Mikroekonomikos teorija egzamino pasiruošimui

1.Mikroekonomika yra mokslas apie tai kaip žmonės naudoja retus ir ribotus gamybos išteklius įvairioms prekėms gaminti ir jas išskirstyti jas tarp žmonių, kad jie galėtų jas naudoti. Mikroekonomikos teorija yra mokslas apie kasdienine žmonių gyvenimišką veiklą. Apie tai kaip gauti priemonių savo gyvenimui užtikrinti ir kaip tas priemones panaudoti. Mikroekonomikos teorija tai mokslas apie tai kaip objektyviai paskirstyti, naudoti, valdyti ribotus išteklius siekiant maksimaliai patenkinti materialius žmonių poreikius. Mikroekonomikos struktūra. Mikroekonomika nagrinėja:namų ūkio, firmų, vyriausybės įstaigų bei kitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkio subjektų veiklą ir elgseną rinkoje.Atskirų rinkų funkcionavimą, išteklių ir pajamų paskirstymo problemas. Pagrindinis mikroekonomikos tikslas: pasinaudojant individualių ekonominių subjektų elgsenos teorija nustatyti kokios bus šios elgsenos pasekmės bei rezultatai įvairiose rinkose. Ekonomikos raida Šiuo metu priimta išskirt gamybos technologijos evoliucijoje 5 etapus. a.) 1785m – 1835m. Šiuo laikotarpiu buvo sukurtos naujos technologijos lengvojoj pramonėj ir pradėta intensyviai naudoti vandens energiją. b.) 1835 – 1890m. Gamyba plačiai modernizuojama panaudojant garo variklį, ne tik geležinkelių transporte, bet ir visų rūšių produktų gamyboje. Greta smulkių firmų kūrėsi ir stambios, kuriose buvo užimta daugiau kaip 1000 darbininkų. Masiškai pradėjo kurtis AB ir pradėjo klestėti naujos verslininkystės formos. c.) 1890 – 1940 Pramonės gamyboje pradėta naudoti plačiai elektros energija, vystėsi mašinų gamyba, elektronikos pramonė bei chemijos. Susiformavo tokios didžiulės firmos kaip: trestai, karteliai ir sindikatai. Smulkias firmas pramonėj “prarydavo” stambiosios ir ekonomikoj pradeda įsigalėti monopolijos ir oligopolijos. d.) 1940 – 1990 Energetikos plėtojimui naudojama nafta ir jos produktai. Prasideda nauja era, kurią žymi masinių ryšio priemonių gamyba ir naujų sintetinių medžiagų gamyba. Pradėti gaminti ir plačiai taikyti kompiuteriai ir programos jiems, radarai karo tikslams, o paskui ir taikiems. Pastatyti greitkeliai, automagistralės, aerouostai. Rinkoje pradeda vyrauti oligopolijos kapitalas. Atsiranda tarptautinės nacionalinės korporacijos, tiesiogiai investuojančios į įvairių šalių rinkas. e.) 1990 –iki dabar. Šiuolaikinė gamyba pasižymi naujausių mokslo ir technikos laimėjimų diegimu tokiose srityse kaip mikrobiologija, mikroelektronika, informatika, biotechnologija, genų inžinerija, naujų energijos rūšių pritaikymo, kosminės erdvės įsisavinimo, įv. ryšių sistemų plėtojimo srityse, tenkant didžiuliam krūviui palydovinėms sistemoms. 2. Ištekliai – tai visa tai kas naudojama prekių ir paslaugų gamyboje(darbas, žemė, įrengimai). Gamybos ištekliai naudojami naudingumui kurti. Tai ištekliai, kurie gamybos proceso metu tampa gamybos veiksniais. Skiriamos trys gamybos veiksnių grupės: žemė, darbas, kapitalas (žmogaus darbu sukurtos gamybos priemonės, t.y. fizinis kapitalas, vartojimo reikmenys). Gamintojas turi pasirinkimo galimybę. Jis renkasi gamybos veiksnius, kiekius atsižvelgdamas į gamybos veiksnių naudojimo galimybes: 1.būtinas suderintas gamybos veiksnių naudojimas; 2.gamybos veiksniams būdingas pakeičiamumas, t.y. ta pati gamybos apimtis gali būti pagaminta esant įvairiems deriniams. Ekonominiai ištekliai, riboti ištekliai. Ekonominiai ištekliai dar vadinami gamybos veiksniais.Skiriamos 4 pagr. jų grupės:darbas, žemė, kapitalas, verslumas. Pagr. Ekonomikos tikslai: • ekonomikos augimas • visiškas užimtumas • ekonominis efektyvumas • stabilus kainų lygis • teisingas pajamų paskirstymas • ekonominė laisvė • ekonominis saugumas. Gamybos galimybių kreivė.