Ekologiniai teisiniai ūkinės veiklos pagrindai

Ekologiniai teisiniai ūkinės veiklos pagrindai I.Ūkinės veiklos reguliavimo tikslai Šiuolaikinė gamyba daro poveikį aplinkai. Šis poveikis pasiekė labai didelį mąstą, todėl neigiami padarioniai savaime negali būti pašalinti. Reikalingas valstybės įsikišimas. Valstybė turi įgyvendinti visą eilę priemonių, kad šis poveikis būtų sumažintas. Ūkinė veikla ir jos plėtra susijusi su poveikiu aplinkai. Jis gali būti teigiamas ir neigiamas. Tam, kad išvengti gamtos išteklių alinimo, ekosistemos blogėjimo, aplinkos teršimo reikia imtis priemonių šiai veiklai reguliuoti. Poveikis yra: 1) tiesioginis (aplinka veikiama tiesiogiai paimant gamtos išteklius, juos naudojant); jį kontroliuoti lengviau, lengviau prognozuoti; 2) netiesioginis, sąlygotas visuotino aplinkos ryšio. Tiesioginis objektas nėra veikiamas, keičiama tik objekto kokybė. Padariniai išryškėja vėliau, sukelia sunkesnius padarinius. Reguliuojant turimas omeny ir tiesioginis, ir netiesioginis poveikis. Reikia reguliuoti, mažinti poveikį, taršą, tobulinti technologijas naudojant alternatyvius energijos šaltinius. Yra eilė priemonių, kurių pagalba ūkinė veikla derinama su ekologiniais reikalavimais, mažinamas poveikis. Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinta, kad g. ištekliai t,b, naudojami racionaliai ir t.t. 2. Teritorijų planavimo teisinis reguliavimas Viena iš priemonių yra teritorinis planavimas - tai kraštotvarkos reguliavimo procesas ir procedūra. Ūkinės veiklos ekologiniai reikalavimai siejami su racionaliu teritorijų panaudojimu. Nuo to kaip išdėstomos ūkio šakos ir panašiai, priklauso poveikis aplinkai. Teritorinio planavimo metu formuojama sveika, pilnavertė aplinka, aplinkos pusiausvyros atkūrimas. Tai sudėtingas procesas. Dabar nuo 1995 m. turime specialų ”Teritorijų planavimo įstatymą”. Šis įstatymas taip apibrėžia teritorijų planavimą – tai kraštotvarkos reguliavimo procesas ir procedūra, teritorijos ir žemės naudojimo paskirčiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos, kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miškų, vandens, gyv. Vietovių. Gamybos sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti ir t.t. Atliekamo teritorijų planavimo tikslai: 1) subalansuoti LR teritorijos raidą; numatyti, kur bus vystomos tam tikros ūkio šakos ir panašiai; 2) formuoti pilnavertę, sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, stengiantis sukurti geresnes ir visoje LR teritorijoje lygiavertes gyvenimo sąlygas; 3) formuoti gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros sistemų plėtojimo politiką; 4) rezervuoti (nustatyti) teritorijas gyvenamųjų vietovių infrastruktūros ir kitų veiklos sričių, skirtingų rūšių žemės naudmenų plėtrai; 5) saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius; 6) palaikyti ekologinę pusiausvyrą arba ją atkurti; 7) suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos šioje teritorijoje plėtojimo sąlygų; 8) skatinti investicijas socialinei ekonominei raidai. Nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į jų ypatumus (geografinę padėtį, geologines sąlygas, sukultūrinimo laipsnį, užstatymo tankį ir kt.), urbanistikos, architektūros, techninius, gamtosaugos, paminklosaugos ir kitus reikalavimus, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises, valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Teritorijų planavimas vysksta keliuose lygmenyse: • visos respublikos mąstu; • apskrities mąstu; • savivaldybės mąstu; • jurid. ar fiz. Asmenų atžvilgiu. Pagal apimti teritorijų planavimas: 1) bendrasis; 2) specialusis; 3) detalusis. Bendrasis planavimas – kompleksinis planavimas. Jo objektai: • visa LR teritorija • apskrities teritorija • savivaldybės teritorija. Šį planavimą organizuoja: • Vyriausybė • apskrities viršininkas • savivaldybės taryba arba meras. Šio proceso metu sudaromi tokie dokumentai: 1) Bendrasis Lietuvos teritorijos planas 2) Bendrasis apskrities teritirijos planas 3) Bendrasis savivaldybės teritorijos planas. 