Strateginis planavimas ir kūrimas

 TURINYS ĮVADAS...........................................................................................................................3 STRATEGINIS PLANAVIMAS....................................................................................... 4 STRATEGINIO PLANAVIMO SAVYBĖS......................................................................6 STRATEGINIO PLANAVIMO ŽINGSNIAI...................................................................9 ORGANIZACIJOS VIZIJA, MISIJA, TIKLSAI IR UŽDAVINIAI...............................10 IŠVADOS.......................................................................................................................12 LITERATŪRA..............................................................................................................13 ĮVADAS ,, Be strategijos organizacija (bendruomenė) panaši į laivą be vairo, kuriam lemta be tikslo klaidžioti, priklausant nuo vėjų, srovių ir išorinių įvykių" (Joel Ross ir Michal Kami). Planavimas nėra vienkartinis veiksmas, kurio pradžia ir pabaiga aiški. Tai nenutrūkstamas procesas, atspindintis supančios aplinkos pokyčius bei prisitaikymą prie jų. Planavimas – tai vadybos funkcija, nurodanti ką daryti, kada daryti ir kas tai turi daryti. Planavimas – būsimos veiklos sumanymas, glaudžiai susijęs su valdymo apskaita, prognozavimu ir sprendimų priėmimu. Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas. Be plano vadovai nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negali aiškiai įsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negali vadovauti su pasitikėjimu ar tikėtis, kad kiti jais seks. Be plano tiek vadovai, tiek ir jų pasekėjai turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė tampa beprasmė. Labai dažnai blogi planai veikia visos organizacijos būklę. Plano reikalingumas padidėja, kai vadovai turi atkreipti dėmesį į aplinkos nepastovumą. Kai tik labai nedideli aplinkos pokyčiai įvyksta ar tikimasi, kad įvyks, reikalingas tik minimalus planavimas. Tačiau pastovumas aplinkoje yra didelė prabanga, todėl planavimas tapo būtina organizacijos vadovų veikla. Mano referato tema yra strateginis planavimas ir kūrimas. Todėl pagrindinis šio darbo tikslas yra suteikti teorinių žinių apie strateginio plano vaidmenį institucijos valdyme, supažindinti besidominčius su  strateginio planavimo terminais ir sąvokomis, parodyti strateginio plano esmę, išsiaiškinti kaip jis yra kuriamas. STRATEGINIS PLANAVIMAS Strategija – svarbiausia organizacijos veiksmų programa, nurodanti ilgalaikių tikslų prioritetus ir išteklius jiems pasiekti. Ji rengiama prognozių pagrindu. Dėl to strategija tiksliai nenurodo, kaip įmonė sieks savo tikslų: tai vidutinės trukmės ir trumpalaikių programų uždavinys. Ji tik suformuluoja pagrindinius tikslus ir politiką jiems pasiekti, kad visa organizacija veiktų viena kryptimi. Strategiją rengia aukščiausio lygio vadovybė, o ją įgyvendinant dalyvauja visų lygių vadovai. Strateginis planavimas yra visų organizacijos narių bendrų sprendimų bei pažiūrų visuma, kuri kiekvieną organizacijos atstovą priverčia, paskatina prisiimti atsakomybę už organizacijos veiklą.  Strateginio planavimo tikslas – nuolat nagrinėti organizacijos veiklą tiek dabarties, tiek ateities požiūriu ir numatyti  strategines permainas, kad organizacija  žengtų į įsivaizduojamą ateitį  sėkmingai. Strateginiame planavime išsiskiria keturios valdymo veiklos rūšys: 1. Išteklių paskirstymas. Yra aptariamos ribotų išteklių (medžiaginių išteklių, lėšų, talentingų darbuotojų) naudojimo prioritetinės sritys. 2. Prisitaikymas prie aplinkos. Numatomi ilgalaikiai veiksmai santykiams su išorės aplinka užmegzti ar juos pagerinti. 