinėje...

Strateginis planavimas susiformavo šeštajame ir septintajame XX amžiaus dešimtmečiuose. Dažnai vadybos moksle šis laikotarpis vadinamas strateginio planavimo epocha. 1900m. prasidėjusi užsienio prekyba davė pradžią tyrimams vadybos srityje, taip buvo pastebėta, kad didelę įtaką turėjo aplinkos pokyčiai, tie pokyčiai ir turėjo įtakos strateginio valdymo plėtrai. Vėliau pasaulinio karo laikotarpiu ėmė formuotis didelės kompanijos, didėjo valdymo kontrolės poreikis, taip formalios strategijos formavosi kompanijose. Po karo ėmė augti ekonomika, plito naujos technologijos, to dėka buvo pradėtas: konkurentų, valdymo technikos, aplinkos, darbuotojų darbingumo tyrimai. Taip keletas autorių, tarp kurių išsiskiria M. Porter‘is, toliau išplėtojęs strateginio valdymo sąvokų sistemą.
Geras strategijų pasirinkimas garantuoja įmonėms sėkmę. Šiame darbe analizuojame AB „Pieno žvaigždės“ ir išsiaiškinsime, kokias strategijas ji naudoja ir ar jos įmonei neša sėkmę.
Taigi darbo tikslas – suprasti strateginio planavimo esmę ir praktiškai pritaikyti žinias analizuojant konkrečią ir realią įmonę.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti įvairių autorių nuomones apie strateginio planavimo modelius ir strategines jų tobulinimo kryptis;
2. Atskleisti AB „Pieno žvaigždės strateginio planavimo modelį ir sudaryti rekomendacijas šiam modeliui pagerinti;
3. Atlikti šias analizes: išorinės aplinkos, vidinės aplinkos, SSGG;
4. Patobulinti įmonės strateginį modelį, sudaryti rekomandacijas, kad įmonės veikla būtų efektyvesnė ir pelningesnė.
Tyrimo objektas – strateginio planavimo poreikis įmonėje.
Tyrimo metodai – literatūros analizė, sisteminimas, duomenų rinkimas ir apdorojimas, duomenų analizavimas.
Autorių nuomonių apžvalga ir palyginimas nagrinėjama tema
Strateginis planavimas yra valdymo ciklo funkcija, kurią įgyvendinant apibrėžiami įmonės tikslai bei nustatomi veiksmai ir priemonės tiems tikslams įgyvendinti.
Pasak Aleksandro Vasiliausko („Strateginis valdymas“ 2002m. 24psl.) – loginiu požiūriu planavimas yra pirminė valdymo funkcija. Ji sudaro pagrindą kitoms funkcijoms:
1. organizavimas (vykdytojų parinkimas, funkcijų delegavimas, grupių sudarymas ir t.t.);
2. vadovavimas (motyvacija, komandavimas, komunikacijos ir t.t.);
3. kontrolė (plano vykdymo matavimas, nukrypimų nustatymas, plano koregavimas ir t.t.);
„Tik parengus planą atsiranda galimybė parinkti vykdytojus, parengti struktūrą, deleguoti funkcijas ir paskirstyti užduotis, motyvuoti vykdytojus ir jiems vadovauti, užtikrinti bendravimą tarp vykdytojų, vertinti jų darbo kokybę.“ (Aleksandras vasiliauskas „Strateginis valdymas“ 2002m. 24psl.).
Skirtingi autoriai skirtingai...