Ši kreivė rodo kokią maksimalią gamybos apimtį galima pagaminti iš turimų ribotų išteklių ir su esama technologija. Kiekvienas gamybos galimybių kreivės taškas rodo maksimalią dviejų prekių apimtį kuri gali būti pasiekta tik efektyviausiai panaudojus visus gamybos išteklius. Jokio taško esančio už kreivės ribos mes negalime pagaminti dėl išteklių stokos. Alternatyvieji kaštai. Išteklių naudojimo alternatyva kurios atsisakome gamindami tam tikrą produktą – vadinama alternatyviaisiais kaštais.Kitaip sakant alternatyviniai kaštai tai kaštai įvertinti prarastų geriausių galimybių atžvilgiu. Reikia pažymėti, kad GGK atspindi 3 svarbius momentus: retuma, pasirinkimų būtinybę, alternatyvinius kaštus. 3. Rinkos esmė ir funkcijos. Ekonomistai rinka supranta kaip sudėtingą ekonominį reiškinį, apimantį visus ekonominius ryšius tarp pirkėjo ir pardavėjo, bei įvairias organizacijas , kurios padeda prekės pirkėjui ir pardavėjui susitikti vienam su kitu. Rinka tai sudėtingas mechanizmas kuris padeda koordinuoti ekonomikos subjektų veiklą. Kainos nusistovėjusios išteklių rinkose padeda išspręsti klausimus ką gaminti. Rinka išsprendžia klausimą kaip gaminti jeigu tam tikroje šakoje kyla kainos , tai reikia laukti šios šakos gamybos pagyvėjimo. Į tokią šaką bus perkeliami ištekliai iš kitų šakų, jei kaina mažėja , atvirkščiai. Taigi rinkos mechanizmas nukreipia išteklius į tas šakas, kurių produkcija turi paklausą. Rinka užtikrina ir klausimą kam gaminti? Bet koks produktas paskirstomas tarp vartotojų atsižvelgiant į jų galimybes ir norus sumokėti už šį produktą tam tikra rinkos kaina. Rinkos funkcijos ekonomikoje. 1.rinka užtikrina racionalų ekonominių išteklių paskirstymą ekonomikoje. 2.Rinka kaip tarpininkas tarp vartotojų ir gamintojų susieja gamybą ir vartojimą į vieningą reprodukcijos procesą pastoviai vartojant. 3.Rinka suderina vartotojo ir gamintojo interesus. 4.Rinkoje išaiškėja prekių ir paslaugų visuomeninės naudingumas ir jų gamybos sąnaudų visuomeninis naudingumas. 5.Rinka gerina ekonomikos sveikatą, nes pašalina nuostolingas, nekonkurentabiles įmones. 6.Rinka per kainų mechanizmą užtikrina gamybos apimties ir struktūros atitikimą vartotojų paklausai. 7.Rinka skatina techninę pažangą , nes sukelia konkurenciją tarp gamintojų. Paklausa.Paklausa yra prekių ir paslaugų kiekio , kurį nori ir gali įsigyti pirkėjai priklausomybę nuo kainos. Kitaip tariant paklausa yra realus pirkėjų poreikis. Kainai didėjant – paklausa mažėja.Kainai mažėjant – paklausa didėja. Paklausos dėsnis nusako prekių paklausos kiekio ir kainos ryšį. Tačiau prekės kaina yra tik vienas iš veiksnių veikiančių paklausą.Pastarosios dydis priklauso ir nuo kitų daugelio sąlygų. Pvz: 1)nuo vartotojų pajamų, 2)nuo prekių pakaitalų, 3) nuo kokybės, 4)nuo gyventojų skaičiaus. Pasiūla- tai prekės