Nukentėjusiojo teisių apsauga Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse

Įvadas Nukentėjusiajam, kuris yra ir civilinis ieškovas, taip pat būtina iš­aiškinti, kad jis, be išvardytų teisių, taip pat turi teisę prašyti teismo imtis priemonių užtikrinti pareikštą ieškinį, palaikyti civilinį ieškinį, apskųsti teismo nuosprendį bei nutartis ir kiek šie susiję su civiliniu ieškiniu. Remiantys LR BPK 28 str. nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Remiantys LR BPK 28 str. nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskusti ikiteis­minio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teis­mo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. Darbo objektas – nukentėjusiojo teisių apsauga Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Darbo tikslas – išanalizuoti nukentėjusiojo teisių apsaugos reguliavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir teismų praktikoje. Darbo metodai – teorinės literatūros ir teismų praktikos analizė. 1. Nukentėjusiojo teisės reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, realizavimo garantijas Remdamasis BPK pirmininkaujantysis išaiš­kina nukentėjusiajam ir jo atstovui jų teises ir pareigas vykstant teismi­niam nagrinėjimui, numatytas BPK 28 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: 1) teikti įrodymus; 2) pateikti prašymus; 3) susipažinti su visa bylos medžiaga nuo to momento, kai baigtas ikiteisminis tyrimas ; 4) dalyvauti vykstant teisminiam nagrinėjimui; 6) apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat teismo nuosprendį arba nutartis; 7) palaikyti kaltinimą per teisminį nagrinėjimą.1 Kartu šiame straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusysis privalo duoti parodymus ir atsako už atsisakymą arba vengimą juos duoti kaip ir liu­dytojas, taip pat kad nukentėjusysis visais atvejais atsako už iš anksto žinomus melagingus parodymus kaip ir liudytojas. Atsižvelgiant į tai, kad BPK straipsnis įpareigoja nukentėjusia­jam ir jo atstovui išaiškinti ir jų pareigas, šios BPK 28 straipsnio ketvir­tojoje ir penktojoje dalyse numatytos pareigos šiems asmenims taip pat turi būti išaiškintos. Nagrinėdamas privataus kaltinimo bylas, numatytas BPK, teisėjas turi išaiškinti nukentėjusiajam, kad, jam susitaikius su teisiamuoju, byla būtą nutraukta, išskyrus BPK 28 straips­nio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse numatytus atvejus. Tai išaiškinant nukentėjusiajam turi būti nurodyta, kad jis gali susitaikyti su teisiamuoju, iki teismas išeis į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio.2 Nukentėjusiajam, kuris yra ir civilinis ieškovas, taip pat būtina iš­aiškinti, kad jis, be išvardytų teisių, taip pat turi teisę prašyti teismo imtis priemonių užtikrinti pareikštą ieškinį, palaikyti civilinį ieškinį, apskųsti teismo nuosprendį bei nutartis ir kiek šie susiję su civiliniu ieškiniu. Aiškinant civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams teises, nurodoma, kad, pagal BPK, jie turi teisę: 1) teikti įrodymus; 2) pateikti prašymus; 3) prašyti teismo imtis priemonių užtikrinti jų pareikštą ieškinį; 4) palaikyti civilinį ieškinį; 5) susipažinti su bylos medžiaga; 6) dalyvauti vykstant teisminiam nagrinėjimui; 7) pareikšti nušalinimus; 8) apskųsti teismo veiksmus, taip pat nuosprendį ir nutartis, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu.3 Pagal BPK 62 straipsnį, civilinis atsakovas ar jo atstovas turi teisę: 1) prieštarauti pareikštam ieškiniui; 2) duoti paaiškinimus dėl pareikšto ieškinio esmės; 3) teikti įrodymus; 4) pateikti prašymus; 5) susipažinti su bylos medžiaga; 6) dalyvauti vykstant teisminiam nagrinėjimui; 7) pareikšti nušalinimus; 8) apskųsti teismo veiksmus, taip pat teismo nuosprendį ir nutartis, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu.4 Remiantys LR BPK 28 str. nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Remiantys LR BPK 28 str. nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskusti ikiteis­minio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teis­mo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. Nukentėjusiuoju gali būti pripažintas tik fizinis asmuo. Nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos juridinis asmuo baudžiamajame procese gali būti tik civiliniu ieškovu. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK pateikta nukentėjusiojo sąvoka ne visiškai sutampa su nukentėjusio asmens sąvoka, vartojama BK. Nukentėjusiu asmeniu pagal BK (pa­vyzdžiui, 178, 179 str.) gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Baudžiamajame procese juridinis asmuo taip pat gali būti civiliniu atsakovu ar asmeniu, traukiamu baudžiamojon atsakomybėn XXVIII skyriuje (387-391 str.) nustatyta tvarka. Nukentėjusiojo statusą fizinis asmuo įgyja esant faktiniam ir ju­ridiniam pagrindams. Faktinis pagrindas - nusikalstama veika asme­niui padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Juridinis pagrin­das - ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju. Skirtingai nuo seno kodekso, naujajame BPK atskirai nėra reglamentuota pripažinimo nukentėjusiuoju procedūra. Priimant atitinkamą nutarimą ar nutartį turi būti duodama nuoroda į komentuojamą straipsnį.5 Fizinė žala - sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėli­mas ir pan.; turtinė žala - pinigų, materialinių vertybių, kitokio turto netekimas; moralinė žala - asmens orumo, jo garbės pažemi­nimas, dvasinių kančių suteikimas. Asmuo, kuriam padaryta turtinė ar neturtinė žala (neturtinės žalos terminas dabar vartojamas civi­linėje teisėje, todėl BPK minima fizinė ir moralinė žala civilinės teisės prasme gali būti vadinama neturtine žala), gali baudžiamajame proce­se pateikti civilinį ieškinį, tuo pat metu įgyti ir civilinio ieškovo statu­są BPK 109 str. komentarą.6 Nukentėjusiuoju, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, ne tik pavogto ar sugadinto turto (au­tomobilio) savininkas, bet ir jo valdytojas. Remiantys LR BPK 28 str. kalbama apie nusikalstamos veikos padarytą žalą. Nustatyti, ar iš tikrųjų buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymius, gali konstatuoti tik bylą išnagrinėjęs teismas nuosprendžiu. Remiantys LR BPK 28 str. tik kalbama apie iš­ankstinį manymą, kad tam tikra veika buvo ir kad ji gali būti pripažin­ta nusikalstama, o, pavyzdžiui, ne administraciniu teisės pažeidimu, iš civilinio sandorio kylančių pareigų nevykdymu ar vien tik amoraliu poelgiu. Naujasis BPK nukentėjusiajam suteikia daugiau teisių nei jų buvo numatyta anksčiau galiojusiame kodekse. Pats teisių katalo­gas, pateiktas komentuojamo straipsnio 2 dalyje, iš esmės liko nepasi­keitęs. Tačiau konkretizuojant tas teises atskirus proceso veiksmus reglamentuojančiomis normomis nukentėjusio galimybių aktyviai da­lyvauti procese yra daugiau. Tai padaryta numatant nukentėjusiajam teises reikšti nuomonę dėl priimamų byloje sprendimų, apskųsti netin­kamus, jo manymu, sprendimus ir kt. Nukentėjusysis savo teises gali įgyvendinti tiek asmeniškai, tiek per atstovą (BPK 53-56 str.) - pasta­rąjį gali turėti bet kuris, ne tik nepilnametis ar neveiksnus nukentėju­ sysis.7 Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis turi teisę teikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus (komentuojamame straipsnyje var­tojamas išsireiškimas „teikti įrodymus" (apie „įrodymų" bei „reikš­mingų tyrimui ir nagrinėjimui dokumentų ir daiktų" santykį BPK 20 str. komentarą ir 22 str. komentaro 9 punktą).8 Nukentėjusiojo teisės ikiteisminio tyrimo metu pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteis­minio tyrimo teisėjo veiksmus, nutarimus ar nutartis iš esmės sutampa su analogiškomis įtariamojo teisėmis. Jomis nukentėjusysis gali nau­dotis tokia pačia tvarka kaip ir įtariamasis, todėl kalbant apie šias nu­kentėjusiojo teises tinka BPK 21 str. 10-13 