Pagrindinės lietuvių mitinės būtybės

Lietuvių liaudies sakmės yra skiriamos į dvi grupes : etimologines, aiškinančias pasaulio, gyvūnų, žmonių, augalų atsiradimą, ir mitologines, arba kitaip – senųjų tikėjimų sakmes, kuriose pasakojami fantastiniai pasakojimai apie antgamtinių mitinių būtybių ir žmonių susitikimus. Dažniausiai lietuvių mitologinės sakmės skirstomos pagal pagrindinius veikėjus – mitines būtybes ir tematiką. Kadangi mitologinių sakmių žanrą siužeto požiūriu sudaro ne visai tapatūs kūriniai, jos yra pagal tai, ar turi siužetą, ar ne, skiriamos į dvi grupes : 1) sakmes, turinčias tradicinį siužetą, ir 2) sakmes, neturinčias tradicinio siužeto. Daugeliu aspektų skirtingas mitines būtybes suvienija bendras bruožas – aktyvus santykis su žmogumi. Daugiausiai žinomos mitologine butybės lietuvų tautosakoje yra šios: laumės, laimės aitvarai, kaukai, raganos, vilktakiai.
Sakmės apie laumes ypač buvo populiarios Žemaitijoje. Tos pačios laumių ypatybės, kurios išryškėja sakmėse, atsispindi ir senovės lietuvių tikėjimuose. Laumių paveikslas lietuvių mitologinėse sakmėse yra sudėtingas ir gana prieštaringas. Jos sakmėse dar vadinamos kitais vardais – raganomis, deivėmis, laimėmis, morėmis. Laumių vaikams vadinti naudojami šie vardai : laumiukas, laumytis, morytis. Laumių vyrai vadinti laumakiais ir lauminais, tačiau jie minimi tik vėlesnėse sakmėse. Laumių išvaizda yra paprasta, ji mažai kuo skiriasi nuo paprastų kaimo moterų. Sakmėse daugiausia kalbama apie laumių veiksmus, santykius su žmonėmis, todėl jos išvaizda nusakoma labai apibendrintai. Laumės lietuvių liaudies sakmėse įsivaizduojamos dvejopai : 1) kaip pagyvenusios moterys, 2) kaip jaunos merginos. Kaip moterys laumės įsivaizduojamos kiek dažniau, negu kaip merginos, nes laumės yra moterys tose sakmėse, kur dirba įvairius moteriškus darbus : verpia, audžia, skalbia. Tačiau yra keletas sakmių, kuriose jos išskiriamos iš paprastų moterų – turi ilgus plaukus ir dideles krūtis. Pasitaiko sakmių, kuriose iškeliami bjaurūs, atstumiantys laumių išorės bruožai : sakoma, kad jos turinčios ilgus geležinius nagus,yra apžėlusios, turi didelius bjaurius dantis, yra purvinomis, ilgomis rankomis. Kai kur minimos kaip moterys su vištos ir gaidžio kojomis, apsisupusios marškomis ir apsikarsčiusios šiaudais.Kaip merginos laumės dažniausiai įsivaizduojamos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!