kiekio, kurį nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kuria prekė parduodama. Kainai didėjant pasiūla didėja,bet tai ne vienintelis veiksnys.Pasiūlos desniu tvirtina, kad prekės kaina didėja,esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja arba atvirkščiai. Pasiūlos veiksniai :gamybos išteklių kainos, naujos technologijos,prekės- pakaito kaina, mokesčių didėjimas ar mažėjimas, dotacijų did ar maž. Rinkos pasiūla susiformuoja išgamintojų individualiųjų pasiūlų. Teoriškai nustatyti reikia sudėti indiv gam kreives,tai pasiūlų kiekių suma. Pasiūlos dėsnis. Prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme. Prekių kainoms didėjant , didėja ir pasiūla. Kainoms mažėjant pasiūla mažėja. Rinkos pusiausvyra Jei rinkoje yra pusiausvyra, tai prekės kaina yra tokia, kad prekių kiekis, kurį nori parduoti gamintojai, sutampa su prekių kiekiu, kurį nori pirkti pirkėjai arba paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. 4.Elastingumo samprata. Kainų pasikeitimas nevienodai veikia atskirų prekių pasiūlos ir paklausos apimtis. Tai yra žmonės skirtingai reaguoja į kainų į kainų pokyčius, tam kad įvertinti kaip keičiasi pasiūlos ir paklausos apimtis pasikeitus kainai, naudojama elastingumo sąvoka. Paklausos elastingumas apibūdinamas pirkėjų reakcija į kainų pakyčius. Ed Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu-tai norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos procento santykis. Qd-prek kiekio kitimo proc. Pd-prekės kain kitimo proc. Taip apskaičiuotas paklausos elast kefic yra neigiamas. Atvejai: santykinis pakl elast- ED>1 kai norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yr didesni už kainų procentinį pokytį. Sant pakl neelast –ED1 Paklauselastinga, mažėjant kainai,bendrosios pajamos didėja.3. ED=1 paklausa turi vienetin5 elast, kainų pokyčiai nepakeičia bendr pajamų apimties. Paklausos ir pasiūlos elastingumo veiksniai. 1,substitucija (pakeičiamumas). 2,Laikas, taip pat didina paklausos ir pasiūlos elastingumą. Vartotojai ir gamintojai pasikeitus kainoms gali pakeisti savo elgseną kai tam yra laiko. 3,Vartotojo biudžeto dalis kuri gali būti skirta prekių įsigijimui 4,Sandėliavimas, gali didinti arba mažinti. 5.Bendras ir ribinis naudingumas. Prekės teikiamas vartotojui pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Bendrasis naudingumas yra tam tikro prekių kiekio teikiamas pasitenkinimas. Ribinis naudingumas reiškia pasitenkinimo pasikeitimą vartojant 1 prekės vienetu daugiau ar mažiau. Jis išmatuojamas pinigais yra maksimalus pinigų kiekis, kurį asmuo nori mokėti už papildomą prekės vienetą. Didėjant produkto vartojimui tiek BN tiek RN auga iki maksimumo taško, o po to ima mažėti . Tačiau maksimumą RN pasiekia tik iš pradžių o po to krinta. Tuo tarpu BN auga ir jo maksimumo taškas sutampa su RN nuliniu tašku. Kuo daugiau žmonės turi tuo mažiau jie vertina papildomą vienetą. Kiekvieno papildomo vieneto teikiamas pasitenkinimas arba naudingumas yra vis mažesnis ir mažesnis. Šis dėsnis teisingas esant prielaidai, kad kitų produktų vartojimas nesikeičia. Biudžeto linija parodo vartotojo norą įsigyti tam tikrą kiekį tam tikra kaina, kuri teiktu didžiausią ribinį naudingumą. 