Organizacijų struktūrizavimas

1969 m. žymus organizacijų teorijos specialistas W.Bennis rašė: „Kiekvienas amžius išvysto organizacines formas, labiausiai atitinkančias to amžiaus genijų ir nuolat vyksta tam tikri nevienakrypčiai pokyčiai, verčiantieji atgaivinti mūsų organizacijas“. Dar tik XX amžiaus pradžioje H.Fayol suformulavo svarbiausius vadybos principus, didele dalimi lėmusius organizacinių struktūrų plėtrą. M.Weber paskelbė organizacinius biurokratijos, kaip idealios valdymo organizavimo formos, principus, o nepraėjus nė penkiasdešimčiai metų, imta smarkiai abejoti šių principų gyvybingumu ir perspektyvomis.
Abejoti klasikiniais organizacijų struktūrizavimo pagrindais pradėta nuo T.Bruns ir G.Stalker tyrimų inovatyviosiose organizacijose, kuriose greta aiškaus ir griežto darbo pasidalijimo, besiremiančio klasikiniais principais, jie aptiko organizacijas, kuriose visa veikla buvo paskirstoma jos dalyviams kiekvieną kartą bendrai numatant kiekvieno jų pareigas ir atsakomybę, be jokių nuolatinio darbo pasidalijimo požymių. Minėti autoriai rašo: „Mes norėjome pabrėžti kiekvienos sistemos tinkamumą tik jai palankiomis sąlygomis. Kartu stengėmės išvengti tvirtinimų, kad viena sistema teiktinesnė negu kita ir įmanoma visomis sąlygomis“. „Galų gale, dvi sistemos parodo poliariškumą, o ne dichotomiją. Vienos ir kitos formų santykis yra elastiškas, svyravimas tarp santykinio stabilumo ir santykinio kintamumo gali sukelti ir svyravimą tarp dviejų formų“. Nežiūrint tokio aiškaus ir tvirto pareiškimo sociologai ir psichologai teisingai pastebėjo, kad organinės sistemos yra psichologiškai daug patrauklesnės išsilavinusioms ir kūrybingoms asmenybėms, negu mechanistinės ir jų entuziastingos paramos dėka ne tik organizacijų teorijos, bet ir vadybos specialistų darbuose organinių sistemų tyrinėjimai gerokai viršijo mechanistinių sistemų tyrimus ir žmonijos vystymasis imtas plačiai sieti daugiausia su organinėmis sistemomis.
Klasikinių organizacijos struktūrizavimo pagrindų patikimumą mažina ir su mokslo bei technikos pažanga susijęs organizacijų aplinkos dinamiškumo padidėjimas, trumpinantis net visos vadybos vedančios grandies – tikslo amžių. Mokslo ir technikos pažangos įtaką organizacijų struktūrizavimui, remdamiesi JAV aerokosminės organizacijos NASA veiklos analize, 1970 m. akcentavo L.R.Sayles bei M.K.Chandler, pažymėdami labai padidintą organizacijos dėmesį jos elementų sąveikai, o ne jų funkcijų apbirėžimui, kaip reikalauja klasikinė teorija.
Labai originalias rekomendacijas organizacijoms 1974 m. pateikė anksčiau detaliai nagrinėjęs darbo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!