Mikroekonomikos medžiaga

4 tema.Poreikio patenkinimas – tai zmogaus pasitenkinimo ar nepasitenkinimo busena, kuria jis nori pratesti arba nutraukti. Prioritetas – tai zmogaus noro, svajones, simpatijos ar antipatijos vieta pirmenbiu skaleje. Paprastai pirmenybiu skales virsuje yra butiniausi poreikiai, t.y. tie, be kuriu zmogus is viso negaletu gyventi, skales apacioje yra prabangos prekes. Zmogus, pirmenybiu skaleje rikiuodamas prekes ir paslaugas, atsizvelgia i tai, kiek ta ar kita preke tenkins jo poreikius. Prekes ar paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Bendras prekiu ar paslaugus vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu. Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildoma prekes ar paslaugos vieneta, vadinamas ribiniu naudingumu. Mazejancio ribinio naudingumo desnis: didejant vartojamos prekes kiekiui, leteja bendrojo naudingumo didejimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekes ar paslaugos vienetas teikia mazesni naudinguma. Naudingumo dydis priklauso nuo suvartoto prekiu ir paslaugu kiekio: TU=f(Q) Ribini naudinguma galime apskaiciuoti: MU =TU‘ Naudingumo funkcija. Funkcijos geometrineje interpretacijoje ribini naudinguma rodo bendrojo naudingumo kreives nuolydis. Bet kuriame kreives intervale Ivairiu prekiu rinkinys, apimantis atitinkama prekiu deriniu kieki, vadinamas vartotojo prekiu krepseliu, kuri pirkejas isigija vartoti per tam tikra laikptarpi. Kreive, rodanti du pasirenkamu prekiu kiekiu derinius, kuriu kiekvienas teikia vienoda bendraji naudinguma, vadinama vartotojo abejingumo kreive. Abejingumo kreiviu zemelapis – abejingumo kreiviu rinkinys, kuris grafiskai parodo, kad suvartojes didesni prekiu kieki vartotojas gauna didesne nauda. Ribine pakeitimo norma. Norint padidinti vienos prekes vartojima, tenka mazinti kitos, t.y. keisti viena preke i kita. Vienos rinkinio prekes kiekis, kurio vartotojas atsisako noredamas padidinti kitos prekes kieki rinkinyje ir islaikyti ta pati rinkinio naudinguma, vadinamas ribine pakeitimo norma. Ribine pakeitimo norma matuojama vartotojo abejingumo kreives nuolydziu tarp dvieju kreives atkarpos tasku, rodanciu prekiu kiekiu pokycius. Si norma zymima simboliu MRS ir apskaiciuojama pagal formule (minuso zenklas paprastai nerasomas) Vartotojo biudzetas. Vartotojo pasirinkimas ir prekiu bei paslaugu paklausa priklauso ne tik nuo vartotojo noru, prioritetu bei naudos, bet ir nuo ekonominiu salygu, kuriu svarbiausios – vartotojo pajamos ir prekiu bei paslaugu kainos. Vartotojas, noredamas pirkti prekes ar paslaugas, privalo tureti piniginiu pajamu. Ju saltinis – privatieji istekliai: kapitalas, darbas, zeme ar kitos turatas. Pinigines pajamos, skirtos ir isleisos prekems bei paslaugoms pirkti, vadinamos vartotojo biudzetu (M). Vartotojo biudzetas susideda is dvieju daliu: pajamu ir islaidu. 1. Pajamas riboja turimi istekliai ir panaudojimo galimybes, o islaidas – pinigu perkamoji galia. 