Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių profesinis rengimas ir integracija į darbo rinką

ĮVADAS Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare privalu švietimą organizuoti ir plėtoti atsižvelgiant į Lietuvai tenkančius naujus iššūkius bei atsiveriančias galimybes. Svarbūs švietimo prieinamumo bei mokymosi visą gyvenimą principai, kurie gali būti įgyvendinami keičiant Lietuvos švietimo sistemą bei didinant jos efektyvumą. Svarbu modernizuoti ugdymo turinį ir kokybę, kurti lankstesnę švietimo sistemą, kuri leistų sėkmingai mokyti visus asmenis, taip pat ir neįgaliuosius. Lietuvos profesinio mokymo (1997), Specialiojo ugdymo (1998) įstatymai, Baltosios knygos Profesinis rengimas (1998) pasirodymas, atnešė esminių pokyčių neįgaliųjų profesinio ugdymo ir socialinės integracijos srityse. Sudarytos prielaidos socialinio teisingumo principui įgyvendinti: neįgalus žmogus įgijęs profesiją ir vėliau dalyvaudamas profesinėje veikloje gali ne tik pragyventi iš savo darbo – atsiranda pasitikėjimo savimi jausmas, įsitikinimas, kad esi reikalingas visuomenei. Specialiųjų profesinio rengimo centrų įkūrimas, neįgalių jaunuolių integravimas į profesines mokyklas, profesionalios patirties perėmimas iš Vakarų Europos valstybių – veiksniai, lėmę Lietuvoje neįgaliųjų profesinio rengimo sistemos kokybę. Visavertė neįgalaus žmogaus integracija – tai, visų pirma, integracija į profesinės veiklos sistemą. „Sutrikusio intelekto jaunuolių ugdymas nesibaigia mokyklos baigimu. Labai svarbu organizuoti jo galimybes atitinkantį profesinį rengimą“ (Elijošius, 2000: 14). Šiandienos visuomenėje profesinė neįgaliųjų reabilitacija vis dažniau suprantama kaip viena iš būtiniausių integracijos į visuomenę sąlygų, nes tik darbas lemia sėkmingą įsiliejimą į visuomenę baigus mokymosi įstaigą. Pasirinkta tema aktuali, nes dauguma visuomenės narių, turėdami labai mažai informacijos apie sutrikusio intelekto jaunuolių ugdymo ir įsidarbinimo galimybes, dažnai laiko juos beverte visuomenės dalimi, negalinčia pasirūpinti savimi, kuriai vienintelė išgyvenimo galimybė yra valstybės parama. Toks požiūris gali keistis plačiau informuojant visuomenę apie NSI jaunuolių ugdymo, profesijos įgijimo galimybes bei gebėjimą pasirūpinti savimi. „Svarbu formuoti teigiamą visuomenės požiūrį ir keisti jos nuomonę apie neįgaliuosius: matyti juos ne kaip išlaikytinius, o kaip siekiančius mokslo, ieškančius darbo ir kitokios veiklos“ (Bytautienė, Grižienė, 2004: 11). Profesinis rengimas Lietuvoje sėkmingai reformuojamas: tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys specialųjį ugdymą, steigiami reabilitaciniai profesinio rengimo centrai neįgaliesiems, profesinės mokyklos priima studijuoti tokius jaunuolius pagal I-osios pakopos programas. Tačiau remiantis mokslinės literatūros analize, galima teigti, kad profesinio mokymo sistema neįgaliesiems turi daug spragų (reikalinga geresnė įstatyminė bazė), kurios neleidžia pasiekti maksimalaus rezultato integruojant neįgaliuosius į visuomenę bei atvirą darbo rinką. Sutrikusio intelekto jaunuolių ugdymu, darbiniu ir profesiniu rengimu bei integracijos procesais domėjosi Lietuvos ir užsienio mokslininkai: I. Baranauskienė, E. Elijošius, V, Karvelis, J. Ruškus, L. Radzevičienė, A.Ališauskas, A. Bakk ir K. Grunewald, J. Kauffman ir D. Hallahan ir kiti. Bakalauro darbo tikslas – atskleisti nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio rengimo ir integracijos į darbo rinką galimybes. Bakalauro darbo uždaviniai: 1. Atskleisti sutrikusio intelekto sampratą ir nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių vystymosi ypatumus. 