6. Gamybos funkcija. Priklausomybė tarp gamybos apimties ir išteklių aprašoma gamybos funkcija. Gamybos apimtis rodo maksimalų gamybos kiekį kurį galima pagaminti naudojant tam tikrą išteklių kiekį. Trumpas laikotarpis tai laikotarpis kurio metu negalima pakeisti bent vieno iš ištekliaus. Ištekliai kurių negalima pakeisti trumpu laikotarpiu vadinami pastoviais. Ilgas laikotarpis tai laikotarpis reikalingas pakeisti visus gamybos išteklius. Ilgu laikotarpiu visi ištekliai yra kintami. Trumpu laikotarpiu firmos gali pakeisti įrengimų naudojimo intencivumą o ilgu laikotarpiu ir gamybinius pajėgumus bei technologijas. Trumpu laikotarpiu firmos sprendimus lemia ankstesni ilgalaikei firmos sprendimai. Gamyba trumpu laikotarpiu mažėjančio rezultatyvumo dėsnis. Kaštai. Jie gali būti bendrieji, pastovūs, kintamieji, vidutiniai ir ribiniai. Bendrieji bet kokios prekės gamybos kaštai susideda iš dviejų dalių: pastovių, kurių dydis nepriklauso nuo gamybos apimties.Kintamieji, kurių dydis priklauso nuo gamybos apimties. Ribiniai kaštai tai papildomos išlaidos. Kai ribiniai kaštai mažesni už vidutinius kaštus, vidutiniai kaštai mažėja. Kai ribiniai kaštai didesni už vidutinius kaštus, vidutiniai kaštai didėja. Kintamieji ir bendrieji kaštai didėja, didėjant gamybos apimčiai. Greitis kuriuo šie kaštai didėja priklauso nuo gamybos proceso prigimties ir nuo mažėjančio rezultatyvumo dėsnio veikimo laipsnio. Jei darbas yra vienintelis kintamasis išteklius tai norėdama didinti gamybos apimtį, firma turi samdyti daugiau darbuotojų. Jei didinant darbuotojų skaičių ribinis darbo produktas greitai mažėja tai norint padidinti produkcijos kiekį reikalingi vis didesni kaštai. Taigi, didėjant gamybos apimčiai, didės ir kintamieji bei bendrieji kaštai. Kiekvieno MP kreivės taško nuožulnumas rodo ir ribinį produktą. Taške A išvestinė lygi 0, tai reiškia, kad ribinis produktas įgyja max reikšmę. Sunaudojus L2 ribinis ir vidutinis produktai sutampa.. Čia kintami gamybos veiksniai naudojami produktyviausiai nes kiekvienas sąnaudų vienetas gauna didžiausią medžiagų kiekį. Išskiriamos trys stadijos: 1.gamybos pradžia, kuri tęsiasi tol, kol APL pasiekia max; 2.prasideda nuo APL ir baigiasi ribiniu darbo produktu; 3.ribinis darbo produktas. Pirmoje L ir K sąntykis yra nepastovus. Šioje stadijoje didėja darbo našumas. Kita vertus gamintojas patiria nuostolius nes susidaro kapitalo perteklius. Trečioji stadija taip pat pasižymi neteisinga proporcija, bet susidaro darbo perteklius. Ribinis produktas yra neigiamas. Kapitalas tampa gamyba stabdančiu veiksniu. Antroje stadijoje nėra nei kapitalo nei darbo pertekliaus. MPL mažėjimas vadinamas mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsniu. Juo remiantis gamybos prieaugis didėjant kintamam gamybos veiksniui mažėja nes didėja kintamo ir pastovaus gamybos veiksnių santykis. Mažėdamas MPL pasiekia ribą ir tai rodo, kad keičiant gamybos veiksnio sąnaudas negalima gamybos didinti iki begalybės. 7. Pagrindiniai rinkos struktūrų tipai.TOBULOJI KONKURENCIJA. 