3. Vidinis koordinavimas. jo turinys – strateginės veiklos derinimas organizacijos viduje atsižvelgiant į stiprius ir silpnus jos bruožus. 4. Organizacinis vidinis numatymas. Jo prasmė, ta, kad organizacija turi mokytis iš praeities strateginių sprendimų rezultatyvumo ir pritaikyti prie strategijos savo struktūrą. Strateginio planavimo procesą sudaro: 1. Organizacijos paskirtis. 2. Organizacijos tikslai. 3. Aplinkos įvertinimas. 4. Stiprių ir silpnų bruožų išsiaiškinimas. 5. Strategijos alternatyvų rengimas. 6. Strategijos pasirinkimas. 7. Strategijos įgyvendinimas. 8. Strategijos įvertinimas. Strateginis planavimas yra kruopštus ir sistemingas pasiruošimas ateičiai. Jos sistemos paskirtis – pamatinis organizacijos tikslas (misija). Jis nusako jos egzistavimo priežastis ir yra už organizacijos ribų. Jį turėtų žinoti visi organizacijos darbuotojai. Paskirtį apibūdina: firmos verslas, firmos darbo principai, firmos vidaus psichologinis klimatas ir kokius žmones firma patraukia. Pagal paskirtį formuojami organizacijos tikslai. Jie bus rezultatyvūs, kai bus išmatuojami ir turės aiškų bei konkretų pagrindą sprendimams įvertinti, turės laiko ribą (bus nurodyta iki kurio laiko tikslą reikia įgyvendinti). Tolimieji tikslai apima laikotarpį nuo 5 iki 7 metų, vidutinieji tikslai – nuo 1 iki 5 metų, artimieji tikslai – iki 1 metų. Pirmiausiai sudaromi planai tolimiesiems tikslams įgyvendinti – ilgalaikiai planai, o po to – vidutinės trukmės ir trumpalaikiai planai. Kuo trumpesniam laikotarpiui planas, tuo siauresnė jo sritis, tuo jis konkretesnis. Pasiekimas realus tikslas, kai tikslas nepasiekiamas, blėsta noras jį siekti, be to įmonės galimybės viršijantis tikslas gali atvesti prie katastrofos. Tikslai turi būti suderinti – nebūti prieštaringi. Strateginio planavimo nesėkmės – tik vienas visos planavimo sistemos veiksmingumo aspektas. Nors mokslinis ir metodinis planavimo lygis žymiai padidėjo ir visi pripažįsta, kad planavimas yra valdymo pagrindas, jis vis dar lieka silpna vadybos veiklos grandimi. Dažna strateginio planavimo nesėkmių priežastis – nepakankamas vadovų dėmesys. Daugeliui žmonių aktualios šiandienos problemos užgožia akiratį, tolimą perspektyvą. Planavimą užsimiršta dėl kritinių situacijų, kurių sprendimas patrauklesnis, nes sudaro užbaigto darbo įspūdį. Tas verčia daryti išvadą, kad reikia suardyti tokias aplinkybes, kurios planavimą padarytų būtinu. Kita priežastis – planavimo tyrimų painiojimas su planais. Kad tyrimai taptų planu, reikia priimti sprendimą apie pagrindines priemones tikslui pasiekti. Strateginis planas - tai veiksmų generalinė programa, nurodanti prioritetus ir išteklius globaliniams tikslams pasiekti. Strategija orientuoja įmonės veiklos planavimą į apibendrintą galutinį tikslą ilgam veiklos periodui. Ji detaliau nenurodo, kaip įmonė turi pasiekti savo tikslus. Apibendrinant strateginio planavimo klausimą galima teigti, kad strateginis planas yra įmonių (organizacijos) ilgalaikis pastovus planas. STRATEGINIO PLANAVIMO SAVYBĖS • Strateginis planavimas yra susijęs su prisitaikymu prie besikeičiančios aplinkos. Sudarant strateginius planus mes turime atsižvelgti ne tik į tai ko patys norime, tačiau ir į besikeičiančią aplinką, kuri neišvengiamai įtakoja mūsų veiklą. • Strateginis planavimas yra nukreiptas į ateitį. Praeitis planuojant reikalinga mums tik tiek, kiek mes galime iš jos spręsti apie ateitį ar pasimokyti nebedaryti tų pačių klaidų. • Strateginis planavimas yra išsamus ir visapusiškas. Jis apima ne tik tiesiogiai su mūsų veikla susijusius klausimus, bet viską, kame funkcionuoja mūsų organizacija – politika, ekonomika, socialinė situacija, technologijos ir t.t. • Strateginis planavimas yra susitarimo ieškojimo procesas. Tai yra svarbiausia strateginio planavimo