Naudingumo teorija ir vartotojo elgsena

Naudingumas (utility) – tai poreikio patenkinimo pasitenkinimas, kuris patiriamas, suvartojus tam tikrą prekių ar paslaugų kiekį per tam tikrą laiko tarpą.
• Naudingumas (utility) – tai poreikio patenkinimo pasitenkinimas, kuris patiriamas, suvartojus tam tikrą prekių ar paslaugų kiekį per tam tikrą laiko tarpą.
• Bendrasis naudingumas (TU) – tai bendras vartotojo pasitenkinimas, kurį jis patiria, kai suvartoja kurios nors prekės tam tikrą kiekį per tam tikrą laiko tarpą.
• Ribinis naudingumas (MU) – tai papildomas pasitenkinimas, kurį patiria vartotojas, įsigijęs papildomą prekės vienetą.
• MU – ribinis naudingumas
• TU – bendrojo naudingumo pokytis
• Q – prekės kiekio pokytis vienu vienetu
Ribinis naudingumas sąlygoja vartotojų pusiausvyrą. Vartotojas siekia minimizuoti kaštus (išlaidas) ir maksimizuoti naudą.
• Ribinis naudingumas sąlygoja vartotojų pusiausvyrą. Vartotojas siekia minimizuoti kaštus (išlaidas) ir maksimizuoti naudą.
• Vartotojas turi paskirstyti savo išlaidas taip, kad kiekvienas piniginis vienetas, išleistas tam tikros prekės paskutiniam vienetui pirkti, duotų nemažesnį ribinį naudingumą negu piniginis vienetas, išleistas kitų prekių paskutiniam vienetui pirkti.
Kardinalistai ir ordinalistai
• 19 a. antroje pusėje susiformavo kiekinio naudingumo mokykla – kardinalizmas, kuri teigė, kad vartotojo naudingumą galima kiekybiškai išmatuoti. L. Valrasas (Walras) pasiūlė matą – jutilą (utility)
• Siekdami išmatuoti naudingumą, kardinalistai susidūrė su problemomis:
• 1) sunku palyginti prekių ir paslaugų teikiamą naudą skirtingiems individams, nes naudingumas yra subjektyvi sąvoka (pvz., turtuoliui papildoma duonos riekė teikia menką ribinį naudingumą, o vargšui – didelį)
• 2) sunku rasti skirtingų prekių ir paslaugų bendrą naudingumo matą
• 3) matuojant naudingumą būtina, kad visi kiti veiksniai, kurie veikia naudingumą (pajamos, kainos, skonis, preferencijos) būtų nekintami
Kardinalistai ir ordinalistai
• 20 a. 4-ame dešimtmetyje dauguma ekonomistų priėjo išvadą, kad kiekinis matavimas nėra esminis dalykas tiriant vartotojo elgseną
• Ordinalistų teoretikus (J.R. Hicks, E. Slutsky, V. Pareto) domino ne absoliutus, bet santykinis pasitenkinimo lygis. Jie teigė, kad pirmojo ekonominės gėrybės vieneto teikiamas naudingumas per laiko vienetą didesnis nei antrojo vieneto, o antrojo gėrybės vieneto teikiamas naudingumas per laiko vienetą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!