4) savivaldybės dalių teritorijų planai (savivaldybės tarybos sprendimu gali būti, gali ir nebūti). Bendruosius planus tikrina: • Respublikos teritorijos planą rengia Aplinkos ministerija, o Vyriausybė teikia jį tvirtinti Seimui. • Apskrities plana rengia aps. Viršininkas, tvirtina Vyriausybė. • Savivaldybės teritorijų planą tvirtina savivaldybės taryba. Atliekant bendrąjį teritorinį planavimą, atliekami tyrimai, prognozė. Nagrinėjama aplinkos kokybė, gamtinis karkasas, gyventojų užimtumas, infrastruktūra. Parengiamas plano projektas, apibrėžiama žemės tikslinė paskirtis, įvertinamas socialinės ir kitos pasekmės ir taip toliau. Ruošiamas įvairių sričių specialistų. Sudaromi neterminuotai. Prognozė rengiama ne trumpiau nei 20m. LR, apskričių, savivaldybių, miestų, miestelių ir kaimų teritorijų bendrojo planavimo procesą sudaro: 1) tyrimai, analizė, prognozė, raidos tikslų ir preliminarių sprendinių parengimas bei aprobavimas. Šioje dalyje nagrinėjama gyvenimo ir aplinkos kokybė, gamtinis karkasas, geologinės sąlygos, taip pat socialinės, ūkinės ekonominės veiklos aktyvumas, gyventojų užimtumas, teritorijos naudojimas, aprūpinimas infrastruktūra, nustatomi teritorijos raidos tikslai ir preliminarūs sprendiniai visais išvardytais aspektais; 2) bendrojo plano parengimas ir tvirtinimas. Bendrajame plane pateikiami sprendiniai arba jų alternatyvos numatytiems planavimo tikslams pasiekti, apibrėžiama tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatomi teritorijų naudojimo prioritetai nurodant ūkinės, statybinės bei kitokios veiklos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių, vandens ir kitų gamtos išteklių, rekreacijos išteklių naudojimo ir apsaugos režimą. Tvirtinami bendrojo plano sprendiniai; 3) operatyvusis planavimas. Kartu su teritorijų planavimo duomenų banku nuolat kaupiama ir analizuojama informacija, nustatoma veiksmų eilė ir investicijų poreikis, rengiamos programos bendrojo plano sprendiniams įgyvendinti. Patvirtintas bendrasis planas įgauna teisinę galią ir tampa pagrindu rengti, keisti ar papildyti atitinkamo arba žemesnio lygmens bendrojo, specialiojo arba detaliojo teritorijų planavimo dokumentus. Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba pagal savo kompetenciją gali atmesti bendruosius planus, jei pažeista suderinimo ir pateikimo tvirtinti bendroji tvarka. Jeigu atsisako tvirtinti, tai privalo planavimo subjektui pateikti motyvuotą atsakymą atitinkamai per 4, 3 ir 2mėn. Atmestas bendrasis planas antrą kartą gali būti pateiktas tvirtinti ne vėliau kaip per 8mėn. nuo atsakymo pateikimo. Patvirtinus bendrąjį planą, netenka galios visi anksčiau atitinkamo lygmens priimti sprendimai. Patvirtinus bendruosius planus, tvirtinami spedialieji, detalieji planai. Specialusis planas – planavimas vienos ar keleto veiklos sričių bei žemės naudmenų plėtros ir tvarkymo programoms, sąlygoms ir sprendimams parengti. Organizatoriai yra: valstybės institucijos, apskričių viršininkai, savavaldybių merai arba