2. Išanalizuoti veiksnius: profesinį orientavimą, profesijos pasirinkimo motyvaciją, profesinio rengimo ir profesinės adaptacijos sąveiką, darančius įtaką neįgalių asmenų profesiniam ugdymui. 3. Aptarti nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio rengimo Lietuvos švietimo sistemoje galimybes. 4. Išnagrinėti nežymiai sutrikusio intelekto asmenų integracijos į darbo rinką galimybes. 5. Kiekybiniu tyrimu atskleisti visuomenės požiūrį į nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių profesinio rengimo ir integracijos į darbo rinką galimybes, išanalizuoti gautus rezultatus ir pateikti išvadas. Bakalauro darbo metodai: 1. Mokslinės, specialiosios pedagogikos, socialinės pedagogikos, bendrosios pedagogikos, psichologinės literatūros analizė; 2. Teisinių norminių aktų, įstatymų analizė. 3. Kiekybinis tyrimas naudojant apklauso metodą (anketą). 1. SUTRIKUSIO INTELEKTO APIBRĖŽTIS Šiame skyriuje atskleisime sutrikusio intelekto sampratą ir nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių vystymosi ypatumus. 1.1. Sutrikusio intelekto samprata Specialiosios pedagogikos mokslinėje literatūroje intelekto sutrikimas apibūdinamas kaip „protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų bei socialinio prisitaikymo sutrikimus”. (Ambrukaitis, 1998: 8) Šiai sutrikimų grupei priskiriamas protinis atsilikimas, intelekto regresija, ir kiti intelekto sutrikimai. D.P. Hallahan ir J.M. Kauffman (2003) sutrikusio intelekto žmogų apibūdina kaip asmenį, kurio psichikos funkcijų branda ankstyvosios raidos metais buvo ryškiai ir nuolat susilpnėjusi. Lietuvoje specialiųjų poreikių asmenys skirstomi į 10 sutrikimų kategorijų. Šį skirstymą reglamentuoja LR Švietimo ir Mokslo ministro, Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro priimtas įsakymas „Dėl specialiųjų poreikių asmenų sutrikimų ir jų laipsnių nustatymo ir specialiųjų poreikių asmenų priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei tvarkos” (2002). Remiantis šiuo įsakymu, intelekto sutrikimai skirstomi į 5 grupes, t.y. nežymų protinį atsilikimą, vidutinį protinį atsilikimą, žymų protinį atsilikimą, labai žymų protinį atsilikimą bei intelekto regresiją. Taigi, intelekto sutrikimas yra bendra sąvoka, skirta apibūdinti tokiai sutrikimų grupei, kuri yra susijusi su protinių sugebėjimų nukrypimu nuo normos. Dažnai sutrikusio intelekto sąvoka tapatinama su protiniu atsilikimu. A. Ambrukaitis (1998) teigia, kad protinis atsilikimas yra sutrikimas, kuris pasireiškia vaiko negrįžtamu pažintinės veiklos (ypač mąstymo proceso) pakenkimu, valios, emocijų neišsivystymu, dažnomis fizinėmis negalėmis. Šie reiškiniai atsiranda dėl biologinio centrinės nervų sistemos nepakankamumo, ypač susijusio su sudėtingiausiomis ir vėliausiai bręstančiomis smegenų struktūromis. Ypatingas dėmesys skiriamas protinio atsilikimo nustatymui, kuris jokiu būdu negali būti diagnozuojamas pagal vieną kurį nors požymį, pvz., žemą IQ rodiklį. D.P. Hallahan ir J.M. Kauffman (2003), priskiriant protinio atsilikimo diagnozę, siūlo įvertinti bent šias dvi sritis: Intelekto funkcionavimą – tai gebėjimas spręsti su mokymusi susijusias problemas, paprastai vertinamas IQ testais. Adaptacijos įgūdžius – tai įgūdžiai, būtini norint prisitaikyti prie gyvenamosios aplinkos (pvz. komunikacijos, savęs priežiūros, socialinis, bendruomeninio gyvenimo), paprastai jie įvertinami tiriant adaptyvų