punktai. Teismo proceso metu nukentėjusysis turi teises teikti reikšmingus bylai nagrinėti dokumentus ir daiktus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagri­nėjant teisme, apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį, pasakyti baigia­mąją kalbą. Šiomis teisėmis nukentėjusysis iš esmės gali naudotis tiek pat kaip ir kaltinamasis, todėl kalbant apie nukentėjusiojo dalyvavimą teismo proceso stadijose pagal prasmę tinka BPK 22 str. 4, 5 ir 7-9 punktai. Nukentėjusysis baudžiamajame procese taip pat privalo vykdyti pareigas. Pagal vykdytinas pareigas nukentėjusiojo teisinė padėtis labai panaši į liudytojo padėtį. Nukentėjusysis, kaip ir liudyto­jas, privalo atvykti kviečiamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus, laikytis procesinės tvarkos ir pan. Už atsisakymą ar ven­gimą duoti parodymus nukentėjusysis gali būti traukiamas atsakomy­bėn pagal BPK 163 str., o už melagingų parodymų davimą - bau­džiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. Liudytojo teisinę padėtį reglamentuojančios BPK nuostatos taikytinos nukentėjusiojo atžvilgiu ir tais atvejais, kai remiantis konkrečia norma nukentėjusysis nemini­mas, išskyrus atvejus, kai pagal normos prasmę yra akivaizdžiai aišku, kad ta norma nukentėjusiajam negali būti pritaikyta.9 2.Bylos išsprendimo per įmanomai trumpiausius terminus reikalavimo (principo) turinį bei kriterijus, sprendžiant ar baudžiamasis procesas yra nepateisinamai ilgas Ikiteisminio tyrimo greitumas. Nurodytas BPK 2 str., 44 str. 10 d. ir 215 str. (ir kituose BPK str.) Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo imtis visų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika”.  Ikiteisminio tyrimo teisėtumas. Nurodytas BPK str. Taikomos priemonės, turi būti įgyvendinamos esamais teisiniais mechanizmais, teisėtomis priemonėmis. Jei reikia, gali būti keičiama teisinė aplinka, tačiau formalus atitikimas esamai tvarkai, sistemai turi išlikti. Visa ikiteisminio tyrimo veikla, kuri susijusi su daugelio žmonių interesais, su bazinėmis žmogaus teisėmis, turėtų būti aiškiai apibrėžta, reglamentuota, bent jau nustatyti kompetencijos ir atsakomybės rėmai.  Ikiteisminio tyrimo objektyvumas. Objektyvumas – tai pareigūnų, tiriančių ir nagrinėjančių bylą, bešališkumas renkant ir vertinant įrodymus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjai neturi turėti išankstinės vienašališkos nuomonės dėl bylos aplinkybių bei kaltinamojo asmenybės, negali remtis nepagrįsta intuicija, tikrinti tik tą versiją, kuri subjektyviai atrodo tikriausia ar pan. Objektyvumą užtikrina galimybė pašalinti tyrimą atliekančius asmenis, prokurorą ir teisėjus, teisminės etikos taisyklių laikymasis BPK .  Ikiteisminio tyrimo legalumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.  Rungimąsis ikiteisminiame procese. Rungimosi principas – daugiausia teismo proceso stadijose veikiantis principas, reiškiantis, kad byla turi būti sprendžiama ginčo keliu.  Ikiteisminio tyrimo dinamiškumas. Ikiteisminiame tyrime taikomi būdai ir metodai neturi būti griežtai pririšti prie vienos tipinės situacijos, jie turi turėti galimybę potencialą transformuotis, prisitaikyti prie skirtingų situacijų, visuomenėje vykstančių pokyčių, turi naudotis naujausiais mokslo ir praktinės veiklos pasiekimais. Taikomos priemonės turi būti priimtinos visuomenei moralės ir kitų pagrindinių vertybių aspektu, įskaitant ir teisines. Jos negali griauti pačios visuomenės bazinių vertybių, esminių principų, jos sąrangos sistemos, kirstis su visa kita pozityvia žmonių veikla, ją varžyti. Visapusiškai, pilnutinis ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas. Šis principas įtvirtintas BPK: “Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. • Visapusiškumas renkant, tiriant ir įvertinant įrodymus reiškia, kad tyrimo organai, prokuroras ir teismas turi kruopščiai patikrinti visas versijas byloje, išaiškinti