valdybos, fiz. ir jurid. asmenys. Spec. planavimo objektai: 1) žemės fondas 2) vandens ištekliai 3) socialinė, kultūrinė ir kitokia ūkinė veikla t.t. teritorijoje 4) infrastruktūrų sistemos 5) saugomos teritorijos. Specialiojo planavimo organizatoriai yra šie: 1) valstybės institucijos; 2) apskričių viršininkai; 3) savivaldybių valdybos (merai); 4) juridiniai ir fiziniai asmenys Specialiojo planavimo dokumentai: 1) Žemėtvarkos projektai 2) Miškotvarkos projektai 3) Vandentvarkos projektai 4) Rezervatų, draustinių planai 5) Nacionalinių ir regioninių parkų planavimo schemos; 6) Rekreacijos ir turizmo plėtojimo schemos ir projektai 7) Ryšių energetikos, tiekimo išdėstymo schemos ir projektai 8) Kurortų, kitų objektų projektai, apsaugos zonų projektai. 9) gamtinių, socialinių ir kitų išteklių naudojimo ir apsaugos, gamtinio karkaso schemos Specialiojo planavimo dokumentai gali būti bendrųjų ir detaliųjų planų sudėtinės dalys, taip pat juose gali būti apibrėžtos specialiosios sąlygos bendriesiems ir detaliesiems planams rengti, papildyti ar pakeisti. Specialiojo planavimo procesą sudaro: 1) tyrimai, analizė, prognozė, prireikus inventorizacija, veiklos tikslų parengimas bei aprobavimas; 2) specialiojo planavimo dokumento sprendinių parengimas, derinimas ir tvirtinimas, viešas svarstymas, sprendinių socialinių ir ekonominių pasekmių, poveikio aplinkai vertinimas. Specialiojo teritorinio planavimo dokumentus tvirtina ministerijos, kurios sričiai priskiriama planuojama veikla. Bendrojo teritorinio planavimo, specialiojo teritorinio planavimo dokumentai yra vieši, juos svarstant gali dalyvauti suinteresuoti subjektai, taip pat ir visuomenė. Kai kurių specialių teritorijų planų rengimo tvarką numato ir kiti įstatymai. Žemėtvarkos projektas - Žemės reformos įst. Vyriausybės patvirtintos metodikos. Detalusis planavimas – savivaldybės teritorojos dalių planavimas, žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo programoms, sąlygoms ir sprendimams parengti. Objektai: 1) Žemės sklypai 2) Miško valdos 3) Miestų, miestelių teritorojosar jų dalys, kaimo teritorijos. Detaliojo planavimo organizatoriai yra šie: 1) žemės savininkai; 2) žemės naudotojai; 3) valstybinės žemės valdytojai; 4) savivaldybės valdybos (merai). Dokumentai: • Žemės sklypų (urbanizuotose teritorijose ir neurbanizuotuose teritorijose) detalieji planai • Miestų, miestelių, kaimų detalieji planai • Miško valdos miškotvarkos projektai. Detaliuosius planus tvirtina savivldybės, kt. institucijos. Žemės sklypų ir miško valdų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai yra numatytas bent vienas iš šių veiksmų ar veikų: 1) statyba, rekonstrukcija arba griovimas; 2) žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas; 3) žemės paėmimas visuomenės poreikiams; 4) žemės gelmių išteklių naudojimas, vandens išteklių naudojimo pobūdžio keitimas; 5) žemės naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties, žemės naudojimo ir veiklos pobūdžio arba žemės naudmenų sudėties pakeitimas, želdynų teritorijų tvarkymas; 6) teritorijos užstatymo režimo, pastatų ar statinių paskirties nustatymas arba pakeitimas; 7) miško naudojimas ir atkūrimas visose miško valdose, išskyrus savininkų, turinčių iki 3 ha miško (ne miško masyvuose), nesančio saugomose teritorijose. Detaliojo planavimo procesą sudaro: 1) planuojamos teritorijos esamos būklės, išteklių ir jų kokybės įvertinimas, esamos būklės plano parengimas (žemės kadastro žemėlapis, esamų statinių, želdynų, inžinerinių tinklų