1) yra daug prekių ir pirkėjų 2) vienodos prekės 3) nėra įėjimo ir išėjimo i rinką 4) kainų kontrolės nėra. Konkurencinės firmos paklausa. Konkurencinės firmos negali daryti įtakos rinkos kainai, ją turi priimti kaip duota. Individualios firmos veikiančios tobulosios konkurencijos rinkoje pažiūriu, paklausos kreivė yra horizontali linija, vadinasi absoliučiai elastinga. Tai reiškia, kad atskira firma gali parduoti norimą produkcijos kiekį nedarydama poveikio rinkos kainai. Tobuloje konkurencijoje rinkos kaina lemia rinkos paklausa ir pasiūla. Kadangi konkurencinės firmos požiūriu paklausos kreivė yra horizontali linija tai ir ribinių pajamų kreivė yra horizontali linija, sutampanti su paklausos kreive. Jei kaina nepriklauso nuo pardavimo apimties tai kiekvienas papildomai parduotas prekės vienetas teikia (ribines) pajamas, lygias rinkos kainai. Vidutinės pajamos taip pat sutampa su rinkos kaina. Bendrųjų pajamų kreivė yra tiesi kreivė kylanti aukštyn į dešinę.Jos pasvirimas yra pastovus nes ribinės pajamos yra pastovios. Gamybos apimties pasirinkimas trumpu laikotarpiu. Pelną maksimizuojančią gamybos apimti firma gali surasti dviem būdais: 1- apima bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų palyginimą BK=BPP, 2- apima ribinių pajamų ir ribini kaštų palyginimą RP=RK Norint surasti optimalią gamybos apimtį reikia išsiaiškinti konkurencinės firmos ribines, vidutines ir bendrąsias pajamas. 8.Monopolija Tai rinka kurioje viešpatauja vienas gamintojas. Monopolijos atsiranda todėl, kad sukuriami arba savaime atsiranda barjerai, kurie neleidžia į monopilizuotą šaką ateiti konkurentams.Barjerai yra kelių grupių: 1- techninės kilmės, 2- juridinės kilmės, 3- ekonominės kilmės. 1- kilmės barjerai reiškia kad gamybos specifika lemia tai jog didinat gamybą vienoje firmoje ilgą laiką gaminama didelio mąsto ekonomija. Dėl šios priežasties atsiradusios monopolijos dar vadinamos natūraliomis monopolijomis. 2- kilmės barjerai reiškia, kad valstybės valdžios organai dėl kokių nors priežasčių riboja gamintojų veiklą, keldami tam tikrus reikalavimus ir išduodami atitinkamus leidimus, užsiimti tam tikra veikla.(šios monopolijos vadinamos uždarosios) 3- kilmės grupės (monopolijos)vadinamos atvirosios. Jų susidarymo priežastys yra ekonominės ir jos susidaro kelioms firmoms susitariant ekonominiais klausymais. Monopolinio produkto paklausa. Monopolisto gaminamo produkto paklausa yra ir rinkos paklausa. JO gaminamo produkto paklausos kreivė leidžiasi žemyn. Monopolistas gali nustatyti norimą kainą, tačiau žino jog esant žemesnei kainai galima parduoti didesnį kiekį.jei monopolistas pasirenka gaminamos produkcijos kiekį tai kainą lemia paklausos kreivės aukštis esant tam kiekiui. Monopolinės firmos ribinės pajamos visada yra mažesnės už prekės kainą. Gryna monopolija. Monopolizmo priežastys Rinkos struktūra, kur veikia 1 gamintojas ir gamina prekę, kuri neturi artimų substitutų, vad. gryna monopolija. Firma turi monopolinę galią, jei gali keisti kainą, keisdama prekių kiekį. Ji taip pat priklauso nuo substitutų ir jų dalies bendroje pasiūloje. Ją turi firmos, jei pasiūlos kreivė pasvirusi, tai ji gali keisti kainą ir turi įtaką kainai, jei jos dalis bendroje pasiūloje yra didelė. Įeiti į šaką kliudo barjerai: juridiniai, ekonominiai, techniniai. Pagrindiniai barjerai: 1)valstybės licenzijos, leidimai; 2)autorinės teisės ir patentai; 3)ypatingų išteklių kontrolė; 4)įvairūs monopoliniai susivienijimai; 5)stambių įmonių nedideli gamybos kaštai. Įgauna monopolinę galią, gamindami su žemiausiais kaštais ir žemomis kainomis. Yra šakos, kur didėjant gamybos