Stengdamasis atsakyti į šiuos klausimus, vartotojas kiekvieną prekę vertina subjektyviai, tačiau kiekviena įsigyta prekė suteikia tam tikrą dalį pasitenkinimo. Todėl išsiaiškinsiu kokie veiksniai įtakoja vartotojo elgseną renkantis prekę, remiantis naudingumo ir indiferentiškumo teorijomis.
Vartotojų elgsena – tai žmonių, siekiančių patenkinti savo norus ir poreikius, veiksmai perkant ir naudojant prekes bei paslaugas, siekiant patenkinti savo poreikius bei norus. Vartotojų elgsenos teorija nagrinėja, kaip asmuo paskirsto savo pajamas pirkdamas prekes ir paslaugas. Išleisdamas ribotas pajamas, jis siekia didžiausios naudos ir pasitenkinimo – tai pagrindinė teorijos sąlyga. Vartotojo elgsena gali būti apibrėžta kaip procesas ir veikla, kuria žmogus užsima tirdamas, rinkdamas, pirkdamas, naudodamasis, nustatydamas ar atsisakydamas produktų bei paslaugų, tenkindamas savo poreikius ir troškimus. Vartotojų elgseną įtakoja daugybę veiksnių. Pagal prigimtį jie skirstomi į endogeninius ir egzogeninius veiksnius. Endogeniniai veiksniai- tai veiksniai, priklausantys nuo konkretaus žmogaus, kuriuos jis gali kontroliuoti. Egzogeniniai veiksniai - tai aplinkos poveikiai, į kuriuos individas reaguoja, vienus įsisavindamas, kitus atmesdamas.
Taigi, rinkoje vartotojas renkasi reikalingas prekes ir paslaugas, atsižvelgdamas į savo norus ir pasirinktų prekių ar paslaugų teikiamą naudą.
Žmogaus elgseną ekonomikoje lemia jo poreikiai ir jų patenkinimo prioritetai. Prekės ar paslaugos teikimas pasitenkinimas vadinamas naudingumu.
Naudingumo teorija remiasi tam tikromis prielaidomis:
• Vartotojos turi ribotą pinigų kiekį ir siekia maksimaliai patenkinti savo poreikius (gauti maksimalų naudingumą), išleisdamas šiuos pinigus prekėms bei paslaugoms pirkti;
• Vartotojas laisvai pasirenka pinigų išleidimo būdą, t.y. kokioms prekėms išleisti pinigus, kad gauti maksimalų naudingumą;
• Visi kiti veiksniai yra nekintami.
Vartotojas nuolat turi spręsti, ar jo pasirinkta prekė verta savo kainos.
2.1 Bendrasis naudingumas
Bendrasis naudingumas – tai tam tikro suvartoto prekių ar paslaugų kiekio teikiamas vartotojui pasitenkinimas, malonumas. Didesnis ar mažesnis naudingumo lygis nėra būdingas pačiai prekei: vienam žmogui naudinga prekė gali būti visai nenaudinga kitam. Naudingumas turi subjektyvų pobūdį, jo negalima įvardinti ar išmatuoti. Ekonomistų supratimu, jis nėra prekės ar paslaugos ypatybė, o naudos gavimas iš tos prekės ar paslaugos. Paprastai...
Šį darbą sudaro 2072 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!