planai), bendrojo plano sprendinių nagrinėjimas, prireikus tyrimai, higienos būklės ir gyventojų demografinių bei sergamumo rodiklių vertinimas; 2) planuojamos teritorijos plėtros programos (numatomos veiklos pobūdis ir jos ekonominis pagrindas; užstatymo rodikliai; inžinerinė įranga; vandens ir energijos sąnaudos; nuotekų ir atliekų kiekis; transporto eismo intensyvumas ir automobilių stovėjimo vietų skaičius; poveikio gyventojams ir aplinkai rodikliai) parengimas ir aprobavimas; 3) pagrindinio brėžinio ir aiškinamojo rašto, kuriuose numatomi sprendiniai (tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir jos pakeitimai; žemės sklypų arba valdų ribos; teritorijos naudojimo pobūdis; vandens išteklių naudojimo sąlygos; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymas; žemės servitutai), parengimas ir patvirtinimas. Valstybė užtikrina teritorijų planavimo priežiūrą: kaip planai sudaromi, ar laikomasi nustatytų reikalavimų. Priežiūrą atlieka Aplinkos apsaugos ministerija, jos sudėtyje yra Valstybinė.............., apskričių viršininkai. Teritorijų planavimas paliečia visų visuomenės narių interesus. Nustatyta teritorijų planavimo dokumentų tvarkymo kartu su visuomene tvarka. Valstybė priėmė tokio svarstymo nuostatus, kuriuose nustatyti svarstymo etapai. 3. Ūkinės veiklos projektavimas Teisės normų pagalba siekiama užkirsti kelią kenksmingam ūkinės veiklos poveikiui. Pirminis etapas šiai prevencijai – ūkinės veiklos objektų projektavimas. Jame siekiama nustatyti, ar viena ar kita veikla turės neigiamą poveikį aplinkai ir kokių prevencinių priemonių būtina imtis, kad sustabdyti poveikį aplinkai. Dėl to jurid. ir fizin. Asmenys projektuojantis ūkinės veiklos objektus, jau projektinėje dokumentacijoje privalo numatyti priemones gamtiniams ištekliams racionaliai naudoti ir poveikio aplinkai išvengti. Ūkinės veiklos objekto statyba neturint tokios projektinės dokumentatcijos užtraukia atsakomybę (adminstracinę, materealinę). Projektinė dokumentacija turi būti suderinta su Aplikos Apsaugos ministerija ar regioniniais aplinkos apsaugos departamentais. Nustatyta projektinės dokumentacijos nagrinėjimo šiose institucijose tvarka. 4. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas Siakiama išsiaiškinti visas neigiamas vieno ar kito objekto eksploatavimo pasekmes. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą: kiekvienas ūkio subjektas turi savo lėšomis atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimą, numatyti jo galimas pasekmes. Tada priimamas sprendimas:leisti atlikti ūkinę veiklą ar nelaisti. Pirmą karta tokia procedūra buvo atlikta JAV 1969 m. 1996 m. priimtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įsatatymas. ES mastau šis vertinimas buvo pradėtas reguliuoti 1985 m. priėmus diraktyvą “ Dėl tam tikrų privačių ir viešų projektų poveikio aplinkai vertinimo”. Direktyva turi 2 priedus: tai ūkinės veiklos sąrašai. Pirmajame yra ūkinės veiklos objektai, kuriems ūkinio poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. 2-ame yra sąrašas ūkinės veiklos objektų, kurių atžvilgiu valstybės narės pačios nusprendžia, atlikti vertinimą ar ne. 1996 m. priėmus įstatymą, jis buvo sukonstruotas kitaip. Pirminis vertinimas privalomas visiems objektams. O išsamaus vertinimo metu vertinami objektai, įtraukti Vyriausybės į sąrašą, tačiau šis įstatymas neatitiko ES teisės aktų. 2000 04 18 priimta šio įsatatymo nauja redakcija. ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS (TĘSINYS) Vienas iš ES reikalavimų – peržiūrėti šį įstatymą. 