Pagrindų teorija. Mikroekonomika

Naudingumas – pasitenkinimas, kuris patiriamas suvartojus tam tikrą produktų ar paslaugų kiekį per tam tikrą laikotarpį. Ekonomika skiria 2 naudingumo rūšis: 1. bendrasis naudingumas, (žiūrėti naudingumo apibrėžimą), didėjant suvartotų produktų ar paslaugų kiekiui bendrasis naudingumas lėtėja (mažėja) 2. ribinis naudingumas – bendrojo naudingumo pokytis pakitus produkto vartojimui vienu vienetu, t.y. kiekvienas produktas teikia naudingumą (pvz., vitaminų kiekis, kalorijos ir pan.). Ribinis naudingumas apskaičiuojamas pagal formulę: RN=ΔBN/ΔQ Pirmojo vieneto BN yra skaičiuojamas ir RN ------------------------------------------------------------------------- Vartotojo biudžetinė tiesė Kiekvienas vartotojas pasirenka tokį prekės rinkinį, kuris labiausiai tenkina poreikius ir jis (vartotojas) turi pakankamai tam išteklių (pinigų). P 200 150 100 A 50 B 0 10 20 30 Q Tarkime vartotojas turi 200Lt, nori įsigyti 2 rūšių prekes: maistą (kurio vieneto vnt. kaina yra 2Lt) ir drabužių (kurių vnt. kaina yra 10Lt). Kiekvienas tiesės AB taškas rodo kokį maisto ir drabužių rinkinį gali nusipirkti vartotojas esant pastovioms kainoms ir turimai 200Lt sumai. Jeigu pajamos didėja arba mažėja, esant nekintamoms kainoms, tiesė pasislenka į dešinę (aukštyn), o jeigu pajamos mažėja – tiesė pasislenka į kairę. Vadinasi, biudžetinė tiesė parodo pirkėjo teisę įsigyti tam tikrą kiekį produktų. Ta tiesė dažnai vadinama vartotojo biudžetinė teisė (tiesė). ------------------------------------------------------------------------- Vartotojo indiferentiškumas – vartotojo abejingumas. Šis abejingumas pasireiškia dėl to, kad daug produktų turi substitutų (pakaitalų). ------------------------------------------------------------------------- Kaštai – visų gamyboje (paslaugoje) sunaudotų gamybos veiksnių vertė; arba – sąnaudos (išlaidos), susijusios su verslu. Kaštų rūšys: 1. pagal aiškumą: ◦ eksplicitiniai (tiesioginiai) – aiškūs, užfiksuoti buhalterinėse knygose, pvz., turto mokestis ir t.t. ◦ alternatyvūs – paprastos pajamos, nepanaudojus įmonėje suvartotų gamybos veiksnių geriausiu būdu ◦ implicitiniai (numanomi) – pajamos, kurias verslininkas gautų, panaudojęs turimus išteklius kitu būdu, pvz., asmuo turi 100 000Lt, jis gali įdėti į banką ir gauti 4,5% palūkanų, ir po metų gauti 4 500Lt, arba sukurti reklamos agentūrą ir per metus uždirbti 9% grynojo pelno → 9 000Lt. 2. pagal pobūdį: ◦ pastovūs (fiksuoti) – nepriklausantys nuo gamybos apimties ar gamybos rezultatų, žymėjimas → PK ar FK, pvz., patalpų nuoma, turto draudimas ir pan. ◦ kintamieji (KK) – kaštai, susiję su kintamųjų veiksnių (→ kaštai darbui apmokėti, žaliavos įsigyti ir pan.) sąnaudomis gamybos procese. ◦ bendrieji (BK) – visos sąnaudos, susijusios su produkto (paslaugos) gamyba: BK=PK+KK 3. pagal charakterį: ◦ privatūs – konkrečios įmonės kaštai ◦ visuomeniniai (išoriniai) – kaštai, kuriuos apmoka visuomenė dėl konkrečios įmonės veiklos neigiamo poveikio aplinkai, pvz., prie parduotuvės transporto priemonės išmeta dujas, kuriomis kvėpuoja visuomenė, tepalus įvairius ir pan. ← finansuoja vyriausybės biudžetas. ------------------------------------------------------------------------- Vidutiniai