Naudingumas ir pasirinkimas

Vartotojo elgsena grindžiama naudingumo teorija. Kiekvienas vartotojas, turėdamas ribotas pajamas ir galimybę laisvai pasirinkti tam tikra prekių ir paslaugų kiekį, stengiasi savo pajamas panaudoti taip, kad gautų didžiausią naudą.
Naudingumas – žmogaus visapusiškas gerovės rodyklis.
Bendras prekių ar paslaugų vartojimo pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu.
Ekonomikoje naudingumas suprantamas, kaip pirmenybių vaizdavimo būdas.
Naudingumo funkcija yra toks skaičiaus priskyrimo kiekvienam galimam vartojimo rinkinio būdas, kai mėgstamesniems rinkiniams priskiriami didesni skaičiai nei mažiau mėgstamiems. t.y. bus tik tada, jei , kai U – naudingumas.
Naudingumas vadinamas ordinaliuoju – norint pabrėžti prekių rinkikinių išrikiavimą.
Monotoninės funkcijos grafikas visada turės teigiamą pokyčių santykį.
Teigiama monotoninė transformacija.
A – monotoninė funkcija, nes visda didėja;
B – nemonotoninė funkcija, nes ji kartais didėja, kartais mažėja.
Naudingumo funkcija – tai priskyrimas naudingumo išsirinktam, o ne atsisakytam prekių rinkiniui.
Kaip žinoti, kad tai naudingumo funkcija? Nesunku pastebėti, kad jei pirmenybės monotoninės, tada tiesė, einanti per koordinačių pradžios tašką, kiekvieno abejingumo kreivę privalo kirsti vieną kartą, Taip kiekvienas rinkinys paženklinamas, o rinkiniai ant aukštesniųjų abejingumo kreivių gauna didesnes žymes – to ir pakanka naudingumo funkcijai.
Tobulieji pakaitalai
Tobulųjų pakaitalų pirmenybės gali būti užrašomos tokiu naudingumo funkcijos pavidalu:
=
a ir b – teigiami skaičiai, kurie matuoja pirmos ir antros prekių „vertingumą“ vartotujui. Abejingumo kreivės nuolydis paprastai yra –a/b.
Ribinis naudingumas
Papildomas naudingumas vartojant papildomą prekės vienetą vadinamas ribiniu naudingumu. Tarkime vartotojas vartoja kažkokį prekių rinkinį . Kaip pasikeis šio vartotojo naudingumas, kai jam duosime šiektiek daugiau pirmos prekės? Šis pokyčių santykis vadinamas pirmos prekės ribiniu naudingumu. Jį žymėsime MU1.
Tarp bendro ir ribinio naudingumo yra atvirkštinis proporcingumas: didėjant bendram naudingumui, ribinis naudingumas palaipsniui mažėja.
Ribinio naudingumo dydis priklauso nuo naudingumo dydžio. Jei naudingumą padauginsime iš 7, tai ribinis naudingumas taip pat būtų padaugintas iš 7.
Bendrojo ir ribinio naudingumo priklausomybę charakterizuoja grafikas:
Ribinis naudingumas ir MRS
MRS atitinka abejingumo kreivės nuolydį esant tam tikram prekių rinkiniui. Ją galima paaiškinti kaip santykį, kuriuo vartotojas pasirengęs pakeisti nedidelį antros prekės kiekį į pirmą prekę.
MRS...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!