apimčiai, gamybos kaštai mažėja. Tai vidutiniai bendrieji kaštai mažėja tol, kol gaminama tiek produkcijos, kad paklausa viršija kaštus. Reiškia, pirkėjas gali mokėti daugiau, nei firmos kaštai, o firma gali mažinti vidutinius bendruosius kaštus, didindama produkcijos kiekį. Jei 1 gamintojas gali psiūlyti daugiau produkcijos su mažesniais kaštais, tai jis – natūralus monopolistas. Monopolizmo pasekmės: 1,Monopolisto požiūriu: monopolistas gauna maksimaliai galimas pajamas, kurias parodo užbrūkšniuotas plotas (Pml BNF) 2,Vartotojo požiūriu ir visuomenės požiūriu yra patiriami nuostoliai, todėl kad jei tai būtų nemonopolizuota rinka, tai pusiausvyra susidarytų taške C. Tobulos konkurencijos atveju MR=MC=D. Vartotojo nuostolius rodys plotas BCN Veiksmai, ribojantys monopoliją: 1) Ekonominiai, gamybiniai 2) Administraciniai 1.) Monopolija negali būti absoliuti, todėl kad nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga ir tuos pačius vartotojo poreikius galima patenkinti visiškai kitais būdais nei pateikia atitinkamas monopolistas. Todėl monopolija paprasčiausiai žlunga. Vadinasi, pagrindiniai ekonominiai veiksmai yra natūraliai būdingi pačiai rinkai ir blokuoja iki tam tikro laipsnio monopolijų klestėjimą. Dėl to, kad nuolat į rinką patenka: a) Prekės pakaitalai b) Sparčiai keičiasi vartotojo prioritetai (dėl mokslo naujovių) c) Neregėtai intensyvėja rinkos internacionalizacija 2.) Tai antitrestinių įstatymų leidyba, trukdanti slaptus susitarimus, nukreiptus monopolinių kainų nustatymui, ir priverstinė demonopolizacija – mokesčių politika priverčianti mažinti monopolines kainas. 10. Oligopolija apima skirtingas rinkos situacijas, firmų, tarpusavio priklausomybę. Oligopolija tai rinkos struktūra, kurioje keletas pardavėjų parduoda pagrindinę produkto dalį, į kurią sunku arba neįmanoma patekti naujiems pardavėjams. Oligopolija yra pagrindinė šiandieninės rinkos struktūros forma. Išskirtinis oligopolijos bruožas – gamintojo tarpusavio priklausomybė.Bet kurio gamintojo pardavimo apimtis priklauso nuo to gamintojo produkto kainos ir kitų gamintojų nustatytų kainų.Oligopolijos susidarymo priežastys : efektyvumas, dirbtinės įėjimo kliūtys ir vyriausybės sankcijos. Rinkos galios rodikliais. Norint įvertinti kiekvienos firmos veiklos aplinką reikia žinoti: kiek yra ūkio dalyvių ir kokia jų galia. Tai įsiaiškinama naudojant įvairius rinkos koncentracijos dalykus. Dažniausiai naudojami 3 rodikliai: 1- rinkos koncentracijos koeficientas, 2- Herfindalio- Hiršmano koeficientas, 3- Lernerio. Lošimų teorija. Analizuojan oligopoline konkurenciją naudojamasi lošimų teorija. Ji analizuoja žmonių ar organizacijų, kurių interesai yra priešingi, elgseną. Visi lošimai turi 3 bendrus dalykus (aplinkybes): taisykles, strategiją, pasekmes. Oligopolijos lošimo taisyklės ekonominė, socialinė ir politinė aplinka, kurioje veikia oligopolistai. 