Mikroekonomikos teorija

GAMYBA IR JOS TEORIJA. 1.Gamyba ir jos organizavimas. Gamyba – tai procesas, kuriame gamybos ištekliai naudojami prekių ir paslaugų kūrimui. Gamybos subjektas yra firma. Tai savarankiškas ūkinis vienetas, koncentruojantis darbo ir kitus išteklius bei organizuojantis gamybą. Firmos klasifikuojamos pagal tokius požymius: 1.pagal dydį (mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės); 2.pagal nuosavybės formas. Pagal Lietuvos įstatymus yra individuoalios, partnerinės, akcinės bendrovės, valstybinės įmonės, mišrios. Individualios įmonės įpatybės: a)įmonės turtas priklauso fiziniam asmeniui arba šeimai; b)yra paprasta verslo organizavimo forma; c)nėra galimybės pasinaudoti kvalifikuotu darbu; d)ribotos finansavimosi galimybės; e)pajamos apmokestinamos vieną kartą pajamų mokesčiu; f)trumpas jos funkcionavimo laikas. Partnerinė įmonė (arba ūkinė bendrija) – tai kelių žmonių arba kelių juridinių asmenų bendra veikla jiems sujungus savo turtą. Jei jungiasi juridiniai asmenys, tai jos vadinamos tikrosiomis arba komanditinėmis. Tikrosios turi neribotą turtinę atsakomybę ir visi nariai bendrai atsako už įmonės skolas. Komanditinė, kai jos nariai atsako visu savo turtu už skolas, o nariai komanditoriai tik ta turto dalimi, kuri patikėta naudotis bendrijai. Ypatybės: 1.didesnės finansavimosi galimybės; 2.padidėjus valdymo atsakomybė; 3.uždarbiai apmokestinami vieną kartą; 4.neribota turtinė atsakomybė; 5.sudėtingesnė organizacija; 6.gali būti nepasitikėjimas. Akcinės bendrovės susijusios su ribota savininkų turtine atsakomybe. Akcinė bendrovė yra juridinis asmuo. Akcijų turėtojai gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys. Ypatybės: 1.dvigubas pajamų apmokestinimas; 2.didelės kapitalo didinimo galimybės: vidaus šaltiniai (pelnas, amortizacijos fondas), išorės šaltiniai (bankų, ir ne tik, kreditas bei akcijos, obligacijos); 3.sudėtingas steigimas ir valdymas; 4.vienam iš akcinės bendrovės savininkų pasitraukus bendrovės ir toliau egzistuoja. Bendros įmonės – šalių bendradarbiavimo forma, kuriai būdinga bendras turtas, bendras valdymas. Gamybos ištekliai naudojami naudingumui kurti. Tai ištekliai, kurie gamybos proceso metu tampa gamybos veiksniais. Skiriamos trys gamybos veiksnių grupės: žemė, darbas, kapitalas (žmogaus darbu sukurtos gamybos priemonės, t.y. fizinis kapitalas, vartojimo reikmenys). Gamintojas turi pasirinkimo galimybę. Jis renkasi gamybos veiksnius, kiekius atsižvelgdamas į gamybos veiksnių naudojimo galimybes: 1.būtinas suderintas gamybos veiksnių naudojimas; 2.gamybos veiksniams būdingas pakeičiamumas, t.y. ta pati gamybos apimtis gali būti pagaminta esant įvairiems deriniams. 2.Izokvantė ir firmos gamybos planas. Savo veikloje įmonė siekia technologinio ir ekonominio efektyvumo. Technologiškai efektyvus gamybos procesas yra tas, kai nėra kito , kuris leistų pagaminti tą pačią gamybos apimtį, naudojant mažiau gamybos veiksnių skaičių. Ekonomiškai efektyvus yra tas proceas, kai gaminant užsibrėžtą produkcijos kiekį pasiekiamos minimalios gamybos veiksnių išlaidos. Firma, ieškodama optimalaus gamybos proceso nagrinėja kitus procesus naudodama firmos gamybos funkcijos koncepciją. Gamybos funkcija – tai gamybos proceso matematinė išraiška, kuri