Naudingumo samprata ir vartotojo pasirinkimas

Svarbiausias rinkos santykių subjektas yra vartotojas. Jo norai ir ekonominės galimybės formuoja paslaugų ir prekių paklausą, kuri sąlygoja pasiūla. Turėdamas darbo, žemes, kapitalo ir kitu ištekliu, žmogus siekia juos panaudoti taip, kad tenkintų savo poreikius. Bet tai priklauso nuo žmogaus individualių fizinių ir dvasinių savybių, prioritetų ir pasirinkimo, kada, kuo ir kaip tenkinti savo poreikius, antra vertus nuo turimų piniginių pajamų dydžio, prekių ir paslaugų kainų lygio, rinkoje siūlomą prekių kiekio ir kokybės bei kitų ekonominių, politinių ir socialinių sąlygų.
Vartotojai susiduria su pasirinkimo problema. Išnagrinėsime racionalių vartotojų elgseną, kaip jie, siekdami maksimizuoti bendrąjį naudingumą, paskirsto pinigus prekėms ir paslaugoms, kai: -naudingumą galima matuoti kiekybiškai, -naudingumą •matuojame be kiekybinių matų. Aiškindami vartotojų elgseną remiamasi mažėjančio ribinio naudingumo dėsniu (kai naudingumą galima matuoti kiekybiškai), abejingumo kreivėmis bei biudžeto linijomis (kai naudingumas matuojamas paprastai). Išnagrinėsime, kaip keičiasi vartotojų elgsena kintant pirmenybėms, prekių kainoms ir pajamoms, kuris prekių derinys vartotojui yra patraukliausias.
Ekonomistai sukūrė paprastą vartotojo pasirinkimo teoriją, pagrista hipoteze, jog kiekvienas individas, pirkdamas prekes ir paslaugas, išleidžia pinigus taip, kad patirtu didžiausią naudingumą. Naudingumas tai yra pasitenkinimas, kurį patiria žmogus vartodamas prekes arba užsiimdamas tam tikra veikla.
Kiekinio naudingumo mokyklos atstovai teigia, kad naudingumas gali būti kiekybiškai išmatuotas. Ši mokykla susiformavo XIX a. II pusėje. Žymiausias atstovas – Valras (Walr'as) (1874 m.). Jis siūlė vartotojo naudingumą matuoti specialiais vienetais (jutilais). Kitas šios mokyklos atstovas Dzevonsas (Jevons) manė, kad prekes naudingumas vartotojui gali būti matuojamas piniginiais vienetais, t.y. pinigų suma, kurią vartotojas yra pasirengęs mokėti už papildomą prekės vienetą. Tačiau naudingumas yra abstrakti ir subjektyvi sąvoka. Tos pačios prekes naudingumas tam pačiam žmogui yra skirtingas skirtingu metu laiku. Siekdami išmatuoti individo patiriamą, naudingumą, susiduriame su dviem pagrindinėmis problemomis.
1. Sunku rasti tinkamą matavimo vienetą, tarkime, šį vienetą, pavadinsime jutilu (iš anglų kalbos žodžio utility), tai kas yra jutilas? Be to, niekas dar neišrado "naudingumo matavimo aparato", kurį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!