aplinkybes, kurios liudija tiek kaltinamojo naudai, tiek ir prieš jį. Dėl tyrimo vienpusiškumo laiku neatskleidžiami nusikaltimai, asmenys nepagrįstai patraukiami BA arba nepagrįstai nutraukiamos baudžiamosios bylos. • Pilnumas tiriant baudžiamąsias bylas – tai visų faktinių aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti, išaiškinimas. Tokios aplinkybės yra numatytos BP 71 str. : 1. Nusikaltimo įvykis (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės); 2. Kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu; 3. Aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui; 4. Nusikaltimu padarytos ža1os pobūdis ir dydis. Kai nusikaltimą padaro nepilnametis be paminėtų aplinkybių yra svarbus ir kitų aplinkybių nustatymas (BPK 73 str. : nepilnamečių amžius; gyvenimo ir auklėjimo sąlygos; suaugusių kurstytojų ir kitokių bendrininkų buvimas). Uždavinio sprendimas 2007 m. vasario 1 d. dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą fakto, Vilniaus miesto apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 2 d. Tyrimą atliekantis prokuroras G.H. nustatė, jog sukčiavimo metu nukentėjo du asmenys, t.y. P.A. ir T.A. Vėliau buvo nustatytas įtariamasis P.I., kuriam 2007 m. kovo 1 d. prokuroras G.H. pareiškė įtarimą dėl sukčiavimo. Tyrimo metu buvo nustatyti dar keli galimi bendrininkai ir paskelbta jų paieška. 2007 m. rugpjūčio 5 d. sulaikius P.I. bendrininkus, prokuroras iš esmės pradėjo tyrimą jų atžvilgiu. Tačiau nukentėjusieji P.A. ir T.A., remdamiesi BPK 44 str. 10 d. ir 215 str. (kaip analogija), parašė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, jog jų manymu ikiteisminis tyrimas atliekamas per ilgai ir yra vilkinamas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas gavęs tokį nukentėjusiųjų skundą, priėmė nutartį atmesti šį skundą, motyvuodamas tuo, jog nukentėjusiajam nėra suteikta procesinė teisė apskųsti prokuroro veiksmus dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Tačiau tie patys nukentėjusieji apskundė šią teisėjo nutartį apylinkės teismo pirmininkui motyvuodami tuo, jog jie turi teisę reikalauti, jog tyrimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su jų interesais, turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Ir ši jų teisė, nors ir tiesiogiai nereglamentuota, įtvirtinta BPK 44 str. 10 d. reglamentuojančioje kiekvieno asmens teisę į teisingą procesą bei sietina su proceso paskirtimi (BPK 1 str.) ir baudžiamojo persekiojimo pareigūnų pareiga kuo greičiau išaiškinti nusikalstamas veikas (BPK 2 str.).. 3. Remdamiesi išdėstytu nurodykite galimą apylinkės teismo pirmininko sprendimą bei argumentuokite jį. Teisės analogija baudžiamojo proceso teisėje netaikoma. Dabartiniu metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras apibendrina tokius ikiteisminio tyrimo stadijos, apimančios tam tikrą sistemą tarpusavyje veikiančių elementų, uždavinius: greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas; demaskuoti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą; sudaryti reikiamas sąlygas išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme10. Galime spėti, jog ikiteisminio tyrimo stadijai keliamų uždavinių kiekio sumažėjimą lėmė nauja ikiteisminio tyrimo koncepcija: ikiteisminio tyrimo stadijoje sudaromos visos reikiamos sąlygos išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme, o ne pilnai išaiškinamas” nusikaltimas. Pavyzdžiui, Bendrosios teisės šalyse (ryškiausiai Anglijoje) parengtinis tyrimas oficialiai nelaikomas veikla, skirta išaiškinti visoms bylos aplinkybėms. Parengtinio tyrimo tikslas – surinkimas įrodymų visumos, kuri duotų galimybę patvirtinti kaltinimo tezę tiek, kad teisme neliktų protingų abejonių, arba nustatyti kaltinamojo kaltumo nors menamai, tokiu tikimybės laipsniu, kuris sudarytų galimybę pasiųsti bylą į teismą jos išnagrinėjimui iš esmės. Tad formuluojant parengtinio tyrimo tikslą, anglų baudžiamajame procese