proceso savybė. Čia svarbu pabrėžti, kad susitarimas turi būti priimtas pritariant kiekvienam organizacijos atstovui. Balsavimas šiame procese netinka. Jis sudaro galimybę priimti sprendimą prieš kieno nors valią. Tokiu atveju organizacija įgys šiai strategijai besipriešinančių atstovų savo pačios viduje. Tinkamai parengus strateginį planą mes galime tikslingiau dirbti ir sėkmingai konkuruoti, geriau suvokiame organizacijos kryptį, suvienijame savo vidines pastangas, racionaliau naudojame išteklius, efektyviau dirbame komandoje, galime sėkmingiau pritraukti papildomų lėšų, lengviau sprendžiame iškilusias problemas. Situacijos, kuomet nepatartina kurti strateginį planą: • Organizacija išgyvena krizę. Esant krizėje strateginių planų kurti negalima dėl dviejų priežasčių. Pirma, nedelsiant reikia gelbėtis iš krizės, o ne strateguoti. Antra, planas sukurtas krizinėje būsenoje greičiausiai bus planas apie tai, kaip įveikti krizę, bet ne apie norimą sėkmingą organizacijos ateitį. • Planavimo išlaidos viršija naudą. Būna situacijų, kuomet organizacijos niekaip negali įtakoti sąlygų pagal kurias dirba. Visa veikla yra apspręsta kitų institucijų ar rinkos. Tuomet joks planas padėti negalės. Taigi, jei matome, kad pokyčiai veikloje neįmanomi, greičiausiai strateginis planas bus beprasmis, o jo rengimas kainuos laiką, pastangas ir pinigus. • Planavimas yra formalus. Kuomet organizacijos vadovai nėra pakankamai suinteresuoti organizacijos plėtra, kuomet darbuotojai nėra motyvuoti pokyčiams, tuomet yra didžiulė tikimybė, kad planavimo procesas bus formalus. Tai nereiškia, kad negalima parengti strateginio planavimo dokumento, tačiau jis bus formalus ir neįgyvendinamas arba toks, kuris nesiskiria nuo dabartinės organizacijos veiklos. • Tikėtina, kad planavimas bus neproduktyvus. Tai gali būti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, pagrindiniai vadovai yra per daug užimti, ar žmonės, kurie būtinai turi dalyvauti strateginio planavimo posėdžiuose artimiausiu metu išvyks į komandiruos ilgam laikotarpiui ir pan. • Intuicija arba “plaukimas pasroviui” yra priimtinesni už planavimą. Dažnai galima išgirsti iš vadovų, kad strateginio plano dokumento jie neturi, bet visi planai pas juos galvose. Toks organizacijos valdymas taip pat yra įmanomas, tačiau, jei nėra bendrai įsivardintų organizacijos plėtros sričių, veiklos prioritetų, tuomet vadovavimas veiklai remiasi intuicija arba nesėkmių vengimu, kas kitaip galėtų būti pavadinta – „plaukimas pasroviui“. • Na, o jeigu organizacija ryžtasi kurti strateginį planą, tuomet reikėtų atsižvelgti į keletą dalykų: • Planavimo patirtį. Reikėtų įvertinti ar turi organizacijos atstovai pakankamai patirties ir išmanymo kurti strateginius planus. Ar iki šiol planai buvo sudaromi individualiai, ar žmonės yra pratę priimti bendrus sprendimus? • Organizacijos vadovų įsipareigojimus. Reikia išsiaiškinti kokius įsipareigojimus organizacijos vadovai turi aukštesnėms institucijoms. Ką organizacija privalės daryti privalomai ir kaip tai būtų galima integruoti į kuriamą strateginį planą. • Laiką. Ar organizacijos atstovai turės pakankamai laiko nuosekliai dirbti, posėdžiauti, rinkti ir analizuoti informaciją, kad sukurtų strateginį planą. Sunku iš anksto prognozuoti kiek užtruks pats plano sudarymas, bet šalia pagrindinių darbų organizacijoje, tai gali užtrukti ir daugiau nei pusę metų posėdžiaujant kas antrą savaitę bent po porą valandų. • Planavimo vadovą. Reikia apsispręsti kas jis ir ar, apskritai, turime tinkamą žmogų pirmininkauti planavimo posėdžiams. Ne visuomet gerai, kai pagrindinis organizacijos vadovas pirmininkauja posėdžiams, nes jis turi daugiausiai lūkesčių naujai strategijai ir dėl to net nevalingai gali įtakoti dalyvaujančiųjų