Vadyba - valdymas, vadovavimas socialinėms grupėms, žmonėms, įvairaus tipo organizacijoms, įmonėms, įstaigoms, mokykloms ir t.t. Vadybos mokslo praktika labai sena. Rašytiniai dokumentai egzistuoja apie 6 tūkstančius metų, o mokyklos - jaunos, susiformavusios šio amžiaus pradžioje. Studijų objektas yra socialinės sistemos žmonės. Vadyba susideda iš keletos funkcijų. Viena iš jų yra strateginis planavimas – pagrindinė vadybos funkcija, jungianti tikslus, išteklius ir rezultatus. Planavimą galima įsivaizduoti kaip garvežį, traukiantį organizavimo, vadovavimo ir kontrolės traukinį. Arba planavimą galima įsivaizduoti kaip pagrindinę didingo ąžuolo šaknį, iš kurios auga organizavimo, vadovavimo ir kontrolės šakos. Taip svarbus planavimas vadovams.
Apibūdinti strateginio planavimo svarbą ir strateginio plano rengimą.
1. Apibūdinti strateginio planavimo sampratą ir rūšis.
2. Apibūdinti strateginio panavimo funkcijas, naudą ir nesėkmes.
3. Apibūdinti strateginio plano realizavimą.
4. Apibūdinti tikslinį valdymą.
Mokslinės teorinės literatūros ir kitų informacinių šaltinių analizė.
1. STRATEGINIS PLANAVIMAS
1.1 Strateginio planavimo samprata ir rūšys. Strateginio plano funkcijos, nauda ir nesėkmės.
Strategija yra svarbiausia organizacijos veiksmų programa, nurodanti ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama prognozių pagrindu. Dėl to strategija tiksliai nenurodo, kaip įmonė sieks savo tikslų; tai vidutinės trukmės ir trumpalaikių programų uždavinys. Ji tik suformuluoja pagrindinius tikslus ir politiką jiems pasiekti, kad visa organizacija veiktų viena kryptimi. Strategiją rengia aukščiausio lygio vadovybė, o ją įgyvendinant dalyvauja visų lygių vadovai.
Strateginis planavimas veiksmų ir sprendimų rinkinys specifinėms strategijoms parengti. Strateginis planas tai ilgalaikės veiklos programa, kurią reikia nuolat keisti priderinant prie pasikeitusios aplinkos. Jis negarantuoja, kad įmonei seksis, jeigu bus klaidų ją valdant.
Strateginio planavimo procese išskiriamos keturios pagrindinės strateginės veiklos rūšys:
1. Išteklių paskirstymas. Šis procesas apima išteklių naftos ir jos produktų, pažangių technologijų, kompetetingo, mokančio dirbti personalo paskirstymą.
2. Prisitaikymas prie aplinkos. Šis procesas aprėpia visus strateginio pobūdžio veiksmus, kurie gerina organizacijos santykius su aplinka.
3. Vidinis koordinavimas. Jis atspindi organizacijos stipriąsias ir silpnąsias savybes ir leidžia pasiekti efektyvaus vidinių operacijų vyksmo, kokybiško darbo, gaminių ir t.t.
4. Strateginis įžvalgumas. Sisteminis mąstymas, įgyvendinamas...

,, Be strategijos organizacija (bendruomenė) panaši į laivą be vairo, kuriam lemta be tikslo klaidžioti, priklausant nuo vėjų, srovių ir išorinių įvykių" (Joel Ross ir Michal Kami).
Planavimas nėra vienkartinis veiksmas, kurio pradžia ir pabaiga aiški. Tai nenutrūkstamas procesas, atspindintis supančios aplinkos pokyčius bei prisitaikymą prie jų.
Planavimas – tai vadybos funkcija, nurodanti ką daryti, kada daryti ir kas tai turi daryti. Planavimas – būsimos veiklos sumanymas, glaudžiai susijęs su valdymo apskaita, prognozavimu ir sprendimų priėmimu.
Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas. Be plano vadovai nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negali aiškiai įsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negali vadovauti su pasitikėjimu ar tikėtis, kad kiti jais seks. Be plano tiek vadovai, tiek ir jų pasekėjai turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė tampa beprasmė. Labai dažnai blogi planai veikia visos organizacijos būklę. Plano reikalingumas padidėja, kai vadovai turi atkreipti dėmesį į aplinkos nepastovumą. Kai tik labai nedideli aplinkos pokyčiai įvyksta ar tikimasi, kad įvyks, reikalingas tik minimalus planavimas. Tačiau pastovumas aplinkoje yra didelė prabanga, todėl planavimas tapo būtina organizacijos vadovų veikla.
Mano referato tema yra strateginis planavimas ir kūrimas. Todėl pagrindinis šio darbo tikslas yra suteikti teorinių žinių apie strateginio plano vaidmenį institucijos valdyme, supažindinti besidominčius su strateginio planavimo terminais ir sąvokomis, parodyti strateginio plano esmę, išsiaiškinti kaip jis yra kuriamas.
STRATEGINIS PLANAVIMAS
Strategija – svarbiausia organizacijos veiksmų programa, nurodanti ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama prognozių pagrindu. Dėl to strategija tiksliai nenurodo, kaip įmonė sieks savo tikslų: tai vidutinės trukmės ir trumpalaikių programų uždavinys. Ji tik suformuluoja pagrindinius tikslus ir politiką jiems pasiekti, kad visa organizacija veiktų viena kryptimi. Strategiją rengia aukščiausio lygio vadovybė, o ją įgyvendinant dalyvauja visų lygių vadovai.
Strateginis planavimas yra visų organizacijos narių bendrų sprendimų bei pažiūrų visuma,...