iš anksto apribojami kaip įrodinėjimo dalykas, taip ir jo ribos. Visapusiškai, pilnutinis ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas. Šis principas įtvirtintas BPK: “Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai, pilnutinai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės, privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. • Visapusiškumas renkant, tiriant ir įvertinant įrodymus reiškia, kad tyrimo organai, prokuroras ir teismas turi kruopščiai patikrinti visas versijas byloje, išaiškinti aplinkybes, kurios liudija tiek kaltinamojo naudai, tiek ir prieš jį. Dėl tyrimo vienpusiškumo laiku neatskleidžiami nusikaltimai, asmenys nepagrįstai patraukiami BA arba nepagrįstai nutraukiamos baudžiamosios bylos. • Pilnumas tiriant baudžiamąsias bylas – tai visų faktinių aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti, išaiškinimas. Tokios aplinkybės yra numatytos BP str. : 5. Nusikaltimo įvykis (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės); 6. Kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu; 7. Aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui; 8. Nusikaltimu padarytos ža1os pobūdis ir dydis. Šio atveju skundas atmestinas, nes siekiant nustatyti žalos didį reikia ištirti visus nusikaltimo požymius ir tai susiję ir su nukentėjusiųjų interesais. Išvados 1. Remiantys LR BPK 28 str. nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. 2. Remiantys LR BPK 28 str. nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskusti ikiteis­minio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teis­mo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. a. Nukentėjusiuoju gali būti pripažintas tik fizinis asmuo. Nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos juridinis asmuo baudžiamajame procese gali būti tik civiliniu ieškovu. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK pateikta nukentėjusiojo sąvoka ne visiškai sutampa su nukentėjusio asmens sąvoka, vartojama BK. Nukentėjusiu asmeniu pagal BK (pa­vyzdžiui, 178, 179 str.) gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Baudžiamajame procese juridinis asmuo taip pat gali būti civiliniu atsakovu ar asmeniu, traukiamu baudžiamojon atsakomybėn XXVIII skyriuje (387-391 str.) nustatyta tvarka. b. Nukentėjusiojo statusą fizinis asmuo įgyja esant faktiniam ir ju­ridiniam pagrindams. Faktinis pagrindas - nusikalstama veika asme­niui padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. c. Juridinis pagrin­das - ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju. Skirtingai nuo seno kodekso, naujajame BPK atskirai nėra reglamentuota pripažinimo nukentėjusiuoju procedūra. 3. Nutarimas ar nutartis dėl asmens pripažinimo nu­kentėjusiuoju priimami gavus atitinkamą prašymą arba pačių teisė­ saugos pareigūnų ar teismo iniciatyva, pastariesiems nustačius, kad yra pagrindai asmenį pripažinti nukentėjusiuoju. Literatūra 1. Lietuvos TSR Baudžiamojo proceso kodekso komentaras. V.,1989. P.76. 2. Lietuvos teismų praktika: apžvalgos, konsultacijos, nutarimai, sprendimai: baudžiamoji teisė ir baudžiamasi procesas, 1991-1998. (Vyr. redaktorius R. Mockevičius) - Vilnius, Teisinės informacijos centras, 1998. 342 p. 3. Bieliūnas E. Asmens, pirmiau padariusio nusikaltimą, juridinė samprata // Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reforma. — Vilnius, 1990. 4. Goda G. Baudžiamojo proceso raidos tendenci­jos Europoje // Teisės problemos. 1999, Nr. 3 (25), p. 19-40. 5. Europos žmogaus teisių komisijos ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimai bylose prieš Lietu­vos Respubliką 1997 01 01-2001 01 01 (sud. G. Šve­das ir V. Milašiūtė). Vilnius, 2001. 6. Kriščiukaitis A. Baudžiamojo proceso paskaitos. Kaunas, 1928. 7. Palskys E. Baudžiamojo proceso principai nau­jojo Lietuvos Respublikos BPK projekte // Teisė. 1993, Nr. 26, p. 178-181.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!