Numizmatika-pagalbinis istorijos mokslas

Tikriausiai daugelis iš mūsų esame mate, kaip kažkoks žmogus renka įvairias, įvairaus amžiaus monetas, kolekcionuoja jas, valo, kataloguoja, renka informacija apie jų praeiti.
Kiekvienas tikriausiai sutiksime jog tai daugiausiai esame mate televizijoje, kokiame nors filme, tačiau ar kada nors savęs paklausėme, kas tai... , kodėl tai taip traukia tuos žmones. Todėl ir norėjau plačiau apžvelgti šią istorijos šaka, nagrinėjančią monetas, jų atsiradimą, bei praeities istorijas.
Numizmatika (gr.nomos - teise, įstatymas, paprotys, teisėta mokėjimo priemone). Terminas “Numizmatika“ mokslui apie monetas pradėtas vartoti dar viduramžiuose. Pagrindinis numizmatikos, kaip mokslo, tikslas, tai tirti pinigu sistemos, apyvartos, prekybos ir ekonomikos rysiu istorija, monetų ir medaliu kaldinimo technika bei mena.
„Numizmatika negali egzistuoti be epigrafikos, paleografijos, metraščiu, aktu, dokumentu, archeologijos, etnografijos, menotyros, kalbotyros, etimologijos, heraldikos, sfragistikos, metrologijos, geneologijos ir istorines geografijos, politines ekonomijos ir istorijos pagalbos, kai reikia nustatyti, kada pinigas išduotas, jo vertę (nominalą) ir metalo kokybe, kaldinimo technika ir daugybe kitu dalyku“. Be kita ko, tai dar ir paciu monetų rinkimas, bei kolekcionavimas.
Numizmatika, tai pagalbinė istorijos šaka, tirianti monetas, jų kompleksus, monetų kalimo istoriją, pinigų apyvartą pagal monetas, piniginius lydinius ir kitus su
monetomis susijusius dalykus: monetų kalimo štampus, kalyklų ataskaitas ir
kitus dokumentus. Numizmatika, kaip mokslas atsirado XVIII a. Jos pagrindinius tikslus įvardino Vienos numizmatas J. H. Ekelis.
Numizmatika Lietuvoje
Lietuvoje numizmatika pradėta domėtis XVIII a. pab. – XIX a. pradžioje. Tačiau, ar deja, bet tikrieji lietuviškieji pinigai pasirodė tik susikūrus Nepriklausomai Lietuvai, įvedus Litą,o iki tol lietuviai naudojosi kitu tautų piniginiais vienetais.
Sidabro lydiniai, kurie buvo naudojami Lietuvoje, jau buvo žinomi nuo X a. pabaigos. Jie, pagal tai kur dažniausiai buvo aptinkami, buvo dar vadinami skandinaviškaisiais. Vėliau naudotos Novgorodo grivinos, taip pat šešiakampio formos Kijevo grivinos. Jos naudotos kartu su lietuviškais lydiniais. Lietuviški sidabro lydiniai skirstomi į pusapvalės lazdelės formos lydinius ir tribriaunius lydinius. Populiariai jie vadinami kapomis. Lietuviški pusapvalės lazdelės formos lydiniai atsirado apie XII–
XIIIa. ir kursavo iki...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!