Lietuvių literatūros autorių pagrindinė informacija

K. Bradūnas – tai vienas ryškiausių žemininkų išeivijos poezijoje. Tai poetas išreiškęs individualų poetinį santykį su gimtąja žeme, lietuvių mitologija ir tautosaka. Sukūrė savitą poetinio pokalbio su įžymiausiais valstybės ir kultūros žmonėmis žanrą. Tai poetas išlaikęs aktyvų santykį su tauta, jos istorija ir likimu. Eilėraščiuose ypač svarbus sugrįžimo ir atpažinimo motyvas. Jo poezijai būdinga liaudies dainų stilistika, pakartojimai, paralelizmas. Dažniausiai rašė klausimo – atsakymo forma, lyr. subjektas nuolat klausia: kodėl? Ieško žmogiškos prasmės. Kūriniai pasižymėjo stilizuotais gamtos vaizdais, ypač daug dėmesio skyrė benamio – bežemio žmogaus motyvui. Ryški ir krikščioniškoji tradicija – eilėraščiuose gausu krikščioniškos simbolikos, biblinių motyvų, dažnai eilėraščiai kuriami kaip malda. Dažnai derinami pagoniškieji ir krikščioniškieji mitologiniai motyvai (Žemyna, ugnis). Pagrindinės temos: gimtojo krašto istorija, istorinė atmintis. Problematika: tautinė, religinė, žmogaus, atplėšto nuo savo šaknų, jausmų išsakymas. Esminė jo kūrybos nuostata: yra kažkas aukštesnio už kuriantį aš, ir tai pajusti - eilėraščio paskirtis. Artėjimas į amžiną pastovumą daiktuose, žmogaus būtyje ir tautos istorijoje - tai eilėraščio vyksmas, siūbuojantis tarp aprašymo ir meditacijos. Logiškai neartikuliuotas, o tik potekstėje likęs sąlytis su tuo, kas stovi aukščiau (tautos likimas ar Dievas), sudaro eilėraščio kulminaciją, kuri yra džiaugsmingas praregėjimas ar pamaldus nusilenkimas begalinei harmonijai („Ir nežinau, ar krenta žvaigždės, / Ar eina Dievas į mane"). Bradūnas nuosekliai kūrė ištisus ciklus ir atskiras knygas (jų išleista 14), siekdamas poetiškai išgyventi ir išsiryškinti vieno ar kito istorijos bei kultūros reiškinio esmingumą (pagonybė, Mindaugo krikštas, maras, Vilniaus architektūra, Donelaitis, Čiurlionis). Bradūno lyrikoje žemė yra kertinis žodis, kaip fundamentinė vertybė. Ji ne tik maitina, saugo, bet ir skatina gyventi, kurti. Dramatišką jo poezijos nuotaiką lemia atsiskyrimo nuo žemės, gyvenimo svetur motyvai. Savo poezija peršoka tautinę kasdienybę ir pasineria į pirmykščius tautos elementus, į senovinį matriarchalinį sluoksnį. Lietuvių tautos istorija sieja su pasaulėjauta (ypatingas gamtos, žemės jausmas), tautosaka. Vengia tiesiogiai smerkti, aiškinti, deklaruoti. Tęsė Baranausko, Vienažindžio ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!