2.Vartotojo pajamu ir islaidu priklausomybe atispindi biudzeto funkcijoje. Priklausomybe tarp vartotojo pajamu dydzio ir prekiu bei paslaugu kiekiu ir kainu sandaugos vadinama vartotojo biudzeto funkcija M=(QA*PA)+(QB*PB) Prekiu kiekiu, sudaranciu rinkini, tarpusavio priklausomybe, salygota tu prekiu kainu ir vartotojo pajamu, koordinaciu sistemoje vadinama biudzeto tiese. Biudzetines tieses apribotas plotas koordinaciu sistemoje vadinamas vartotojo biudzeto sistema. Vartotojo naudingumo maksimizavimas. Vartotojo elgsenos abejingumo ir vartotojo biudzeto funkciju priklausomybe, pasirenkant ir perkant prekiu rinkini, labiausiai tenkinanti vartotojo poreikius, vadinama vartotojo naudingumo maksimizavimo funkcija. Engelio desnis. Engelio desnis teigia, kad vartotojai yra linke isleisti didejanti bet kokiu papildomu pajamu kieki prabangos prekems ir mazesnius kiekio prieaugius kasdienio vartojimo reikmems. Pajamu ir pakeitimo poveikiai. Ekonomikos teorijoje prekiu kainu pokycio itaka prekiu paklausai nusakoma pajamu poveikio ir pakeitimo poveikio savokomis. Padidejus A prekes kainai, jos bus perkama maziau, nes pagal prielaidos salyga vartotojo biudzetas nekinta ir B prekes kaina nemazeja. Biudzeto linija keicia pasvirimo kampa ir is padeties 1 pereina i padeti 2. Ji tampa naujos abejingumo kreives I1 liestine. Vartotojo pusiausvyros taskas is E2 persikelia i E1, kuris rodo nauja A ir B prekiu rinkinio derini. Vartotojas taske E2 gaus mazesni naudinguma, nei taske E1. Nors B prekes kaina pastovi, sios prekes bus perkama maziau. Sia situacija galima paaiskinti taip. Abi prekes yra mazdaug vienodos kokybes, nes vartotojas, padidejus A prekes kainai, maziau perka ir B prekes, nes stengiasi labai nesumazinti A prekes vartojimo. Ivyko savotiskas vartotojo biudzeto persiskirstymas tarp A ir B prekiu. Pajamu poveikis. Realiuju vartotojo pajamu pasikeitimas del prekiu kainu pasikeitimo vadinamas pajamu poveikiu, salygojanciu prekes vartojimo ir paklausos pokycius. Vienos prekes pakeitimas kita preke, kuris kyla is ju kainu santykinio pokycio, vadinamas pakeitimo poveikiu, salygojanciu prekes vartojimo ir paklausos pokycius. Pajamu ir pakeitimo poveikiai. 1.Pajamu ir pakeitimo poveikiai yra kainu pokycio rezultatas. Mazejant kainai, del pajamu poveikio tos prekes paklausos kiekis mazeja. Be to, mazejant kainai, del pakeitimo poveikio paklausos kiekis dideja, nes vartotojo poziuriu atpigusi preke yra naudingesne, palyginti su jo preke, kurios kaina nesumazejo. Ir atvirksciai.2. A prekes kainai padidejus, vartotojas stengiasi islikti toje pacioje abejingumo kreiveje I2, nes nori tureti ta pati naudinguma. Prekiu rinkinyje jis keicia A ir b prekiu proporcija. Siuo atveju biudzeto tiese 1 pasvyra ir pereina i padeti 2. Ji liecia ta pacia abejingumo kreive I2 kitame taske – E2, kuriame vartotojas turi ta pati naudinguma kaip ir taske E1. 3.A prekes kieki vartotojas sumazino, o B prekes padidino. Pakeitimo poveikyje A prekes paklausos kiekis sumazejo, o B prekes paklausa – padidejo. Taciau kartu su pakeitimo poveikiu pasireiske ir kainos pokycio pajamu poveikis. 