Biudžetinis apribojimas. Vartotojo ir rinkos paklausa

Biudžetinis apribojimas. Pajamos,išleidžiamos prekėms ir paslaugoms pirkti-vartotojo biudžetas. Biudžeto funkcija rodo priklausomybę tarp vartotojo pajamų dydžio ir įsigyjamo rinkos kainomis prekių kiekio. M=(Q x P)+(Q x P) Q-prekės kiekis P-prekės kaina Vartotojo įperkamų prekių aibė,esant tam tikroms kainoms ir pajamoms-vartotojo biudžetinė aibė. Biudžetinė tiesė-prekių kiekų,sudarančių prekių rinkinį,tarpusavio priklausomybė,sąlygota tų prekių kainų ir vartotojo pajamų. Biudžetinė tiesė-aibė prekių rinkinių,kurie kainuoja tiek,kiek gali išleisti vartotojas. X x P+X x =M Biudžetinės tiesės apribotas plotas koordinačių sistemoje,rodantis visus vartotojo įperkamus vartojimo rinkinius esnt tam tikrom kainom ir pajamom,vadinama biudžetine aibe. Biudžetinės tiesės kitimas. Jei didėja ar mažėja vartotojo pajamos,o prekių kainos nesikeičia,tai: a)pajamų didėjimo atveju biudž.tiesė lygiagrečiai pasislenka aukštyn. Nuolydis pasikeičia b)pakamų mažėjimo atveju b.t. lygiagrečiai pasislenka žemyn.Nuolydis nesikeičia. Jei “n”kartų padidėja ar sumažėja prekių kainos,tiek pat kartų padidėjus ar sumažėjus vartotojo pajamoms,tai b.t. lieka toje pačioje padėtyje,nes prekės rinkinio proporcija nesikeičia. Jei “n”kartų padidėja ar sumažėja prekių kainos,o vartotojo pajamos nesikeičia,tai: a)kainų didėjimo atveju b.t. pasislenka žemyn b)kainų mažėjimo atveju b.t.pasislenka aukštyn. Vienos iš prekių kainą ar pajamas prilyginus vienetui ir atitinkamai pakeitus kitus kintamuosius,biudžetinės tiesės apribota biudžetinė aibė nekinta. Kainą prilygintą vienetui vadiname atsiskaitomąja. 1.MRS rodo netik abejingumo kreivės nuolydį,bet ir ribinš norą mokėti viena preke už kitos įsigijimą. 2.MRS yra neigiama,Vartotojas didindamas vienos prekės vartojimą,turi mažinti kitos prekės vartojimą.(abej.kreivė žemėjanti) 3.MRS mažėjanti.Didindamas vienos prekės kiekį rinkinyje,vartotojas vis mažiau atsisako kitos prekės.(įgaubta kreivė) NAUDINGUMAS. Naudingumo funkcija-skaičiaus priskyrimo vartojimo rinkiniui būdas,kai mėgstamiems rinkiniams priskiriami didesni skaičiai,nei mažiau mėgstamiems. Naudingumas,kuris rodo prekių rinkinių išsirikiavimą,vad.ordinaliuoju Monotoninė transformacija-kai transformuojame vieną skaičių aibę į kitą skaičių aibę,išsaugant skaičių tvarką. Naudingumo funkcija-skaičiaus priskyrimo prekių rinkiniui būdas. Tobulųjų pakaitalų naudingumo funkcija: U(X X) = X + X Tobulųjų pakaitalų pirmenybės naudingumo funkcija: U(X X) = aX + bX Ribinis naudingumas. Bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas-bendrasis naudingumas. Papildomas naudingumas vartojant papildomą prekės vienetą vadinamas ribiniu naudingumu. Didėjant bendrajam naud.,ribinis n.mažėja.Didėjant vartojamos prekės kiekiui,lėtėja bendrojo naudingumo augimo tempas,nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės vienetas teikia mažėjantį naudingumą. TU - TU MU = Q – Q TU – bendras naud. MU – ribinis naud. Q – suvartotų prekių vienetų skaičius n – prekės vienetų seka Didėjant prekės vartojimui bendrasis