parodo kiek darbo ir kapitalo bei kokiu santykiu yra sunaudojama norint pagaminti maximalų produkcijos kiekį: Q=f(K,L), kur K – kapitalo sąnaudos, L – darbo sąnaudos.Funkcijai pasikeitus padidėja Q. Bendri bruožai: 1.didinant vieno gamybos veiksnio sąnaudas, kai kito veiksnio sąnaudos yra pastovios, greitai pasiekiama gamybos apimties riba; 2.egzistuoja naudojamų gamybos veiksnių substitucijos galimybė nepakeitus gamybos apimties. Kreivė, jungianti taškus, kuriuose gamybos veiksnių deriniai yra vienodi, bet naudojami gaminant apibrėžtą kiekį, yra vadinama izokvante. Ji rodo visus galimus gamybos veiksnių derinius, kuriuos panaudojus bus pagamintas tas pats produkcijos kiekis. Firmos gamybos planą sudaro izokvančių rinkinys, rodantis maximalų galimą gamybos kiekį, panaudojus įvairius gamybos veiksnių kiekius. Kreivių skaičių riboja gamybos veiksnių panaudojimo galimybės ir tolstant nuo (0;0) gaminamos produkcijos apimtis didėja. Abejingumo kreivių ir izokvančių panašumas nėra atsitiktinis: 1.abejingumo kreivė rodo vartotojo pasirinkimą, o izokvantė rodo firmos polinkį rinktis; 2.abejingumo kreivės visuose taškuose vartotojo nauda yra pastovi, o izokvantėje pastovi gamybos apimtis; 3.kiekvienas izokvantės taškas rodo atitinkamas sąnaudas. Slenkant izokvante žemyn pastebimas gamybos veiksnių substitucijos efektas; 4.abejingumo kreivių plane, tolstant nuo (0;0) didėja vartotojo nauda, o gamybos plane didėja gamintojo produkto kiekis. 3.Gamybos pasirinkimas trumpu periodu. Mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsnis. Pasirinkimo galimybė priklauso nuo to, kiek laiko turi firma reaguoti į rinkos pokyčius. Firmos veikloje skiriamas trumpas ir ilgas periodai. Šie periodai skiriami pagal tai kokių gamybos veiksnių sąnaudos yra keičiamos. Ilgas periodas, kai keičiamas visų gamybos veiksnių sąnaudos (t.y. darbo ir kapitalo). Tuomet firma turi keisti gamybos būdą. Trumpo laiko neužtenka visiems veiksniams keisti todėl dažniausiai keičiamos darbo sąnaudos. Trumpo periodo gamybos funkcija rodo gamybos priklausomybę nuo sąnaudų. Gamybos rezultatus įvertinti naudojami rodikliai: 1.TP – bendrasis produktas; TPL – darbo bendrasis produktas, kuris matuojamas fiziniais vienetais ir vadinamas bendru fiziniu produktu; 2.AP – bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kurio nors veiksnio gamybos sąnaudų vienetui; 3.MP – ribinis produktas, tai TP prieaugis kintamo veiksnio sąnaudoms pasikeitus vienetu; 4.pasikeitus darbo sąnaudoms MPL, bei bei pasikeitus kapitalo sąnaudoms MPK: APL= TPL/L (L-const); APK= TPK/K (K-const); MPL= TPL/L (L-const); MPK= TPK/K (K-const); Matome, kad TP ir MP kinta skirtingai. TP rodo bendros gamybos rezultatus esant įvairiems darbo sąnaudų lygiams. Gamybos rezultati didėja nes didėja kintamų ir pastovių gamybos veiksnių santykis. Kai TP yra max taške C, sunaudojus daugiau nei L3 gamybos sąnaudų, gamybos apimtis ima mažėti ir ši dalis į firmos gamybos planą neįtraukiama. Spindulio OB nuožulnumas rodo vidutinį darbo produktą AP, kuris pasiekia max, kai spindulys OB yra TP liestinė. Kiekvieno MP kreivės taško nuožulnumas rodo ir ribinį produktą. Taške A išvestinė lygi 0, tai reiškia, kad ribinis produktas įgyja max reikšmę. Sunaudojus L2 ribinis ir vidutinis