Strateginis valdymas visada susijęs su perspektyva, t. y. Starategija keliama ateičiai, nors ji naudojama ir dabartiniu momentu. Galimybėmis reikia mokėti pasinaudoti. Požiūris į perspektyvą formuojamas prognozavimo pagrindu. Prognozuoti galima nuo technikos. Prognozės metodai atėjo nuo mokslo prognozių iki verslo.
Darbo tikslas – išsiaiškinti strateginio valdymo ir strateginio planavimo ypatumus.
Uždaviniai:
1. Pateikti strateginio valdymo esmę;
2. Apžvelgti strateginio valdymo metodologija;
3. Apžvelgti strateginio planavimo sampratą ir jo reikšmę;
4. ištirti kaip strateginis planavimas veikia išorinę ir vidinę aplinką.
1. Strateginis valdymas
“Strategija”- iš graikų “strategos” – generolas – reiškia asmenį, planuojantį savo priešo sutriuškinimą efektyviai naudojant savo turimus resursus.
Strategijos esmė – fundamentalių pasikeitimų valdymas, daugiau orientuotas ne į organizacijos viduje vykstančius procesus, bet į kitimus lemiančius patį organizacijos egzistavimą.
Strategija – tai planas, tam tikras sąmoningų veiksmų kaip elgtis įvairiose situacijose vadovas. Čia yra svarbūs 2 elementai: tai, kad strategijos – tai planai, rengiami prieš veiksmų pradžia ir tai, kad jie rengiami tikslingai ir sąmoningai.
Strategija – apsisprendimas kur realizuoti savo prekes, rinkų pasirinkimas, sprendimai apie tai, kaip susieti organizaciją su juos aplinka, koncentruota elgsena tam tikroje aplinkoje (strategija orientuota į išorinę aplinką). Visi veiksmai, kuriuos numatoma atlikti, suplanuojami iš anksto ir numatomi būdai, kaip tai įvykdyti. Strategijos teorija kilo mokslininkams ir ją taikė tikimybių teorijoje. Žaidimo teorijos strategija – tai užbaigtas planas, rodantis kokius pasirinkimus nuolat turės organizacija.
Pagrindiniai strategijos elementai, kuriuos būtina įvertinti, kuriant strategiją: 1) aplinka su jos teigiamais ir neigiamais aspektais 2) pagrindiniai veiklos tikslai, kurių aukščiausias lygis yra misijos formuluotė 3) situacijos analizė 4) kaip naudoti turimus resursus.
Strateginis valdymas – tai nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remdamasi organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviai išnaudoja savo turimą potencialą. Strateginio valdymo rezultatas yra pati sukurta strategija, kuri leidžia įmonei veikti efektyviai.
Strateginis valdymas: Tikslų formulavimas→strategijos kūrimas→strategijos įgyvendinimas. Strateginio valdymo bendrieji principai priklauso nuo to, kokia organizacija:
1. Jos veiklos pobūdžio (produktus gaminančios ir paslaugas teikiančios organiz.)
2....

Planavimas reikalingas visose įmonės veiklos srityse (aprūpinimo, gamybos, pardavimo), bet kurio gamybos veiksnio valdymo (medžiagų, gamybos priemonių, darbo jėgos) arba ekonominių rodiklių valdyme (išlaidų, pajamų, kapitalo, pelno ir pan.). Planavimas šiuo požiūriu traktuojamas kaip realių sprendimų projektų paruošimas, kaip ateities problemų pažinimo ir sprendimo metodinis ir sisteminis procesas.
Planavimą galima apibūdinti kaip sąmojingą, apgalvotą, pragmatinį procesą. Jo tikslas su turimomis priemonėmis sukurti norimą planuojamo objekto būklę. Tai kartu ir socialinis procesas, kadangi jame dalyvauja žmogus. Jis ne tik dalyvauja planavime, tačiau kartu ir kuria socialinę aplinką kitiems darbuotojams. Tai gana atsakingas darbas, kadangi reikia mokėti suderinti norimus tikslus ir galimus ateities poveikius, parinkti racionalius situacijų įvertinimo kriterijus, bei galutiniame etape įvertinti poreikių patenkinimo laipsnį. Vadybos specialistai, vykdantys planavimo funkciją, turi sugebėti paaiškinti ir apginti padarytas išvadas bei klaidas. Todėl jų darbas turi būti sisteminis, paremtas tik giliomis teorinėmis žiniomis, praktiniais įgūdžiais, atitinkamais metodais.
Organizacijos paprastai valdomos pagal du pagrindinius planų tipus. Aukščiausio lygio vadovai sukuria strateginius planus ir apibrėžia pagrindinius organizacijos tikslus. Operatyviniai planai sudaromi iš detalių, kaip įgyvendinti tuos strateginius planus kasdieninėje veikloje.
Šiame referate aš plačiau panagrinėsiu strateginio planavimo reikšmę organizacijoms. Strategija yra svarbiausia organizacijos veiksmų programa, nurodanti ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti, kad visa organizacija veiktų viena kryptimi. Planavimas yra nepertraukiamas procesas – vieną procesą keičia kitas ir juo rūpintis reikia nuolat: einantį iš viršaus žemyn strateginio planavimo procesą reikia nuolat skatinti, remti, tikrinti ir vertinti.
1. STRATEGINIS PLANAVIMAS IR JO REIKŠMĖ
1.1 . Strateginio planavimo raida
1960 – 1970 metai JAV vadinami strateginio planavimo epocha. Pati sąvoka “strateginis planavimas” susiformavo šioje šalyje, o po to paplito ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Ekonominių ir valdymo mokslų tarpe strateginio planavimo kursams buvo skirtas ypatingas dėmesys. Juose buvo sprendžiami ne tik metodiniai šio planavimo klausimai, bet ir praktinės jo įdiegimo galimybės, pertvarkant visą įmonės valdymo sistemą. Naujo tipo planavimo pareikalavo socialinių – ekonominių...