4.Padidejus A prekes kainai, sumazejo vartotojo perkamoji galia. Ji neleidzia B prekes kieki padidinti tiek, kad padengtu visa A prekes kiekio sumazejima. Vartotojui tenka pereiti i zemesnio lygio abejingumo kreive I1. Nauja biudzeto tiese 3 rodo sumazejusi vartotojo biudzeta. Nauja pusiausvyra E3. Isvada: del abieju poveikiu itakos vartotojas privestas tenkintis mazesnio naudingumo prekiu rinkiniu. A prekes kainai padidejus jos vartojama maziau. Pakeitimas B preke nepadenge visos A prekes netekties. Todel A prekes paklausa gerokai sumazejo, o B prekes – nedaug padidejo. Preke, kurios paklausos kiekis, didejant kainai, dideja, o na mazeja, vadinama Gifeno preke. Firmu tipai. Firmos klasifikuojamos pagal ivairius pozymius: - gatavos produkcijos paskirti (gamybos priemoniu ir vartojimo reikmenu gamybos firmos); - naudojamos zaliavos pobudi (gavybines ir apdirbamosios pramones firmos); - dydi (mazos, vidutines, dideles ir labai dideles firmos); - veiklos geografija (nacionalines ir tarptautines firmos) ir pan. Firmu tipai. 1. Individuali firma yra individualaus savininko firma, priklausanti vienam fiziniam asmeniui arba seimai. Savininkams budinga neribota turtine atsakomybe. Tai reiskia, kad siemos turtas neatskirtas nuo savininko turto, t.y. skoloms padengti imoniu savininkai naudoja ne tik pradines investicijas i versla, bet ir savo asmenini turta. Tai paprasciausia verslo organizavimo forma. 2. Partnerine firma (arba ukine) – tai keliu zmoniu ar juridiniu asmenu bendra komercine-ukine veikla su bendru firmos vardu ir sujungtu turtu. Tikrosios ukines bendrijos yra neribotas turtines atsakomybes firmos. Jos nariai kolektyviai savo turtu atsako uz bendrijos skolas. Komanditine ukine bendrija yra dvieju ir daugiau asmenu (tikruju nariu ir nariu-komanditoriu) susivienijimas. Uz firmos skolas tikrieji jos nariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kuri perduota nauditis bendrijai. Tokios firmos vardu sandorius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai. 3. Akcine bendrove (AB, UAB) – juridiskai savaranki ska firma, kurios kapitalas padalytas tarp akcininku. Akciju turetijai – fiziniai ir juridiniai asmenys – turi nuosavybes teise i akcijas ir isvengia neribotos atsakomybes pavojaus. 4. Valstybine imone (VI) – valstybines nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei arba vietos savyvaldybei ir pagal specialius istatymus pripazinta nepriklausomu juridiniu vienetu. Valstybes imones siekia dvejopo tikslo: gauti pelno ir isspresti bendravalstybinius uzdavinius. 5. Bendra imone – ukinio-teisinio bendradarbiavimo su uzsienio partneriu forma, kai sukuriama bendra gamybos baze ir gaminama produkcija arba teikiamos paslaugos, kurios yra bendra dalyvaujanciu partneriu nuosavybe. Individualiu firmu pranasumai 1. paprasta steigimo procedura 2. paprasta organizacija: sprendimus priima pats savininkas. Individualiu firmu trukumai. 1. neribota turtine atsakomybe 2. ribotos galimybes didinti kapitala 3. savininkui mirus, firma likviduojama 4. ne visada yra galimybes samdyti kvalifikuotus specialistus. Partneriu firmu pranasumai. 1. didesne valdymo atsakomybe 2. darbus galima pasiskirstyti. Partneriu firmu trukumai. 1. neribota turtine atsakomybe 2. sudetingesne organizacija, gali atsirasti nepasitikejimas ir kilti konfliktas tarp nariu 3. nepakankamai dideles finansavimo galimybes 4. vienam is partneriu mirus, firma likviduojama. Akciniu bendroviu pranasumai. 1. ribota turtine atsakomybe 2. vienam is savininku pasitraukus, AB ir toliau egzistuoja 3. dideles kapitalo didinimo galimybes 4. sudetingesne verslo organizavimo forma. Akciniu bendroviu trukumai. 