kaštai – apskaičiuojami vienam produkcijos vienetui. Priklausomai nuo veiksnio jie gali būti: 1. vidutiniai pastovieji kaštai (VPK) – fiksuoti (pastovieji) kaštai padalyti iš pagamintų produktų skaičiaus: VPK=PK/Q 2. vidutiniai kintamieji kaštai (VKK): VKK=KK/Q 3. vidutiniai bendrieji kaštai (VBK): VBK=BK/Q arba VBK=VPK+VKK ------------------------------------------------------------------------- Ribiniai kaštai – bendrųjų kaštų pokytis pakitus gaminamų produktų skaičiui vienu vienetu: RK=ΔBK/ΔQ. Ribinius kaštus galima apibrėžti ir kaip bendrųjų kaštų padidėjimą, reikalingą papildomam produkcijos kiekiui pagaminti. ◦ Pirmojo vieneto BK yra lygus RK ◦ PK visada lieka vienodu Jeigu pastovusis kapitalas nekinta gamybos metu, kiti gamybos veiksniai kisdami gali daryti neigiamą įtaką, pvz., blogėja darbo sąlygos, mažėjančiu rezultatyvumu, o reiškinys – mažėjančiu rezultatyvumo dėsniu. Išeitis: reikia keisti pagrindinį kapitalą. Pajamos (Pj) – vienas pagrindinių įmonės veiklos tikslų, bet kurio verslo (verslininko) tikslas; atpildas už verslininko (verslo įmonės): • iniciatyvumą • valdymo sprendimų originalumą • naujovių (inovacijų) diegimą • atsakomybę už ekonominę rinką Pajamos gali būti kelių rūšių: 1. pajamos iš pagrindinės veiklos (Pagrindinė veikla – valstybinės institucijos išduotame leidime (licencijoje) sankcionuotos veiklos rūšys). 2. pajamos iš pagalbinės veiklos (Pagalbinė veikla – veiklos rūšys papildančios pagrindinę veiklą ir susijusios su ja. Leidime (licencijoje) jos nefiksuojamos). 3. pajamos iš kitos veiklos (Kita veikla – visos kitos veiklos rūšys, kurios nereikalauja kurių nors ypatingų sąlygų, leidimų ir pan., kurias leidžia valstybės įstatymai, pvz., pajamos už patalpų nuomą ir t.t.). Visos (1, 2, 3) įmonės pajamos sudaro bendrąsias pajamas (BPj). Kintant gamybos apimčiai kinta ir pajamos (už realizuotą produkciją). Reikia skaičiuoti kaip kinta pajamos didėjant arba mažėjant realizuotos produkcijos apimčiai, t.y. reikia skaičiuoti ribines pajamas: RPj=ΔBPj/ΔQ. Ribinės pajamos – bendrųjų pajamų pokytis pakitus realizuotos produkcijos apimčiai vienu vienetu. PASTABA: jeigu kainos nekinta, tai ribinis pelnas lygus kainai. ------------------------------------------------------------------------- Pelnas (Pel) – vienas pagrindinių ūkinės veiklos tikslų. Yra keletas pelno sąvokų: • bendrasis (buhalterinis) pelnas (BPel) – įmonės bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas: BPel=BP-BK. • grynasis pelnas (GPel) – iš įmonės bendrojo pelno atimus pelno mokestį: GPel=BPel-PelT (pelno mokestis). • ekonominis pelnas (EPel) – skirtumas tarp visų įmonės gaunamų pajamų ir visų įmonės naudojamų kaštų (eksplicitiniai + implicitiniai) EPel=BPel. • normalusis pelnas – tai, ką įmonė uždirba kai ekonominis pelnas lygus nuliui. Faktiškai tai nėra pelnas, bet skaitosi, kad įmonė atlygina tai, ką sunaudoja savo pajamomis (sumoka atlyginimus ir t.t.). • ribinis pelnas – pelno pokytis pakitus realizacijos apimčiai vienu vienetu: RPel=ΔBPel/ΔQ(realiz.). ------------------------------------------------------------------------- Palūkanos – mokestis už naudojimąsi skolintais pinigais. Dvipusis