Asmens ūkinės veiklos laisvės interpretavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose

Darbo autorius atstovauja nuomonę, kad kalbant apie nuosavybės neliečiamumo bei ūkinės veiklos laisvės instituto prigimtį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ma­no manymu, reikėtų vadovautis Konstitucijos 6 straipsnio pirmosios da­lies nuostata, kad „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas ak­tas". Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. nutarime pabrėžė, kad „Konstitucijos vieningumas pirmiausia reiškia tai, kad konstitucinės nuostatos yra susijusios ne tik formaliai, pagal Konstitucijos normų išdėstymo struktūrą, bet ir pagal jų turinį. Šis normų vieningumas reiš­kia, kad tiek Konstitucijos preambulė, tiek jos skirsniai bei straipsniai sudaro prasmingą Konstitucijos visumą. Konstitucijos, kaip vientiso ir tiesiogiai taikomo akto, prasmės reikšmingumas yra išskirtinis tada, kai vertinamos konstitucinės nuostatos dėl žmogaus teisių ir laisvių." Konkrečių Konstitucijos normų, susijusių su nuosavybe, turiniui su­vokti turi reikšmę pačios bendriausios, esmines vertybes skelbiančios Konstitucijos nuostatos.
Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta: "Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos institutas yra labi platus. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudarinėti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). Savo darbe autorius siekia išanalizuoti asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos instituto prigimtį išaiškinto jo veikimą, bei paanalizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo praktika šiuo klausimu.
Ūkinės veiklos laisvė kaip ir nuosavybė pirmiausia yra ekonominė kategorija. Kiekvienoje žmoni­jos raidos epochoje, kiekvienos visuomeninės santvarkos valstybėje pa­grindiniai visuomeniniai santykiai yra nuosavybės santykiai. Teisės pa­skirtis yra lyg ir antrinė - suteikti nuosavybei atitinkamas teisines for­mas. Nuo seno gyvuoja požiūris, kad apskritai visa atitinkamoje visuo­menėje galiojanti teisės sistema siekia apsaugoti ir stiprinti tam tikrą nuosavybės modelį - visuomenės ūkinės santvarkos pagrindą.
Kalbant apie nuosavybę bei ūkinės veiklos laisvė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ma­no manymu, reikėtų vadovautis Konstitucijos 6 straipsnio pirmosios da­lies nuostata, kad „Konstitucija yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!