1. dvigubas pajamu apmokejimas: kaip korporacijos ir kaip akcininku pajamu 2. sudetingas valdymas. Gamybos veiksniai. Gamyba – procesas, kuriame gamybos istekliai naudojami produktu ir paslaugu gamybai. Gamybos istekliai – istekliai, kuriuos firma panaudoja kaip sanaudas prekei pagaminti. Zeme – kaip naturalus gamybos veiksnys, kuris yra gamtos duotas ir pats savaime nera zmogaus veiklos rezultatas. Darbas – zmogaus fiziniai ar protiniai sugebejimai, panaudoti prekiu ir paslaugu gamyboje. Kapitalas – pastatai, iranginiai ir kitos anksciau pagamintos prekes, vartojamos kitu prekiu gamyboje. Gamintojas, kaip ir vartotojas, turi pasirinkimo galimybe. Jis renkasi gamybos metoda, t.y. firma sprendzia, koki gamybos veiksniu derini ir kokius gamybos veiksniu kiekius ji naudos. Pasirinkimo galimybe priklauso nuo to, kiek laiko turi firma, kad sureaguotu i rinkos pokycius. Firmos veikloje issikiriami trumpasis ir ilgais laikotarpiai. Trumpasis laikotarpis firmos veikloje – tai abstraktaus laiko tarpas, kai firmos naudojami kai kuria gamybos veiksniai yra pastovus, o produkcijos apimtis kinta keiciant sunaudotu kintamuju gamybos veiksniu kieki. Ilgais laikotarpis firmos veikloje – tai abstraktaus laiko tarpas, kuomet keiciasi visi firmos naudojami veiksniai. Gamybos funkcija. Gamybos funkcija parodo, kiek darbo, kapitalo bei kitu gamybos veiksniu ir kokiomis proporcijomis sunaudojama norint pagaminti maksimalu produkcijos kieki. Q=f(L,K) Izokvante – koordinaciu sistemos kreive, rodanti ivairius gamybos veiksniu sanaudu derinius, kurie gali buti panaudoti gaminant apibrezta produkto kieki. Izokvantine kreive, palyginti su abejingumo kreive, yra sudetingesne ir teikia daugiau informacijos. Kiekviena izikvante rodo konkretu produkcijos kieki, tuo tarpu abejingumo kreive – „aukstesni“ ar „zemesni“ vartotojo pasitenkinimo lygi. Firmos gambos rezultatams apibudinti vartojamos savokos: 1. Bendrasis produktas (TP) – produktu kiekis, pagamintas naudojant visus gamybos isteklius per tam tikra laikotarpi 2. vidutinis produktas (AP) – tai bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kurio nors gamybos veiksnio sanaudu vienetui , kai K=const. , kai L=const. 3. Ribinis produktas (MP) – bendrojo produkto pokytis, pasikeitus kurio nors gamybos veiksnio sanaudoms vienu vienetu. , kai K=const. , kai L=const. Issikiamos 3 gamybos stadijos: I stadija. Prasideda nuo gamybos pradzios, kai L=0, ir tesiasi tol, kol L=L2, o APL dideja ir pasieks max. II stadija. Prasideda nuo to momento, kai APL yra didziausias, ir tesiasi kol MPL pasidaro =0. III stadija. Sioje stadijoje MPL yra neigiamas, nes ta pati kieki galima pagaminti mazesnemis sanaudomis. Gamyba ilguoju laikotarpiu. Isskiriami trys atvejai tarp gamybos rezultatu ir gamybos sanaudu: 1. didejanti gamybos masto graza – kai gamybos apimtis dideja sparciau nei gamybos veiksniu sanaudos firmoje. F(tL,tK)>tF(L,K) 2. pastovi gamybos masto graza – kai gamybos apimtis dideja proporcingai darbo ir kapitalo sanaudu didejimui. F(tL,tK)=tF(L,K) 3. mazejanti gamybos masto graza – kai gamybos apimtis dideja leciau negu gamybos veiksniu sanaudos. F(tL,tK)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!