produktai sutampa.. Čia kintami gamybos veiksniai naudojami produktyviausiai nes kiekvienas sąnaudų vienetas gauna didžiausią medžiagų kiekį. Išskiriamos trys stadijos: 1.gamybos pradžia, kuri tęsiasi tol, kol APL pasiekia max; 2.prasideda nuo APL ir baigiasi ribiniu darbo produktu; 3.ribinis darbo produktas. Pirmoje L ir K sąntykis yra nepastovus. Šioje stadijoje didėja darbo našumas. Kita vertus gamintojas patiria nuostolius nes susidaro kapitalo perteklius. Trečioji stadija taip pat pasižymi neteisinga proporcija, bet susidaro darbo perteklius. Ribinis produktas yra neigiamas. Kapitalas tampa gamyba stabdančiu veiksniu. Antroje stadijoje nėra nei kapitalo nei darbo pertekliaus. MPL mažėjimas vadinamas mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsniu. Juo remiantis gamybos prieaugis didėjant kintamam gamybos veiksniui mažėja nes didėja kintamo ir pastovaus gamybos veiksnių santykis. Mažėdamas MPL pasiekia ribą ir tai rodo, kad keičiant gamybos veiksnio sąnaudas negalima gamybos didinti iki begalybės. 4.Gamybos pasirinkimas ilgu periodu. Ilgo periodo metu keičiamos visų gamybos veiksnių sąnaudos, kurių didėjimo sąlygotas gamybos apimties padidėjimas vadinamas gamybos mąstu. Ilgalaikė gamybos proceso f-ja rodo gamybos rezultatų ryšį su gamybos sąnaudomis. Skiriami trys šio ryšio atvejai: 1.pastovus gamybos mąsto keitimo efektas F(tK,tL)=tF(K,L); 2.didėjantis gamybos mąsto kitimo efektas; 3.mažėjantis gamybos mąsto kitimo efektas. Ekonomikoje plačiai naudojama Kobo-Duglaso f-ja Q=A*K*L, kur A, ,  yra ekonomikos koef., kurie skaičiuojami įvairiai. Kiekvienas laipsnio rodiklis yra ir kastai vis mazeja. Jos vadinamos naturaliomis monopolijomis. Mazos – kuriu dydi salygoja masto ekonomija; kiekvienoje sakoje egzistuoja minimal efektyvios veiklos dydis – tai ilgo laikotarpio vidutin bendruju kastu zemiausias taskas: Efektyvaus masto minimumas ne visada veikia gamybos efektyvuma. Lemia > veiksniu. Firma gali naudotis masto ekonomijos privalumais ir t.p metu susidurti su mazejanciu pajamu desniu. Masto ekonomija reiskia kastu mazejima, o mazej pajamos reiskia kastu diejima. Mazejanciu pajamu desnis yra trumpo laiko periodo problema, o masto ekonomija – ilgo periodo.Mazejancio rezultatyvumo desnis teigia, kad keiciant vieno veiksnio sanaudas pajamos is didejancios gamybos apimties palaipsniui ima mazeti: Trumpam periode, kai naudoj > darbo, MC dideja; tai rodo mazej ribines pajamas. LRATC mazejimas rodo gamybos masto ekonomija, kai firma gali tirti visu naudojamu veiksniu kieki. Visose sakose LRATC yra U raides formos kai kuriose sakose (metalurgijoje) budinga ilga didej rezultatyvumo atkarpa. Efektyvi gamyba susiformuoja esant nedideliam stambiu imoniu skaiciui, smulkios – negali. Yra sakos kur didejanti rezultatyvumo atkarpa yra nedidele ir greit pasiekiamas neig efektas. Budinga didelis skaicius smulkiu gamintoju, ir mazos imones yra gyvybingesnes. 