nuomonę. Idealiausia, kai organizacija pasirenka bešališką žmogų, mokantį vesti diskusijas bei moderuoti sprendimų priėmimą. Siekiant išvengti papildomų išlaidų galima siūlyti kiekvieną posėdį vesti vis kitam posėdžio dalyviui. • Problemas, su kuriomis gali susidurti planuotojai. Gali iškilti pačių įvairiausių problemų. Pavyzdžiui, po keleto mėnesių vyksiantys savivaldybės rinkimai, kurie stipriai įtakoja organizacijos veiklą; arba organizacijos vadovas planuoja pereiti dirbti į konkurencinę organizacija ir pan. Turime būti atsargūs ir kruopščiai pasirengti planavimui. Kuomet jau esame pasirengę planavimo procesui, mums reikia apsispręsti dėl konkrečių planavimo žingsnių. Literatūroje galima rasti skirtingų patarimų, tačiau svarbiausia, kad planuotojai patys sau galėtų aiškiai argumentuoti savo pasirinkimų seką. Čia pateikiame vieną iš galimų sekų ir pabandysime ją argumentuoti. STRATEGINIO PLANAVIMO ŽINGSNIAI Skiriami keturi planavimo žingsniai: 1. Tikslų nustatymas. Organizaciniai tikslai yra planavimo proceso atskaitinis taškas. Vadovai turi stengtis suprasti, kad oficialūs tikslai nukreipia organizacijos veiklą. 2. Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė. Ši analizė pateikia organizacijos dabarties ir ateities aplinkos galimybes bei grėsmes. Ji taip pat informuoja vadovus apie organizacijos stiprybes ir silpnybes. Tokia analizė pateikia aiškų supratimą apie dabartinę organizacijos padėtį ir numato ateities situacijas, kuriose organizacija atsidurs. 3. Strategijos parinkimas. Kai vadovai turi aiškų organizacijos supratimą ir įvertina organizacijos dabartinę bei ateities situacijas, gali būti parinkta strategija, kuri išnaudotų aplinkos galimybes, panaudojant organizacijos stiprybes. Vadovai turi nusistatyti specifinę veiklą, kuri turi būti atlikta, siekiant įgyvendinti pasirinktą strategiją. 4. Rezultatų įvertinimas. Organizuoti kontrolės funkciją, kad įsitikintum, jog planas įvykdytas ORGANIZACIJOS VIZIJA, MISIJA, TIKLSAI IR UŽDAVINIAI Organizacijos strategija aprašoma skirtingais lygiais. Tai organizacijos vizija, misija, tikslai ir uždaviniai. Formuojant organizacijos strategines alternatyvas, svarbu yra turėti perspektyvos, kurioje teks veikti organizacijai, viziją. Vizija – tai įsivaizdavimas kodėl, kur ir kaip organizacija funkcionuos ateityje. Vizija yra tik ateities paveikslas. Paprastai toks ateities paveikslas siejamas su ilgalaike perspektyva, nebūtinai konkrečiai apibrėžta jos trukme. Tuo tarpu misija ir tikslai apibūdina organizacijos vaidmenį ir užduotis, kurias ji pasirenka, atsižvelgdama į dabartinę situaciją. Parengiant organizacijos vizijos formuluotę reikia vadovautis tam tikrais kriterijais: • numatymas. Pagal šį kriterijų tiriami klausimai: Kokia fantazija ir realybė atspindėta vizijos formuluotėje? Koks apimtas laikotarpis? • platumas. Pagal šį kriterijų tiriami klausimai: Kaip plačiai vizija apima pokyčius, kurie gali įvykti šakoje? Kaip plačiai vizijoje atspindėtos jėgos, sukeliančios tuos pokyčius? • konsensusas. Pagal šį kriterijų tiriami klausimai: Ar organizacijoje egzistuoja konsensusas dėl ateities vizijos? Kokios problemos gali iškilti jei organizacijoje egzistuos keletas ateities vizijų ? • unikalumas. Pagal šį kriterijų tiriami klausimai: Ar nustebins vizijos formuluotė organizacijos konkurentus? Ar yra unikalumo elementų apie ateitį vizijos formuluotėje? • veiksmingumas. Pagal šį kriterijų tiriami klausimai: Ar identifikuotos būsimos rinkos galimybės? Ar buvo svarstomos išdavos dabartinei veiklai? Misija – pagrindinis organizacijos tikslas, pagrįstas planavimo prielaidomis, pateisinančiomis organizacijos buvimą. Misijos formuluotė trumpai aprašo pagrindines veiklos organizacijoje kryptis vidutinės trukmės