reiškinys: pinigų skolintojas gauna palūkanas kaip atlyginimą, o pinigus pasiskolinęs (gavėjas) moka palūkanas už naudojimąsi. Palūkanos apskaičiuojamos kaip metinis dydis išreikštas procentais nuo paskolintos pinigų sumos, ir tai vadinama palūkanų norma. Palūkanos skaičiuojamos 2 būdais:  paprastuoju būdu: 1 000Lt →+10%, po metų: 1 100Lt  sudėtiniu būdu: Pt=P0 (1+i)t Pt čia – metų skaičius P0 – pradinis indėlis i – palūkanų norma ------------------------------------------------------------------------- Ekonomikos teorijos objektai. 1. Ištekliai – visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinimui. Kapitalo ištekliai – pinigai, nekilnojamas turtas, žmonių ištekliai – kaip darbo jėga; filos. požiūriu – jie visada riboti. 2. Gamyba – ekonominių išteklių naudojimas gaminant produktus ir tenkinant paslaugas, t.y. kaip jie naudojami racionaliausiai. 3. Kapitalas – žmogaus darbu sukurtas produktas, naudojamas prekėms ir paslaugoms kurti; turtas, kuriantis turtą (jis gali būti sudaiktintas, pvz., namas). Pastovusis kapitalas – investavom pinigus (į pasatą, įrenginius), pelną gauname per ilgą laiką. Gautos pajamos turi grįžti per ilgą laiką mažomis dalelėmis, t.y. į kiekvieną produkto vertę turi būti įskaičiuotas ir išlaidų kiekis. Čia yra panaudojama tikimybių teorija. Kintamasis kapitalas – ta kapitalo dalis, kuri grįžta po kiekvienos ūkinės operacijos (apyvartos), pvz. nusipirkome žaliavas, tai žaliavų sunaudotų produktų tam tikras kiekis grįžta realizacijos metu, t.p. grįžta ir energijai panaudotos lėšos. 4. Poreikiai – žmogaus biologinės ir socialinės prigimties reikmės.  pagal kilmę: socialiniai, biologiniai (fiziniai)  pagal būtinumą: pirmaeiliai (užtikrina darbingumą), antraeiliai (jų patenkinimas pagerina darbingumą), trečiaeiliai, komfortiniai (poreikiai ypatingiems patogumams (suteikia ypatingus poreikius)), perspektyviniai (šiuo metu žmogui neaktualūs, bet ateity visuomenė norėtų juos patenkinti).  pagal galimybes realizuoti: realūs (tikrieji)-poreikiai, kuriems patenkinti yra techninės, ekonominės ir intelektinės galimybės, nerealūs, pvz.: pramonė, žemės ūkis jų negamina, mokūs-poreikiai, kuriems patenkinti vartotojai turi išteklių (pinigų), nemokūs-priešinga situacija rinkoje vadinama nemokia, t.y. vartotojas neturi pinigų. Poreikiai yra ryšlūs, t.y. vienų poreikių tenkinimas iššaukia kitus poreikius. Gamyba tobulos konkurencijos rinkoje Egzistavimo sąlygos: • daug dalyvių, visi smulkūs • nė vienas rinkos dalyvių neturi rinkos galios (nes mažai gamina ir negali paveikti rinką → kainų ir pan.). ◦ tobulos konkurencijos rinkoje beveik visi jos dalyviai beveik viską žino vienas apie kitą; yra daug informacijos. Taigi, jeigu vienas pradės kelt kainą → pasklis info ir mes žinosim, kad jis parduoda daug brangiau savikainos. ◦ jos parduoda homogenišką (vienodą) produkciją. Tobuloje konkurencijoje gamybos funkcija gali būti 3-jopa: 1. įmonės bendrosios pajamos (BPj) viršija bendruosius kaštus (BK): BPj > BK Šiuo atveju įmonė gauna ekonominį pelną, nes eko. pelnas (Pel) lygus: Pel=BPj-BK Įmonė veikia normaliai. 2. įmonės bendr. pajamos mažesnės už bendr. kaštus: BPj

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!