2000 04 18 tai buvo padaryta ir priimta nauja redakcija. Yra ir tarptautiniai aktai, reglamentuojantys tą procesą – konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. Ji yra ratifikuota. Čia yra svarbiausia nuostatų, kurios įpareigoja imtis priemonių išvengti planuojamos veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai, mažinti jį, kontroliuoti. Konvencija reglamentuoja pranešimo tvarką apie planuojamą veiklą; kokie dokumentai turi būti rengiami, kurie įvertintų tą poveikį; konsultacijų pravedimo tvarką. Reglamentuoja kaip turi būti atliekama projektinė analizė, kaip turi būti sudaromos programos, ginčų sprendimas ir pan. Pas mus 1996 metais buvo priimtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Ten įtvirtinta tvarka. Bet teko ją derinti pagal ES reikalavimus. 2000 04 18 to įstatymo nauja redakcija. Planuojama ūkinė veikla - naujų statinių statyba, esamų statinių rekonstravimas, naujų technologijų įdiegimas, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimas ar keitimas, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimas, žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimas, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos bei vandentvarkos projektuose numatoma ūkinė veikla. Šiai veiklai, jei ji atitinka būtinas sąlygas, ji jau turi būti įvertinama poveikio aplinkai požiūriu. Poveikio aplinkai vertinimo objektas: yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo masto ypatumų gali daryti poveikį aplinkai, jei ši veikla įrašyta į šiuos du sąrašus: 1) Į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą. 2) Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai: 1) Atsakinga institucija. Tai AM ar kita valstybės įgaliota institucija, kuri koordinuoja šį procesą, tvirtina programas, nagrinėja visuomenės pasiūlymus, išvadas ir t.t. 2) Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: institucijos, kurios atsako už tą sritį. Jos nagrinėja pateiktus dokumentus, duoda išvadas. Tai yra su jais atliekamas derinimas. Tai valstybes institucijos atsakingos už sveikatos apsaugą, ūkio plėtrą, priešgaisrinę apsaugą, savivaldybės institucijos ir kt. Su jais derinami visi dokumentai, programos ir ataskaitos. 3) Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius-užsakovas, kuris savo lėšom atlieka tą vertinimą. 4) Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus įpareigotas planuojamos ūkinės veiklos dokumentų rengėjas. Tai gali būti juridinė kontora ir pan. 5) Visuomenė. Ji irgi turi savo teises tame procese. Nustatyta tvarka ji teikia pasiūlymus dėl to vertinimo. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS Jis atliekamas priklausomai nuo to ar objektas įrašytas į sąrašą kur privalomas vertinimas, ar į sąrašą kur atrankos būdu nustatoma kam tas vertinimas privalomas. 1) Sąrašas kam vertinimas privalomas. Jis patvirtintas kaip įstatymo priedelis. Pagal ūkio šakas yra tam tikri objektai ir jei toks objektas planuojamas tai vertinimas privalomas. (pvz. I. Žemės ir vandens ūkis:        Kiaulininkystė (900 ir daugiau paršavedžių; 3 000 ir daugiau kitų kiaulių)        Vištų auginimas (85 000 ir daugiau broilerių; 60 000 ir daugiau vištų)        Tvenkinių įrengimas (daugiau kaip 5 milijonai m(3) vandens tūrio)         II.Gavyba ir perdirbamoji pramonė:   Naftos gavyba ar jos perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos)) III. Metalų gamybos ir perdirbimo pramonė. IV. Chemijos pramonė). 