elgesį. A. Ališauskas (2002), nagrinėdamas protinio atsilikimo įvertinimą, dar siūlo atsižvelgti ir į šiuos kriterijus: pagalbos poreikio lygmenį (4 lygmenys nuo minimalios iki maksimalios pagalbos poreikio); protinio atsilikimo išryškėjimo laikotarpį (turi išryškėti iki 18 metų); atsargiai interpretuoti žemą IQ, kai yra psichikos problemų. Sutrikusio intelekto paplitimas. Sutrikusio intelekto vaikai priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių asmenų grupei. Pastaraisiais metais (SUP) turinčių mokinių daugėja. ŠMM Statistikos departamento duomenimis, 2002/2003 m. m. mokėsi apie 50000 specialiųjų poreikių turinčių mokinių, t. y. beveik 9 proc. nuo visos mokinių populiacijos. Keliais metais anksčiau šis skaičius nesiekė ir 7 proc. Vakarų šalyse, specialiųjų poreikių vaikų kategorijai priskiriama iki 15 ir daugiau procentų vaikų. Net 60 proc. specialiųjų poreikių vaikų kontingento sudaro sutrikusios kalbos ir komunikacijos vaikai, 20 proc. specifiniai pažinimo sutrikimai, 6 proc. - intelekto sutrikimai (Lietuvos švietimas, 2002: 33). Tikslaus sutrikusio intelekto žmonių skaičiaus visuomenėje beveik neįmanoma nurodyti, nes nustatyti ribą tarp normalaus ir sutrikusio intelekto pernelyg sudėtinga. Paprasčiau yra nustatyti, kiek žmonių reikia specialiosios globos, taip pat ir specialiojo mokymo dėl jų proto negalios. „Kai kuriose Europos šalyse piliečių, kuriems reikia specialiosios globos (pvz. mokymo) dėl protinio atsilikimo, skaičius sudaro apie 3 –proc., tačiau daugelyje šalių šis skaičius ne didesnis kaip 1 proc., o kai kuriose netgi 0,5 proc. ir mažiau“ (Bakk, Grunewald, 1997: 21). Manoma, kad Lietuvoje žmonių su sutrikusiu intelektu yra apie 2,5 proc. gyventojų, iš kurių apie 2 proc. su nežymiu intelekto sutrikimu, o 0,5 % su vidutiniu, žymiu ar labai žymiu intelekto sutrikimu. Protinis atsilikimas sudaro gausiausią intelekto sutrikimų grupę. Įvairių amžiaus grupių sutrikusio intelekto žmonių skaičius yra skirtingas, tačiau didžiausią dalį sutrikusio intelekto jaunuolių sudaro mokyklinio amžiaus vaikai (priešingai negu ikimokyklinio ir pomokyklinio amžiaus). Protinio atsilikimo priežastys gali būti įvairios. Tik labai retais atvejais, ypač kai kalbama apie lengvą protinį atsilikimą, arba apie tuos, kuriems reikia ne tokios intensyvios pagalbos, galime tiksliai nustatyti priežastį. D.P. Hallahan ir J.M. Kauffman (2003) pateikia porą jų: Nežymiai sutrikusio intelekto priežastys dažniausiai yra dvi: 1. Jei vienas ar abu tėvai yra mažiau išsilavinę ar turi proto negalią, nepriklausančią nuo konstatuoto smegenų pažeidimo, yra tam tikras pavojus, kad ir vaikas paveldės proto negalią. 2. Vaikai, augantys skurdžioje ir psichikos nestimuliuojančioje aplinkoje, tampa amerikiečių literatūroje vadinamais „social – cultural deprived children” (socialinio – kultūrinio skurdo vaikai). Be to, „vaikai su nežymia negalia dažniau negu kiti patiria lengvas smegenų traumas, kurios silpnina jų protinių gebėjimų lavėjimą, jiems dažniau sutrinka regėjimas ir klausa, judesiai, pasireiškia epilepsija ir kt. simptomai. Jiems sunkiau nei kitiems išmokti skaityti ir rašyti“ (Bakk, Grunewald, 1997: 31). V. Daulenskienė (2003) teigia, jog daugelis autorių nurodo, kad socialiniu – psichologiniu požiūriu būtent pilnavertės aplinkos stygius gali būti vienintelė atsilikimo priežastis. Svarbu pažymėti, kad pilnavertė socialinė aplinka garantuoja gausų signalų srautą į vaiko smegenis. Tai yra kognityvinių procesų stimulas ir kartu medžiaga pažinti. Vadinasi, galime daryti prielaidą, kad tam tikrą vaidmenį protinio atsilikimo formoms atsirasti turi patologinis paveldimumas, tačiau reikšmingiausias – aplinkos psichologinis – socialinis veiksnys. 