1-taisyklė lošimų skaičius- firmų skaičius rinkoje .2- taisykle rezultatų skaičiavimo metodas. Kiekvieno žaidėjo rezultatas yra ekonominis pelnas ar nuostoliai.Kiekvieno žaidėjo tikslas yra didžiausias įmanomas pelnas. Strategija lošimų teorijoje yra visi galimi kiekvieno lošėjo veiksniai. Lošimų pasekmės lemia oligopolisto strategija ir apribojimai, su kuriais jis susiduria.Apribojimus lemia vartotojai, sąlygojantys oligopolinės šakos paklausos kreivė;technologija;išteklių, kuriuos naudoja oligopolistai, kainos. Klasikinis lošimų teorijos pavyzdys – Kalinio dilema. Ji iliustruoja problemą, su kuria susiduria oligopolinės firmos. Laužtos paklausos kreivės modelis Laužtos paklausos kreivės modelis bando paaiškinti kainų vieningumą ir stabilumą. Modelyje kiekvienos firmos produktas yra artimas, bet ne tobulas konkurentų siūlomų produktų pakaitalas. Laikomasi prielaidos, kad pradinėje situacijoje kiekviena firma nustato tą pačią P1 kainą, svarbu, kaip kitos firmos reaguos į konkurentų vykdomus kainų ar kiekio pokyčius. Jei viena firma sumažins kainą, kitos paseks ja ir taip pat sumažins kainą. Tačiau jei viena padidins kainą kitos to nebedarys. Kai kaina aukštesnė negu P1, paklausos kreivė yra labai elastinga. Priešingai nustačius kainą žemesnė negu P1 kitos firmos taip pat mažina kainą, nes nenori prarasti savo dalies rinkoje, todėl paklausos kiekis padidėja tik tiek, kiek žemesnė kaina padidina visuminę rinkos paklausą. Pelną maksimizuojantis oligopolistas sulygina ribines pajamas su ribiniais kaštais. Kadangi paklausos kreivė laužta tai ribinių pajamų kreivė turi didelį pertrūkį. Firma padidinus prekės kainą, smarkiai sumažina jos pardavimo apimtį, tačiau už kiekvieną parduotos prekės vienetą gauna didesnes pajamas. Kai gamybos apimtis mažesnė už Q1 ad linija yra ribinių pajamų kreivė, atitinkanti paklausos kreivės ab dalį. Kainų lyderio modelis (A. Kurno) Šis modelis aprašo dviejų firmų parduodančių šaltinio mineralinį vandenį elgsena. Pagrindinė Kurno modelio prielaida yra ta, jog abi duopalinės firmos mano, kad konkurentės gamybos apimtis yra pastovi ir firmos nepasimoko iš savo klaidų. 11. Darbo jėgos rinka Darbo užmokestis tai piniginis atlyginimas už padarytą darbą: atlyginimas, autorinis honoraras, premijos... svarbu skirti piniginį darbo užmokestį nuo realaus darbo užmokesčio. Piniginis darbo užmokestis tai pinigų suma, kurią darbuotojas gauna per mėnesį. Realus darbo užmokestis, tai prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima įsigyti už tam tikrą nominalų darbo užmokestį. Realus darbo užmokestis priklauso nuo įsigyjamų prekių ir paslaugų kainų, tai pat nominalaus darbo užmokesčio. Procentinis realaus darbo užmokesčio pokytis yra lygus procentinio nominalaus darbo užmokesčio pokyčio ir procentinio kainų lygio pokyčio skirtumui. Bendras darbo užmokesčio lygis priklauso nuo darbo našumo, kurį lemia kapitalinių įrenginių kokybė ir kiekybė. Nuo darbo kokybės, valdymo efektyvumo, socialinės politinės aplinkos ir vidutinės rinko padėties. Darbo rinkos bruožai, paklausa ir pasiūla tobuloje konkurencijoje. Bruožai: a) samdant tam tikros kokybės darbo jėgą tarpusavyje konkuruoja didelis pirkėjų (darbdavių) skaičius b) daugybė darbuotojų siūlo savo darbo paslaugas c) algų gavėjų elgsena būdinga tiek firmoms, tiek darbuotojams. Tiek vieni tiek kiti negali įtakoti rinkos darbo užmokesčio. Firma gali samdyti kiek nori darbuotojų už tą patį atlyginimą. Pasiūla absoliučiai elastinga ir keisis darbuotojų skaičius. Ribinis pajamų produktas Papildomos pajamos gautos pasamdžius vieną papildomą darbuotoją vadinamos ribiniu pajamų produktu arba kitaip MRPL : jis lygus papildomos gamybos apimties gautos pasamdžius