Istorijos mokslas

Istorija (gr. historia – žinios, paremtos tyrimu, aprašymu, pasakojimu) – mokslo kryptis, nagrinėjanti bei interpretuojanti dokumentuotą žmonijos praeitį.
Laikotarpis iki rašytinių šaltinių atsiradimo dažnai vadinamas priešistore, arba proistore. Įvairiose šalyse raštas atsirado skirtingu laiku, todėl vienos priešistorės–istorijos ribos nėra. Priešistorės pažinimas dažnai paliekamas archeologijai.
Istorija turi didžiulę reikšmę tautų, bendruomenių, kultūrų ir bet kokių kolektyvinių grupių bendrumui ir tapatumui užtikrinti. Istorija primena mums tuos praeities įvykius ir aplinkybes, be kurių mes nežinotume, kas iš tikrųjų vyksta dabar. Praktinė istorijos funkcija yra orientuoti mūsų dabartinį gyvenimą praeities ir dabarties perspektyvoje.
Senovės istorija apima kultūros ir politinių įvykių raidą nuo rašto šaltinių atsiradimo iki Viduramžių.
Senovės istorija nuo maždaug 776 m. pr. Kr. (Senovės Graikijos istorijos pradžia) paprastai vadinama Antika.
Nors dėl senovės istorijos pabaigos datos diskutuojama, šiuo metu dauguma Vakarų istorikų Europos senovės pabaiga laiko Vakarų Romos imperijos žlugimo datą – 476 metus.
Viduramžiai
Europos istorijos epocha, datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi Vakarų Romos imperijos žlugimo metai. Pabaiga siejama su trimis svarbiais XV–XVI a. įvykiais: Didžiausiu geografiniu atradimu, Renesansu ir Reformacija.
Naujieji laikai
Europos ar Vakarų pasaulio istorijos epocha. Nors chronologinės periodo ribos vis dar ginčytinos, Naujųjų laikų epocha tęsiasi po vėlyvųjų Viduramžių pabaigos (XV a.) iki Revoliucijų amžiaus pradžios (XIX a.).
Naujosios istorijos sąvoka atsirado Europos istorinėje ir filosofinėje mintyje Renesanso laikotarpiu, kai humanistai pasiūlė istoriją skirstyti į tris epochas – senovę, viduriniuosius amžius ir naująją istoriją. Naujųjų laikų kriterijais, humanistų požiūriu, buvo epochos „naujovės“, susijusios su pasaulietinio mokslo ir kultūros suklestėjimu Renesanse, t. y. ne socialiniai-ekonominiai, o dvasiniai-kultūriniai faktoriai.
Šiuo laikotarpiu atsirado nauja civilizacija, „europietiškasis pasaulis“ bei europietiškos civilizacijos ekspansija į likusį pasaulį.
Naujausieji laikai
Istorijos periodas, trunkantis nuo 1918 m. (Pirmojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!