2) Daroma atranka planuojamai ūkiniai veiklai įrašytai į sąrašą objektų, kurių atžvilgiu atrankos būdu nustatoma ar reikalingas privalomas vertinimas. Šis sąrašas yra įstatymo priedelis. Tai beveik tos pačios veiklos kryptys. Tik čia mažesnės objektų apimtys. Jei šita veikla patekusi į tą sąrašą, tai tas subjektas kuris ruošiasi ta projektą įgyvendinti atsakingom institucijom pateikia nustatytus duomenis apie planuojamą objektą, vietą, ūkio veiklą, jos mastą, pavojingumą, atliekų susidarymą. O ta atsakinga institucija pagal tuos duomenis (gali paprašyti papildomų duomenų) atlieka atranką ir priima išvadą ar reikalinga atlikti privalomą poveikio aplinkai įvertinimą ar ne. Toliau rengiami tokie du dokumentai: 1) Poveikio aplinkai vertinimo programa. Ją rengia organizatorius-užsakovas pagal patvirtintus rengimo nuostatus. Pateikiama visa eilė duomenų, apibūdinamas objektas, techninės charakteristikos, teršalų susidarymas ir t.t. Ta programa derinama su vertinimo subjektu, gaunamos jų išvados. Su tom išvadomis programa pateikiama atsakingai institucijai kuri viską išnagrinėja ir tvirtina programą. 2) Sudarius programą pagal ją rengiama planuojamos ūkinės veiklos vertinimo ataskaita. Šią ataskaitą rengia subjektas, kuriam tokį įpareigojimą duoda užsakovas. Parengus ataskaita prasideda jos derinimo procesas. Derinama su vertinimo subjektais. Taip pat su ataskaita turi teisią susipažinti visuomenė ir pateikti savo išvadas. Išnagrinėję ataskaitą taip pat išvadas pateikia ir vertinimo subjektai. Tada ataskaita patenka atsakingai institucijai kuri priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos: ar leisti tą veiklą (galioja 5 metus) ar neleisti. Tada vėl; atitinkamai viskas tikslinama ruošiamos tam tikros papildomos priemonės. Apie sprendimą pranešama užsakovui ir visuomenei. Taip gaunamas leidimas planuojamai ūkinei veiklai. Už šio proceso pažeidimus gali kilti administracinė atsakomybė. 2000 06 30 Patvirtinta “Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai”. 2000 07 10 Patvirtinta “Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procese tvarka”. 5 kl. Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas Reguliuoja aplinkos apsaugos įstatymas.Reikalavimų turi laikytis tie subjektai,kurie eksploatuoja ūkinės veiklos ar gamtos išteklių objektus.Atlikus vertinimą, parengus projektinę dokumentaciją, pastačius objektą ir priėmus jį naudoti pradedama ūkinės veiklos objektų eksploatacija. Aplinkos aps. Įst. 19 str.- fiziniai ir juridiniai asmenys, pradedami eksploataciją privalo gauti gamtos išteklių naudojimo ir teršalų į aplinką emisijos leidimus. Ši leidimų sistema yra prevencinė priemonė. Apl. aps. įst. Reglamentuojama tvarka pasikeitė nuo 2000 07 01. Dabartiniu metu leidimų išdavimo tvarką reguliuoja : Aplinkos Ministro 1999m. 11 30 ( įsigaliojo nuo 2000 07 01 ) įsakymu pavirtinta gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka. * asmenys privalo gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus, jeigu pagal jų veiklos pobūdį leidimas yra privalomas * privalo objektus eksploatuoti leidimuose nurodytomis sąlygomis. * turi stebėti savo ūkinės veiklos poveikį aplinkai. * turi vesti teršalų emisijos apskaitą * baigus eksploatuoti turi sutvarkyti aplinką pagal nustatytus reikalavimus. Asmenys, kuriems privalomas šis leidimas turi pateikti paraišką regioniniams departamentams ( aplinkos apsaugos ).Paraiška turi būti suderinta su valstybinėm institucijom.Departamentas sprendžia ar išduoti leidimus ar ne.Turi būti parengiami teršalų mažinimo planai. LEIDIMAI susideda iš šešių dalių. Atskiriem subjektams ne visos dalys privalomos- tai priklauso nuo objekto ir nuo jo poveikio aplinkai. Dalys: 1. vandens paėmimas , suvartojimas, tiekimas.Privalo gauti vandens vartotojai, kurie paima , suvartoja ar teikia 10 ir daugiau kubinių m. vandens per dieną. 