perspektyvai ir trumpai apibrėžia organizacijos vertybes. Misijos apibrėžimo paskirtis – pateikti glaustą informaciją apie tai, dėl ko organizacija funkcionuoja ir kur ji yra vedama. Egzistuoja skirtingi požiūriai dėl misijos formuluotės formos, turinio, ilgio ir kitų aspektų. Vieni rekomenduoja, kad misijos formuluotė būtų trumpa ir glausta, kiti propaguoja santykinai ilgas ir išsamias formuluotes. Misijos formuluotė turi būti visuotinai suprantama ir aiški, įtaigi, būti išskirtinė, teiginiai turi būti realistiniai ir įgyvendinami, tuo pačiu pakankamai lanksti atsižvelgiant į galimus pokyčius ateityje. Svarbiausi elementai kurie turėtų atsispindėti organizacijos misijoje: • klientai; • veiklos pobūdis; • konkurenciniai pranašumai; • svarbiausieji tikslai; • pagrindinės vertybės. Tikslai pertvarko misijos formuluotės bendrąsias nuostatas ir tiksliai apibrėžtus įsipareigojimus, kurie nurodo, kas turi būti padaryta ir kada turi būti tikslas pasiektas. Todėl akcentuotina dvejopa firmos tikslų paskirtis. Pirmiausia, jie turi suformuluoti organizacijos administracijos aparato užduotis, kuriose kaip galima tiksliau nusakomas laukiamas galutini rezultatas. Antra, firmos tikslų pagrindu yra parengiamos priemonė leidžiančios įvertinti, ar buvo pasiektas numatytas rezultatas, ar n­ustatytais terminais. Strateginio planavimo uždavinius kiekviena organizacija nusistato pati, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, tačiau apibendrintai galima teigti, visoms organizacijoms būdingi šie strateginio planavimo uždaviniai: • Pelno augimo planavimas • Organizacijos sąnaudų planavimas ir galimybė jas mažinti numatymas • Organizacijos socialinės politikos formavimas • Pardavimų didinimas Organizacijos veiklos planavimo uždaviniai kuriuos būtina spręsti norint įgyvendinti strateginiame plane iškeltus tikslus: • Organizacijos užimamos rinkos dalies išplėtimas • Vartotojų poreikių numatymas • Aukštesnės kokybės produkcijos gamyba • Tiekimo terminų ir sąlygų optimizavimas • Kainodaros politikos numatymas • Organizacijos prestižo ir įvaizdžio formavimas IŠVADOS Mes vis dažniau naudojame žodžius strategija, planavimas, strateginis planavimas, įmonės/organizacijos planas. Šie žodžiai ateina į mūsų organizacinį gyvenimą ir tampa mūsų veiklos pagrindu. Ilgalaikiai tyrimai ir didžiulė įvairiausių organizacijų patirtis rodo, jog planavimas teikia naudą ir tuo pačiu, patvirtina taisyklę, jog sėkmė veikloje nėra atsitiktinumas. Strateginiame plane yra siekiai, taip pat turima vizija, kaip pagrindinė organizacijos svajonė, tačiau pasiekti viską galima tik matant organizacijos veiklos prasmę, kurią atspindi misijos apibrėžimas. Kaip žmogus ieško savo gyvenimo prasmės tam tikram savo amžiaus periode, tai suaugęs žmogus įkūręs organizaciją ar atėjęs į ją dirbti turi matyti tą prasmę. Strateginiuose planuose pateikiamos priemonės ir būdai, reikalingi organizacijos paskirčiai įgyvendinti ir tikslams pasiekti. Strateginis planas organizacijai teikia apibrėžtumą, individualumą, atveria organizacijai perspektyvą. Tinkamai parengus strateginį planą mes galime tikslingiau dirbti ir sėkmingai konkuruoti, geriau suvokiame organizacijos kryptį, suvienijame savo vidines pastangas, racionaliau naudojame išteklius, efektyviau dirbame komandoje, galime sėkmingiau pritraukti papildomų lėšų, lengviau sprendžiame iškilusias problemas. LITERATŪRA 1. Jucevičius R. Strateginis organizacijų vystymas. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1998. 2. Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. Vilnius: Enciklopedija, 2002. 3. Vasiliauskas A. Prognozavimas ir strateginis valdymas. Kaunas: Technologija, 2000 4. [žiūrėta 2008-03-07] Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!