naud.didėja. KAINOS. Kainų kilimas sąlygoja vartotojo perkamosios galios mažėjimą,kas tolygu pajamų mažėjimui. Realių vartotojo pajamų pokytis įvykęs dėl prekių kainų pokyčio vadinamas pajamų poveikiu,sąlygojančiu prkės paklausos pokyčius.Paklausos pokytis įvykęs pasikeitus vartotojo pakamų perkamajai galiai vad.pajamų efektu. Vienos prekės pakeitimas kita,dėl prekių kainų pokyčio,vad.pakeitimo efektu,sąlygojančiuprekės paklausos pokyčius.Paklausos pokytisįvykęs dėl pasikeitusio prekių mainų santykio vad. Pakeitimo efektu. Slutskio lygtis. Paklausos didėjimas,rodantis kaip vartotojas keičia vieną preką į kitą pasikeitus kainai charakterizuoja pakeitimo efektą. Paklausos pokytis nuo X iki X charakterizuojapajamų efektą: X X = X X + X X Tai Slutskio lygybė.Ji rodo,kad paklausos pokytis,įvykęs dėl prekės kainos pasikeitimo yra lygus pakeitimo efekto ir pajamų efekto sumai. Paklausos kreivės. Linija,jungianti vartotojo pusiausvyros rinkinius keičiantis vienos prekės kainai,vadinama kainos ir vartojimo krieve. Pasiūlos kiekio pokytis-judėjimas pasiūlos kreive,kai siūlomas prekės kiekis kinta pasikeitus prekės kainai,tuo tarpu kiti veiksniai yra pastovūs. Pasiūlos bei paklausos funkcijos užrašomos taip: Q = f(P ) Q = f(P ) Q –A prekės paklausos pokyt. Q –A pr. Pasiūlos pokytis P -prekės kaina. Paklausos dėsnis-dėsnis,kuris kitoms sąlygoms nekintant išreiškia atvirkštinę prekių kainos ir paklausos priklausomybę.Paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant. Pasiūlos dėsnis-dėsnis,kuris kitoms sąlygoms nekintant išreiškia tiesioginę prekių kainos ir pasiūlos priklausomybę.Prekės kaina didėja esant vienodoms sąlygoms,pasiūlos kiekis taip pat didėja,o kai kaina mažėja pasiūlos kiekis taip pat mažėja. Vartotojo pasirinkimas. Vartotojo elgsenos modelį sudaro vartotojo biudžeto ir vartotojo abejingumo funkcijos. Vartotojo norų tenkinimo galimybes rodo vartotojo biudžetas.Abejingumo teorija teigia,kad kuo indiferentiškumo kreivė randasi toliau nuo koordinačių sistemos,tuo didesn naudingumą turintį prekių rinkinį ji atspindi. Vartotojo biudžeto ir vartotojo elgsenos abejingumo funkcijų priklausomybė renkantis labiausiai tenkinantį prekių rinkinį,vadiname vartotojo naudingumo maksimizavimo funkcija. Vartotojo paklausa.Optimalus prekių rinkinio pasirinkimas esant tam tikroms kainoms ir vartotojo pajamoms,vad.vartotojo pasirinktu rinkiniu. Vartotojo paklausos funkcija-perkamų prekių kiekio priklausomybė nuo prekių kainų ir vartotojo pajamų. Vartotojo paklausa. Normalios kokybės prekė-prekė,kurios paklausos elastingumas pajamų atžvilgiu yra teigiamas,t.y.pajamoms didėjant tos prekės perkama daugiau. Blogesnės kokybės prekė-prekė,kurios paklausos elastingumas pajamų atžvilgiu yra neigiamas,t.y.pajamoms didėjant tos prekės perkama mažiau. Linija jungianti vartotojo pusiausvyros rinkinius keičiantis vartotojo pajamoms,vadinama pajamų ir vartojimo kreive,t.y. Engelio kreivėmis. Prekė,kurios paklausos kiekis augant kainai didėja,o ne mažėja,vadinama Gifeno preke. Pagal Gifeną-kai kurių prekių kainoms didėjant jų paklausos kiekis ne mažėja,o kartais net didėja-Gifeno paradoksas. Pirmenybės. Poreikio patenkinimas-tai žmogaus pasitenkinimo ar nepasitenkinimo įgytomis prekėmis būsena,kurią jis nori pratęsti arba nutraukti. 