2. Teršalų išleidimo su nuotekomis. Jei 5 ir daugiau kub.m. užteršto vandens. 3. Iš stacionarinių taršos šaltinių į aplinkos orą teršalai.Turi gauti tie , kurie elspl. tuos šalt., kurie išmeta 10 ir daugiau tonų teršalų per metus. 4. Atliekų susidarymas ir tvarkymas.Turi gauti tos įmonės, kuriose susidaro tona per mėnesį nepavojingų atliekų , arba kuriose susidaro 50 kg. Pavojingų atliekų per mėnesį. Tai visos įmonės , kurios šalina atliekas ir tos ,kurios naudoja atliekas ( išskyrus savo gamybos atl. ). 5. Naudingų iškasenų gavyba. Turi gauti įm. ,kurios eksploatuoja g. išteklius. 6. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas. Turi gauti, kurie turi vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą, stebėti lokaliniu lygiu jų eksploatuojamų objektų poveikį aplinkai. Taip pat tie , kurie užsiima energijos gamyba – 300MW, naftos gavyba ir kt. Leidimai g.b. išduodami 1 m.( kai nustatomos laikinos teršalų išmetimo normos).Max.- 5 m.jei nori leidimo 5m., turi bųti laikomasi sąlygų iki 1m., o tada išduoda 5m. ATLIEKŲ TVARKYMO TEISINIS REGULIAVIMAS Atliekų tvarkymas – 1 aktualiausių Aa-os problemų. Todėl būtina imtis priemonių mažinti atliekų susidarymą, tvarkyti jau susidariusias. Tai ir 1 iš Aa-os strategijos prioritetų, ir 1 iš sąlygų stojant į ES. 1998 06 16 priimtas “LR atliekų tvarkymo įst”, vėliau priimta ir daugiau poįstatyminių aktų šiuo klausimu. ES reikalavimai atliekų tvarkymo srity “Bendrijos atliekų tvarkymo strategija” įtvirtino principų, kurių turi būti laikomasi sprendžiant šią problemą, hierarchiją: • atliekų vengimas • atliekų utilizavimas • atliekų saugus šalinimas • artimiausio atstumo ir vidutinio pakankamumo reikalavimas (‘artimiausias atstumas’- atliekos turi būti deponuotos artimiausiame tam skirtame įrenginyje; ‘vidutinis pakankamumas’- bendrijos atliekos turi būti deponuojamos jos viduje, o ne išvežant jas už bendrijos ribų). ES atskiros direktyvos šia tema: +’Bendrijos atliekų direktyva’ – ji reikalauja, kad valstybės- narės imtųsi būtinųjų priemonių, kad atliekos būtų šalinamos be pavojaus žmonėms, aplinkai; tp jos privalo drausti nekontroliuojamą atliekų šalinimą; turi būti sudaryti atliekų tvarkymo planai, atliekų šalinimo įrenginių tinklas; čia tp pateikiami terminai, apibrėžimai, licencijų išdavimo tvarka – šie reikalavimai detalizuojami kt teisės aktuose. +’Europos atliekų katalogas’ – rengiamos atliekų tvarkymo statistikos. +’Pavojingų atliekų direktyva’- numato papildomas, griežtesnes taisykles tvarkant pavojingas atliekas; reikalaujama registracijos sistemos “nuo lopšio iki kapo”; pateikiamas apibrėžimas pavojingų atliekų bei jų rūšiavimo, laikymo reikalavimai. +’Pakuočių atliekų direktyva’ – reglamentuoja atliekų srautą iš pakuočių; reikalaujama iš valstybių-narių sukurti atliekų surinkimo bei panaudojimo sistemas. Atliekų tvarkymas pagal LR įstatymus Atliekos skirstomos į nepavojingas ir pavojingas. Ūkinės veiklos subjektai bei gamtos išteklių naudotojai privalo tvarkyti visų gamybos ir vartojimo procese susidarančių atliekų apskaitą, laikytis atliekų rūšiavimo, utilizavimo, laikymo ir nukeknksminimo tvarkos. Taipogi turi būti laikomasi šių prioritetų:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!