1.2. Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių vystymosi ypatumai Pasak A. Bakk, Grunewald (1997), intelekto sutrikimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į asmens sunkumus, kuriuos jis patiria susidurdamas su įvairiais reikalavimais mokykloje, darbe, kur jam savarankiškai reikia susidoroti su užduotimis. Nustatant intelekto sutrikimo laipsnį taip pat svarbu yra atlikti išsamius kompleksinius: medicininius, psichologinius, pedagoginius, vystymosi ypatingumų tyrimus, naudojant specialią standartizuotą tyrimo metodiką. Intelekto sutrikimas dažniausiai nustatomas pagal IQ. Šiandieninėje praktikoje išskiriami 4 sutrikusio intelekto laipsniai (Ambrukaitis, 2002: 24): a) nežymus (IQ 69 – 50); b) vidutinis (IQ 49 – 35); c) žymus (IQ 34 – 20); d) labai žymus (IQ mažiau už 20). Diagnozė gali būti nustatyta ir ambulatoriškai. Protinio atsilikimo tyrimo struktūra yra ši: pokalbis su tiriamuoju; intelekto tyrimas; mąstymo, dėmesio, atminties ir charakterio ypatybių tyrimas, esant būtinumui. Plačiau aptarsime nežymaus intelekto sutrikimo (NSI) charakteristikas. NSI vaikai mažai skiriasi nuo kitų vaikų. Vaikystėje jiems prireikia daugiau laiko išmokti, jų motorinė, netgi kalbos raida šiek tiek atsilieka. “Tikėtina, kad tai gali sukelti kai kurių mokymosi sunkumų mokykloje: dauguma asmenų turi tam tikrų skaitymo ir rašymo problemų. Jie išmoksta skaityti, bet, kad jie įsimintų, ką skaito, turinys turi sukelti konkrečius vaizdinius” (Bakk, Grunewald, 1997: 52). Daugelis NSI suaugusiųjų gali dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje. “Jie iš esmės sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiau praktinių, o ne akademinių įgūdžių, tarp to – atlikti nekvalifikuotą ar pusiau kvalifikuotą darbą. Prisitaikymas prie gyvenimo reikalavimų yra apie 85 proc.” (Audickas S). Ugdymo pasiekimų lygmuo visose mokymosi srityse pažemėjęs. Suaugusieji, padedami kitų, gali išmokti būtinų socialinių ir profesinių įgūdžių. NSI asmenims dažnai būdinga bendravimo kultūros stoka. Dauguma jų dėl patirto visuomenės atstūmimo, neigiamo požiūrio į juos, tampa labiau pažeidžiami įvairiose veiklos sferose. „Savęs vertinimas dažnai nestabilus, mažiau orientuotas į realų gyvenimą“ (Lacienė, 2001: 26). Tačiau, „apskritai lengvo protinio atsilikimo žmonių elgesio emociniai ir socialiniai sunkumai bei to sąlygoti poreikiai gydyti ir remti yra panašesni į tuos sunkumus, su kuriais susiduria ir normalaus intelekto žmonės, negu į tas specifines problemas, kurios iškyla vidutinio ir sunkaus protinio atsilikimo asmenims“ (Trinkūnienė J.). Sutrikusio intelekto jaunuolių vystymosi ypatumai. Vieni akivaizdžiausių proto negalės bruožų – tai sulėtėjusi raida bei sumažėjęs mokslumas. Paprastai, ankstyvieji proto negalės požymiai pasireiškia vėluojančiu psichomotoriniu vystymusi. Tačiau ne visiems būdingi tik šie požymiai, nes kiekvieno žmogaus (taip pat turinčio proto negalę) raida yra individuali. L. Radzevičienė (2003), remdamasi R. Peterson, pateikia tokius proto negalę turinčių asmenų bruožus: 1. sumažėjęs gebėjimas mokytis ir išmokti. Dėmesio nesukaupimas. 2. kalbėjimo sutrikimai. Sensorinių sistemų pažeidimai. 