Operatyvinės veiklos esmė ir teisiniai pagrindai

2.2. Operatyvinės veiklos įstatymo samprata, paskirtis.. ...............................................11
2.3. Operatyvinės veiklos įstatymo struktūra, pagrindinės įstatymo sąvokos.................11
3. OPERATYVINĖS VEIKLOS TEISINIO REGULIAVIMO PROBLEMOS............12
3.1. Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso santykis .............13
IŠVADOS........................................................................................................................16
LITERATŪROS SĄRAŠAS...........................................................................................17
Įžanga
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę bei 1992 m. priėmus pirmąją Operatyvines veiklos įstatymo redakciją, ilgus dešimtmečius tik slaptomis instrukcijomis reglamentuota operatyvinė veikla pagaliau įgavo teisinį pagrindą, priėjo legalizacijos procesą. Išplėtus teisinę viešųjų operatyvinių priemonių, skirtų rengiamam, daromam ar padarytam nusikaltimui užfiksuoti, sistemą tapo pilnutinai įmanoma realizuoti didžiąją dalį operatyvinės veiklos galimybių potencialo.
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymą, kuris momentaliai sukėlė aibę diskusijų įvairiausiais kontekstais. Pavyzdžiui tezė, kad naujasis įstatymas, skirtingai nei ankstesnioji jo redakcija, nedraudžia slaptosioms tarnyboms verbuoti aukščiausius valstybės pareigūnus, advokatus, žurnalistus arba, kad nuo šiol slaptosioms tarnyboms bus galima verbuoti net dvasininkus. Į diskusijas plačiai įsitraukė net ir Lietuvos vyskupų konferencija, kuri nebuvo labai sužavėta naujuoju įstatymu. Ji išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, esą dvasininkai neturėtų būti verbuojami net ir pačiais kilniausiais sumetimais. Naujasis įstatymas nereglamentuoja, kas negali būti slaptosios veiklos dalyviai – jis tik draudžia taikyti operatyvinę veiklą prieš šalies Prezidentą. Prieš visus kitus – premjerą, Seimo pirmininką, ministrus, seimo narius – operatyvinę veiklą taikyti kaip ir galima, tačiau egzistuoja viena išlyga – naujosios redakcijos įstatyme yra uždrausta operatyvinės veiklos subjektams provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Šiai dienai tapo labai madinga kritikuoti Lietuvos slaptąsias tarnybas, esą jos nesugeba sugauti nei kriminalinių nusikaltėlių, nei finansinių aferistų, nei užsienio valstybių žvalgų. Tačiau dažniausiai aršūs kritikai nepasidomėdavo, kas gi kaltas, kad slaptųjų tarnybų rankos tarsi surištos. Vos tik sugaunamas koks nors sukčius, čia pat pasipila kaltinimai dėl pažeistų žmogaus teisių. Vos tik pabandoma išsiaiškinti esamą padėtį firmoje ar uždaroje akcinėje bendrovėje, banke ar privačiame viešbutyje, tuoj koks nors žurnalistas puola aiškinti, jog pažeista nekaltumo prezumpciją. Specialiosioms tarnyboms iki šio įstatymo buvo leidžiama labai mažai. O reikalaujama – itin daug. Tik niekas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!