4. Izokvanciu metodo panaudojimas, nustatant optimalia gamybos apimti. Firma renkasi gam veiksniu derini, kuris leidzia jai pagaminti uzsibrezta gamybos apimti su maziausiomis islaidomis. Firmos bendr kastai: TC = K * r + L * W; Esant pastoviems kastams, firma gali pirkti ivairiu gamybos veiksniu derinius ir tai rodo tiese vad izokosta. Ji rodo ivairius kapitalo ir darbo derinius, kuriu isigijimo kastai yra vienodi. Jos nuolydis rodo, kad jei firma atsisako 1 darbuotojo, tai ji sutaupytu W/r kapitalo; Zinodami imones kastus ir numatoma gamybos apimti galime nustatyti gam veiksniu derini, kuris leistu tai padaryti su min sanaudomis. Jei kinta abieju gamybos veiksniu kainos, tai izokosta nekeicia pasvirimo. Jei kinta vieno veiksnio sanaudos del to, kad pasikeicia jo kaina, keiciasi izokostos nuolydis. Firma pasiekis pusiausvyra, kai izokostos pasvirimas sutampa su izokvantes pasvirimu: MTRS = ∆K/∆L = MPL /MPK . Pasirenkant atitinkama gamybos apimti, firma tam turi derinti atitinkamu gam veiksniu kastu santyki. Jei sujungsime min kastu taskus tai gausime firmos pletros kelia (trajektorija).Si kreive apima visus darbo kapitalo derinius, kuriuos firma pasirenka, noredama minimizuoti kastus pasirinktai gamybos apimciai. MTRS = W/r ; Firmos pelno maximizavimas tobulos konkurencijos rinkoje 1.Konkuruojančios firmos pagaminto produkto paklausa. Konkuruojančios firmos pajamos.Firma pasirinkusi gamybos f-ją, įvertinusi gamybos kaštus turi rinktis tokią gamybos apimtį, kuri duotų didžiausią ekonominį pelną. Tobulos konkurencijos rinkos teorija naudojama firmos elgsenai nagrinėti kai: 1 Firma gamina nedidelę rinkos produkcijos dalį; 3 Toji šaka yra laisva įėjimui ir išėjimui Konkuruojančios firmos produkcijos vieneto kaina yra tokia, kokia susiformavo rinkoje, t.y. šakoje veikiant pasiūlai, paklausai. Ji yra lygi rinkos kainai Pe. Firmos produkcijos kiekis priklauso nuo rinkos kainos. 1. TR=P*Q – bendros pajamos. 2. AR=TR/Q – vidutinės pajamos. MRTR / Q  P – ribinės pajamos. Išvada: tik tobulos konkurencijos rinkoje ARMRP Tobulos konkurencijos rinkoje vidutinës ir ribinës ARMR sutampa su rinkos paklausos kreive. 2.Pelno maximizavimas trumpu periodu. Konkuruojančios firmos trumpo periodo pasiūlos kreivė. Bendras pelnas susideda iš normalaus ir ekonominio pelno. Normalus pelnas () yra bendrųjų kaštų (TC) sudėtinė dalis, o ekonominis yra bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas. ek  TR – TC. Jei ekonominis pelnas (ek) 0, tai bendrosios pajamos padengia visus alternatyvius kaštus. Visi gamybos veiksniai duoda naudą, reiškia nėra tixlo paskirstyti gamybos veiksnius, firma nesuinteresuota pasitraukti iš verslo. Jei ek 0 ir padengiami visi kaštai, tai patraukia išteklius iš kitų šakų. Išvada: ekonominis pelnas yra ženklas ar apsimoka naudoti tuos išteklius konkrečiam verslui vystyti. ek ne visada yra normalus pelnas. Normalus pelnas – tai, ką firmos užsidirba, kai ek 0. Jis atlygina kapitalo, darbo paslaugas. Ekonominio pelno rodikliai: 1. Bendrasis pelnas ek TR-TC (pardavus visą kiekį) 2. Vidutinis pelnas A   / Q  AR-ATC 3. Ribinis pelnas M   / Q  MR-MC. Ekonominio pelno pokytis pagaminus papildomos prekės vienetą arba didžiausias bendras ek kai M  0. Pelno maximizavimą galima parodyti dviem būdais:1. Naudojant bendrųjų dydžių palyginimo modelį (TR) 2. Naudojant ribinį dydžių palyginimo modelį (TC). TC’TR’; ek 0 nes MC  MC’ ek ATC, ek >0 2.PATC ek 0: Firma padengia ekonominius kaštus užtikrina nusidėvėjusio kapitalo atnaujinimą, nes gauna normalų pelną; 3. AVCmin

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!