3. socialinių įgūdžių, ypač bendravimo, stoka turintiems vidutinę ir žymią proto negalę. Sutrikusio intelekto žmonių identiteto raidą galima apibūdinti kaip vidinės struktūros augimą, kuris priklauso nuo to, kaip jie suvokia save ir kitus, koks yra jų santykis su tais kitais, kaip jie tampa asmenybėmis. Protiškai atsilikusiems vaikams būdingi tie patys esminiai poreikiai kaip ir visiems kitiems vaikams, ir jų identiteto raida vyksta lygiai taip pat. „Tačiau protiškai atsilikusio žmogaus kiekviena raidos fazė trunka ilgiau, o kai kurias fazes jis net praleidžia. Todėl ne visuomet susiformuoja tvirtas ir vientisas identitetas. Kuo didesnė negalia, tuo ribotesnė identiteto raida“ (Bakk, Grunewald, 1997). „Protiškai atsilikusiems vaikams būdingi pažintinės veiklos, valios, emocijų, fizinio vystymosi sutrikimai, sukeliantys specifines jų mokymo, auklėjimo, rengimo gyvenimui problemas. Be bendrų bruožų, protiškai atsilikę vaikai pasižymi dar daugeliu ypatybių, sąlygojamų CNS pakenkimo priežasties, laiko, patologinio proceso išplitimo, gilumo ir kitų veiksnių“ (Ambrukaitis, 1998: 19). Žinoti šiuos vystymosi ypatumus ir dėl jų kylančius mokymosi sunkumus yra labai svarbu, norint sėkmingai ugdyti asmenį, turintį sutrikusio intelekto negalią. Nors visi nežymiai sutrikusio intelekto asmenys yra labai skirtingi, turi gana ryškių sutrikimų visose srityse, jie turi vieną bendrą bruožą – galimybę vystytis, tobulėti, įveikti sunkumus, jei su jais dirbama kryptingai ir ugdymui sudaromos specialios sąlygos. 2. NEŽYMIAI SUTRIKUSIO INTELEKTO JAUNUOLIŲ PROFESINIO RENGIMO IR INTEGRACIJOS Į DARBO RINKĄ GALIMYBĖS Šiame skyriuje aptarsime NSI jaunuolių profesinio ugdymo ypatumus: apžvelgsime profesinio orientavimo, kaip vieno iš svarbiausių apsisprendimo momentų, organizavimą; panagrinėsime profesinio lavinimosi motyvaciją bei paanalizuosime profesinio rengimo ir profesinės adaptacijos sąveiką. Antroje skyriaus dalyje nagrinėsime profesinio rengimo galimybes: neįgaliųjų teisę i mokslą ir darbą bei profesinio ugdymo galimybes NSI jaunuoliams: švietimo prieinamumą, profesinio rengimo įstaigų tinklą. 2.1. Neįgalių asmenų profesinį ugdymą įtakojantys veiksniai Kaip teigiama „Darbinis ir profesinis neįgaliųjų rengimas“ (2001), didžiausia neįgalių asmenų baigusių mokyklą problema yra įsidarbinimas, ir iki šiol nėra aiškaus šios situacijos sprendimo mechanizmo. Darbdaviai dažnai pageidauja tik aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau patys vengia tiesiogiai prisidėti prie ugdymo proceso: kvalifikacijų nustatymo, mokymosi rezultatų aptarimo, naujų technologijų įdiegimo ir t.t. Sėkmingą integraciją į konkurencingą darbo rinką labiausiai nulemia profesijos pasirinkimas. Tai labai sudėtingas ir atsakingas momentas, nuo kurio priklauso tolimesnė ateitis. Tačiau neretai šiam svarbiam žingsniui žengti neįgalūs asmenys būna nepasiruošę, ypač kalbant apie nežymiai sutrikusio intelekto asmenis, kuriems trūksta ryžtingumo, apsisprendimo tvirtumo, adekvataus savo galimybių ir gebėjimo vertinimo, aiškios tolimesnės ateities bei užimamos pozicijos vizijos. Taip pat jie mažai domisi arba nėra informuoti apie darbo rinkos poreikius, dėl to ir ateities suvokimas dažnai neatitinka realių galimybių. Sėkminga šių problemų sprendimo alternatyva – profesinis orientavimas. „Profesinis orientavimas (angl. vocational orientation) - tai procesas, kurio metu padedama asmeniui sąmoningai rinktis profesiją pagal asmeninius gabumus ir gebėjimus bei darbo rinkos reikalavimus ir poreikius“ (Laužackas, 2005: 8). Specialiojo ugdymo sistema stengiasi perimti vieningo profesinio orientavimo organizavimo patirtį. Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių profesinis orientavimas ir rengimas vyksta specialiosiose mokyklose, kurios anksčiau vadintos pagalbinėmis. E. Elijošius, J. Pumputis (2001) pabrėžia, kad atsiradus šioms mokykloms, iškilo ir profesinio orientavimo problemų. Jose dirbantys specialistai suvokė, kad vaikus, turinčius nežymų intelekto sutrikimą, būtina mokyti profesijos, kadangi tik darbas padeda sėkmingai įsilieti į visuomeninį gyvenimą baigus mokymo įstaigą, nes žmogaus ugdymas darbu – vienas iš svarbiausių asmenybės formavimo elementų. Tai – procesas, padedantis individui priimti daugelį sprendimų, tarp jų ir vieną svarbiausių gyvenime – profesinį apsisprendimą. Elijošius E. (2001: 15) profesinio orientavimo sistemą apibūdina kaip „investicijas į individo vystymąsi įrankį ir būdą, kuriuo vienu metu siekiama, kad nedaug patyrimo turintis jaunuolis kuo mažiau skausmingai, nuosekliai, kiek įmanoma sąmoningai perimtų profesinio apsisprendimo bei profesinio rengimosi kelią“. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos mokslininkai savo darbuose tvirtina, jog „profesinis orientavimas nėra absoliuti priverstinė intervencija į asmeninį individo vystymąsi, o yra tik pagalbinė priemonė, padedanti žmogui apsispręsti, kokią kvalifikaciją įgyti“ (Elijošius, 2001: 17). Vis dėlto, tai yra labai svarbus procesas, kurio (orientavimo) pagrindinis kokybės rodiklis yra darbo vietos radimas baigus ugdymo įstaigą ir įgijus kvalifikaciją. O tai priklauso nuo to, kaip mokiniams pateikiama reali, objektyvi informacija apie šiuolaikinę darbo rinką bei pokyčius joje, apie konkrečias profesijų grupes ir specialybes, taip pat apie ugdymo įstaigas, jų reikalavimus ir pan. Kadangi, anot mokslininkų, profesiniai interesai ir motyvai formuojasi jau ankstyvuoju paauglystės laikotarpiu, „kai veržiamasi į savarankiškumą, savianalizę, savistabą“, (Elijošius, 2001: 15) tai ir ši informacija turėtų būti pateikiama moksleiviams besimokant žemesnėse bei vidurinėse klasėse. Veikla pasirinkta savarankiškai, dažnai priklauso nuo profesinio orientavimo veiklos organizavimo. Kai šis procesas nėra organizuojamas sąmoningai, t.y. pagal iš anksto numatytą programą, sunku tikėtis, kad individo veikla būtų nuosekli, kryptinga ar įsisąmoninta. Tokį sudėtingą procesą paliekant savieigai rizikuojama pasirinkimo klaidų gausa, menka ar negatyvia motyvacija, asmeninių interesų nepaisymu ir pan. E. Alijošiaus (2001) nuomone, norint viso to išvengti reikia ypatingą dėmesį skirti jaunuolių motyvuoto apsisprendimo ir profesijos pasirinkimo savarankiškumui ugdyti. Individo apsisprendimo savarankiškumo rodiklis yra labai svarbus aspektas profesinio orientavimo procese, kuris priklauso nuo asmenybės, priimančios sprendimą, psichinio, fizinio, socialinio išsivystymo, jos raidos psichologijos, priklausomybės dydžio nuo daugelio aplinkos faktorių, galinčių veikti sprendimą. Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolis, atsidūręs profesinio apsisprendimo kryžkelėje, savaip interpretuoja aplink jį susidariusį psichologinį lauką. Nežymus intelekto sutrikimas daugelį jaunuolių slegia, kai jie suvokia, jog pasirinkimo galimybės yra ribotos dėl sutrikusio (nors ir nežymaus) vystymosi. Dažniausiai suvokiamas ne sutrikimas, o jo pasekmė, t.y. tam tikras jų išskirtinumas visuomeniniame gyvenime. R. Giedrienė ir O. Monkevičienė (1995) teigia, kad daugelio, ypač nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių, mokymosi motyvacija nėra pakankama dėl jų mokslumo galių ribotumo. Todėl kartais šie jaunuoliai