vieną papildomą darbuotoją ir papildomų pajamų gautų pardavus papildomą prekės vienetą sandaugai. RPP = RLP • P1P MRPL = MPL • MR Papildomos pajamos gautos pardavus vieną papildomą prekės vienetą vadinamos ribinėmis pajamomis. Tobulosios konkurencijos prekių rinkoje firma parduoda visas prekes ta pačia rinkos kaina. Šioje rinkoje ribinis pajamų produktas vadinamas ribinio produkto verte ir jis lygus ribinio produkto ir kainos sandaugai. RPP = RP • P Ribinis pajamų produktas mažėja, nes didinant darbuotojų skaičių, o kitiems veiksniams nekintant veikia mažėjančio rezultatyvumo dėsnis. Darbo ribinio pajamų produkto kreivė leidžiasi žemyn. Nežiūrint to, kad tobulos konkurencijos prekių rinkoje galima parduoti norimą prekių kiekį ta pačia kaina. Jei ribinis pajamų produktas yra mažesnis už darbo kainą (darbo užmokestį), tai dalį darbuotojų firma turi atleisti. Kai ribinis pajamų produktas sutampa su darbo užmokesčio dydžiu, tai samdomų darbuotojų skaičius yra optimalus MRPL = W RPP = W W – darbo užmokestis Darbo užmokestį lemiantys veiksniai Veiksniai lemiantys darbo paklausą: a) produkto paklausos kitimas, padidėjus produkto paklausai padidėja darbuotojų gaminančių šį produktą paklausa b) kitų išteklių kainos (kapitalo žemė) c) darbo našumo kitimas Darbo paklausos kreivė persikelia į dešinę, tai yra paklausa didėja, kai: a) padidėja produkto paklausa b) padidėja darbo našumas c) mažėja ištekliaus pakaitalo kaina d) didėja ištekliaus kaina e) mažėja komplektinių išteklių kaina 12. Kapitalas, palūkanos ir renta Kapitalas tai darbo sąnaudų rezultatas skirtas prekių ir paslaugų gamybai pvz.: mašinos, staklės, įrengimai, statiniai vadinami pagrindiniu kapitalu. Žaliavos, pagaminta produkcija yra apyvartinis kapitalas. Pagrindinis ir apyvartinis kapitalas tai realus kapitalas naudojamas gamybos procese. Finansinis kapitalas tai pinigai ar kitos popierinio aktyvų firmos funkcionuojančios kaip pinigai. Pagrindinio kapitalo didėjimas yra matuojamas kaip srautas – tai yra turi laiko dimensijų, matuojamas kaip srautas per tam tikrą laikotarpį. Pats kapitalas matuojamas kaip atsvara atsargoms, kuri gali būti palyginta su rezervu. Palūkanos normų nustatymas Jei pinigai buvo pasiskolinti tai skolininkas turi gražinti jas su palūkanomis. Šis mokestis vadinamas palūkanomis ir apskaičiuojamas kaip tam tikras procentas nuo pasiskolintos pinigų sumos: a) ta pati suma, kuri bus gauta ateityje yra verta mažiau negu dabar turima b) šis verčių skirtumas tarp dabar turimų pinigų, kurie bus gauti ateityje skirtumas yra didesnis esant didesnei palūkanų normai. Skiriama nominali palūkanų norma ir reali palūkanų norma. Palūkanų norma lemia skolinamų lėšų paklausa ir pasiūla. Visuminė lėšų paklausa ekonomikoje, kuri priklauso nuo firmų paklausos investicijos vartotojų paklausos kreditan ir nuo valstybės skolinimosi. Skolinamų lėšų paklausos kreivė yra visų šių šaltinių paklausos kreivių horizontali linija. Palūkanų norma lemia investicijų lygį ekonomikoje, tai yra vartotojų dabartinio vartojimo sumažėjimą, siekiant panaudoti išteklius mašinų pirkimui, kurie ateityje padidins vartojamų prekių gamybą. Rinkos palūkanų norma padeda paskirstyti visuminius išteklius tarp dabarties ir ateities.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!