Oraus žmogaus laikysena literatūroje 

Orumas - tai žmogaus savigarba, savo vidinės vertės suvokimas. Iš žmogaus galima atimti viską, tačiau orumo – niekada, jeigu jis pats geba jį išsaugoti. Pagal( Anot Biblijos) Bibliją, Dievas sukūrė žmogų, panašų į save. Tai tarsi moralinis kompasas, žmogui leidžiantis suvokti savo vidinę vertę. Apie tokį suvokimą kalba XX a. lietuvių rašytojai. Balys Sruoga memurariniame romane ,,Dievų miškas” rašo apie tvirto moralinio stuburo išlaikymą žmogui atsidūrus ribinėje situacijoje, o Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare” nutapo moters, išlaikančios savo orumą ( išliekančios oria) nesavanaudiškai gyvenant dėl kitų, portretą.
XX a. pirmos pusės katastrofų laikotarpio lietuvių rašytojo Balio Sruogos memuariniame romane ,,Dievų miškas“ atskleidžiama, kaip žmogus gali išlaikyti stojišką laikyseną(likti stojiškas) net amoraliomis sąlygomis. Čia kalbama apie gyvenimą Europos humanistinių vertybių žlugimą simbolizuojančiame lageryje. Lagerių sistema buvo sukurta naikinti žmogų ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai jį palaužti. XX a. rašytojas Primas Levis kūrinyje ,,Jei tai žmogus“, teigė, jog ,,lageris – didžiulė mašina, skirta paversti žmones gyvuliais.“ Tik ori laikysena gali padėti į lagerį patekusiam individui išlikti žmogumi. Balys Sruoga 1943 metais kartu su kitais lietuviais inteligentais buvo ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kurioje jis praleido du( dvejus) metus. Į tai, kas vyksta lageryje, rašytojas žiūrėjo ironiškai. Tai padėjo atitolti nuo skausmingos realybės, išsaugoti savo orumą. Tvirtas moralinis stuburas padėjo jam neprarasti žmogiškumo. Iš prigimties jautrus rašytojas buvo tikras pacifistas, negalėjęs pakęsti to, kaip žiauriai buvo elgiamasi su žmonėmis lageryje. Jis norėjo, kad visas pasaulis sužinotų apie tai, kas vyksta už surūdijusių lagerio vielų. Taigi, dirbdamas lagerio raštinėje, rizikuodamas gyvybe domėjosi slaptais dokumentais, drąsiai naršė lagerio archyvuose, o tai jam leido pabėgus iš lagerio perteikti patirtus žiaurumus romane ,,Dievų miškas“. Čia atskleidžiamas pačio rašytojo likimas – jis pats yra pasakotojas, kurio akimis aprašoma lagerio kasdienybė. Šiurpūs Štuthofo gyvenimo epizodai pasakojami santūriai, pasakotojas atvirai beveik nekalba apie savo jausmus. Jausmams perteikti pasitelkiama ironija –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!