idealizuoja savo būsimą darbą ir projektuoja nerealią socialinę būtį po mokyklos baigimo. Mokyklinio amžiaus jaunuoliai negalėdami patys savarankiškai apsispręsti, dažnai sprendimą priima įtakoti aplinkinių. Daugiausia įtakos daro šeima, pedagogai, draugai bei masinės informavimo priemonės. E. Elijošius (2001) pažymi socialinės aplinkos įtaką, kuri yra labai stipri, nes ji formuoja nuostatas į vieną ar kita veiklą, o šiuo atveju į pasirenkamą vieną ar kitą specialybę (prestižas, populiarumas ir t.t). Dar viena iš stipresnių socialinės aplinkos jėgų ypatingai įtakojanti nežymiai sutrikusio inteleko jaunuolių profesinę motyvaciją bei apsisprendimą yra pasidavimas draugų įtakai, kai renkamasi ta pati specialybė, kurios pageidauja, dažnai pagrįstai, draugas ar draugė. Tai yra bene dažniausia klaidingo pasirinkimo priežastis, kuri vėliau įtakoja nemėgiamos specialybės įgijimą. Todėl vienas iš daugelio svarbių faktorių, galintis padėti užkirsti kelią klaidingiems apsisprendimams yra savęs pažinima. Savo poreikių, ambicijų, tikslų, vertybių, gyvenimo filosofijos išmanymas galėtų padėti individui suprasti, ko jis nori realiame gyvenime pasiekti. Išskiriami trys pagrindiniai motyvai, kurių realumą privalu patikrinti prieš padedant pasirinkti profesiją. Šie motyvai yra: noriu, galiu ir reikia. Dažnai nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolis (14 – 18 metų) nesugeba suderinti šių motyvų. E. Elijošius (2001: 17) išskiria tris dažniausiai pasitaikančius klaidingus profesijos pasirinkimo motyvų modelius: 1. NSI jaunuoliai pakankamai realiai įsivaizduoja savo būsimą darbą, buitį, („noriu”), tačiau prastai vertina galimybes įgyti profesiją, rasti darbą („galiu”), nelabai realiai suvokia įsipareigojimą visuomenei („reikia“). Tokį modelį įtakoja ilgas jaunuolio buvimas valstybės globoje, sunki adaptacija naujoje aplinkoje. 2. Jaunuolis svajoja apie nelabai realų gyvenimą (labai aukštas „noriu“ motyvas), pervertina savo gebėjimus bei įgūdžius (aukštas „galiu“), o įsipareigojimai visuomenei labai žemi (labai žemas „reikia”). Tai taip pat ilgos ir perdėtos globos pasekmė, kai jaunuolio gailimasi, nesistengiama jam realiai padėti, viską atliekant už jį. Šis motyvų modelis dažniausias. 3. Rečiau pasitaikantis modelis, kuris yra įtakotas labai didelės priklausomybės nuo suaugusių, todėl NSI jaunuolis stengiasi įtikti artimam suaugusiam žmogui ir vykdo jo valią. Taip atsiranda labai dideli ir dažnai nerealūs norai (labai aukšti „noriu“ ir „reikia“ motyvai), nors suvokiamas galimybių ribotumas („galiu“). Pagalba jaunuoliui vyksta individualiai pagal kiekvieno situaciją: vieniems reikia didinti pasitikėjimą savo jėgomis, kitus skatinti ir mokyti realiau žvelgti į ateitį, gyvenimą ir pan. Svarbu, kad pats jaunuolis rinktųsi, suvoktų, kuri profesija tenkintų jo poreikius, įsisąmonintų patinka – nepatinka skirtumus, mėgintų suprasti, kodėl vieni darbai domina, o kiti ne. Visa tai yra profesijos pasirinkimo procesas, o kiek tai yra sąmoninga ir pagrįsta – kolektyvo specialistų analizės objektas. Nesunku suvokti, kad neįgaliojo konkurencinės galios šiuolaikinėje darbo rinkoje yra specifinės – ypatingos. Tokiu būdu jau profesinio rengimo parengiamuoju metu – ikiprofesinio rengimo laiku – reikia sudaryti specifines sąlygas, kad neįgalus asmuo kiek įmanoma pozityviai motyvuotai dalyvautų darbiniame mokyme ir dalyvautų kokybiškame bei nuosekliame profesinio orientavimo procese. „Profesinio rengimo sistema

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!