1)griežta pirmenybė (x x)>(y y) 2)silpna pirmenybė (x x)>(y y) 3)vienoda pirmenybė,kai vartotojas yra abejingas (x x)>(y y) Vartotojo prekių krepšelis-tai prekių rinkinys,apimantis atitinkamą prekių derinį,kurį pirkėjas įsigyja per tam tikrą laikotarpį. Aksiomos: 1)visiškos pirmenybės aksioma-prekių rinkiniai palyginami ir vartotojas gali pasirinkti vieną iš jų. 2)refleksyvios p.a.-kiekvienas rinkinys neblogesnis už tąpatų rinkinį. 3)tranzityvios p.a. Vartotojo abejingumo kreivė-kreivė,rodanti pasirenkamų prekių derinius,kurių kiekvienas teikia vienodą bendrą naudingumą. Bendrasis naudingumas-bendras tam tikro prekių kiekio ar paslaugų teikiamas pasitenkinimas vartotojui. Prekės naudingumas-vartotojo pasitenkinimas preke. Skirtingus pirmenybės lygius atitinkančios abejingumo kreivės kirstis negali. Jei prekių rinkinį sudaro tobulieji pakaitalai,abej.kreivė turi tiesės pavidalą. Jei vartotojas gali vieną prekępakeisti kita pastoviu santykiu,prekės-tobulieji pakaitalai. Tobulieji papildiniai-prekės,kurios vartojamos kartu pastoviu santykiu. Blogybė-nemegstama prekė. Geriausio rinkinio taškas vadinamas prisotinimo tašku. Ribinė pakeitimo norma-vienos rinkinio prekės kiekis,kurio vartotojas atsisako norėdamas padidinti kitos prekės kiekį rinkinyje,kartu išlaikydamas tą patį rinkinio naudingumą. RP-mo norma apskaičiuojama: X MRS x x= - X Kuo mažesnė rib.p.norma,tuo abejingumo kreivė įgaubtesnė. Tobul.papildinių prekių rib.norma =0,nes šios prekės nekeičiamos viena į kitą. Tob.palaitalai = 1 RINKOS PAKLAUSA. Galutinę vienos ar kitos prekės paklausą sprendžia ne vieno ar kelių vartotojų norai,o visų vartotojų individualių paklausų tai prekei suma.Jei individualaus vartotojo paklausos funkcija pirmai prekei yra: x (p ,p ,m),tai visų vartotouų šios prekės rinkos paklausa lygi visų vartotojų individualių paklausų sumai: x (p ,p ,m) Rinkos paklausos kreivė turi neigiamą nuolydį,reiškiantį,kad mažėjant kainoms rinkos paklausa didėja.Netik perkamos prekės kiekis,bet ir kaina yra kiekio finkcija,tai-atvirkštinė paklausos funkcija. Prekės kaina rodo bet kurio vartotojo,vartojančio šią prekę,ribinį norą mokėti už dar vieną papildomą prekės vienetą. Elastingumas. Elastingumo kainai sąvoka apibūdinapirkėjų reakciją į kainų pokyčius.Paklausos elastingumas kainai rodo,kokiu laipsniu kanos pokytis paveikia paklausos apimtį.Koefic.skaičiuojamas: + Qd% E = + P% Qd – prekių kieko proc.pokytis P – kainos procentinis p. Elastingumo kainos atžvilgiu atvejai: 1)jei prekės paklausos apimtis kinta didesniu % nei prekės kaina,tai paklausa vadinama elastinga. E > 1 2)Jei prekės paklausos apimtis pasikeičia mažesniu % nei prekės kaina,tai paklausa neelastinga kainos atžvilgiu. E 1 ,o pardavėjo pajamos išauga. 2)Pasiūla vadinama neelastinga kai siūlomų prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį,tuomet Es

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!