Mikroekonomikos užduotys pagrindų paskaitai

1 užduotis. PARINKITE TEISINGĄ ATSAKYMĄ 1. Kuris iš šių teiginių yra teisingas ribinės analizės pavyzdys? a. firma stato naują įmonę, jei ji gali parduoti papildomai pagamintą produktą; b. firma stato naują įmonę, jei jos statyba pigiai kainuoja; c. firma stato naują įmonę, jei netenka pinigų, skirtų šios įmonės statybai; d. firma stato naują įmonę, jei iš jos gauta papildoma nauda viršys papildomus kaštus; e. firma stato naują įmonę, jei ji tikisi gauti pelną. 1. Teisingas atsakymas yra a., nes jei įmonė gali parduoti papildomai pagamintą produktą , tai tikslinga statyti naują įmonę ir gauti pelną. O pelnas - pagrindinis verslo įmonių tikslas. Teiginiai b ir c neteisingi, nes nors ir pigiai pastatyta nauja įmonė neduos pelno, tai gali privesti prie bankroto. 2. Duotos paklausos ir pasiūlos funkcijos: (1) QD = 100 – 2P ir (2) QS = 10 + 4P. Kokia pusiausvyros kaina ir kiekis? a. P = 22,5 Lt ir Q = 100; b. P = 15,0 Lt ir Q = 70; c. P = 22,5 Lt ir Q = 70; d. P = 15,0 Lt ir Q = 100. 2. Jei mes laikysime visus parametrus pastoviais (išskyrus kainą), tai (1) ir (2) lygtys yra paklausos ir pasiūlos kreivių algebriniai ekvivalentai. Pusiausvyra bus pasiekta, kai surasime kainą, kuri sulygins pasiūlos ir paklausos apimtis: Q(D)  Q(S) 100 – 2P10 + 4P 906P P15 Lt QS = 10 + 4P=10+4*15=70 QS=70 Jeigu kaina patenkina sąlyga Q(D)  Q(S), tai tokia kaina panaikina prekių perteklių ir trūkumą. (Q(D)  Q(S) - pasiūlos ir paklausos kreivių algebrinis ekvivalentas.) Palyginę sąlygos variantus ir sprendimo rezultatus darome išvadą, kad teisingas atsakymas yra b. 3. Politika, nukreipta prieš narkotikus ir mažinanti heroino pasiūlą: a. sumažina nusikaltimų skaičių gatvėse, nes narkotikų paklausa elastinga; b. padidina nusikaltimų skaičių gatvėse, nes narkotikų paklausa neelastinga; c. sumažina nusikaltimų skaičių gatvėse, nes narkotikų paklausa neelastinga; d. padidina nusikaltimų skaičių gatvėse, nes narkotikų paklausa elastinga; e. neturi įtakos nusikaltimų skaičiui gatvėse. 3. Asmuo, turintis priklausomybę narkotinėms medžiagoms negali be jų apsieiti, jam tai būtiniausia prekė (paklausa neelastinga). Sumažėjusi heroino pasiūla ar padidėjusi kaina, narkotikus vartojančio asmens poreikio narkotikams nesumažins. Jis bus priverstas ieškoti naujų narkotikų ir pajamų jiems gauti šaltinių, o tai dažniausiai daroma vykdant nusikalstamą veiklą. Todėl tokios politikos pasekmė: dar didesnis nusikaltimų skaičius gatvėse. Jeigu narkotikų pasiūla būtų elastinga, tai vienam pardavėjui sumažinus heroino pasiūlą, narkomanai pirktų kito pardavėjo heroiną. Tai neturėtų didelės įtakos nei nusikaltimų padidėjimui, nei sumažėjimui. Todėl darome išvadą, kad teisingas atsakymas yra b.: politika, nukreipta prieš narkotikus ir mažinanti heroino pasiūlą padidina nusikaltimų skaičių gatvėse, nes narkotikų paslauga yra neelastinga. 4. Abejingumo kreivė rodo visus galimus: a. dviejų produktų derinius, kuriems vartotojas abejingas; b.dviejų produktų pusiausvyros derinius, kuriuos galima įsigyti turint tam tikrą pinigų sumą; c. dviejų produktų derinius, kuriuos vartotojas gali įsigyti turėdamas tam tikras pajamas, kai yra tam tikros produktų kainos; d. pusiausvyros taškus abejingumo kreivėje. 4.Teisingas atsakymas yra a. Indiferentiškumo teorija analizuoja tokio vartotojo elgseną, kuris renkasi ne atskirą prekę, o vartojimo prekių rinkinį. Ekonomikoje gaminamos dvi prekės: A ir B. Iškyla klausimas, kokį prekių rinkinį pasirinks atskiras vartotojas. Į šį klausimą atsako indiferentiškumo (abejingumo) kreivė. Indiferentiškumo kreivė atspindi vartotojo norus ir jungia visus taškus, kuriuose vartotojo naudingumo lygis yra vienodas. Rodyklė atspindi mūsų prioritetų kryptį. Indiferentiškumo kreivių forma atspindi tą faktą, kad vartotojas, siekdamas padidinti vienos prekės vartojimą, turi sumažinti kitos prekės vartojimą. Vienos prekės kiekis, kurio vartotojas atsisako norėdamas padidinti kitos prekės vartojimą vienu vienetu, vadinamas ribine substitucijos norma( MRS). QA – jei padidintume prekės A vartojimą, tai turėtume sumažinti QB: Grafiškai ribinę substitucijos normą (MRS) atspindi indiferentiškumo kreivės nuolydis bet kuriame jos taške. Bet kuris taškas, kuris yra toje pačioje indiferentiškumo kreivėje, teikia vartotojui vienodą naudingumą. Todėl: Tai reiškia, kad jeigu padidėjo vienos prekės kiekis, tai padidėjo jos ribinis naudingumas, todėl kitos prekės kiekis ir ribinis naudingumas turi tai kompensuoti. Ribinę substitucijos normą apibūdina dvi savybės: Indiferentiškumo kreivės nuolydis yra neigiamas. Vartotojas, didindamas vienos prekės vartojimą, turi mažinti kitos prekės vartojimą. Ši savybė lemia tai, kad indiferentiškumo kreivė yra žemėjanti; Ribinė substitucijos norma mažėja: jeigu mes norime padidinti vienos prekės vartojimą, galime sau leisti atsisakyti didelio kitos prekės kiekio. Jei dar daugiau norime atsisakyti prekės kiekio, kitos prekės kiekio atsisakome mažiau. Padidinus vienos prekės vartojamą kiekį ir tuo pačiu naudingumą, gaunamą vartojant šią prekę, tenka sumažinti kitos prekės kiekį ir kartu jos teikiamą naudingumą. Tačiau bendras abiejų prekių naudingumas turi išlikti nepakitęs, t.y. turi būti tam tikra kompensacija. Indiferentiškumo kreivės negali turėti susikirtimo taško. Tarkime, kad jos (indiferentiškumo kreivės) turi bendrą tašką: C ir F, C ir D yra vienoje tiesėje. C ir F, taip pat ir D rinkiniai yra vienodi. Taške F yra didesnis A ir B prekių kiekis, todėl vartotojas jam teikia didesnį prioritetą, tačiau F = D. Todėl taip būti negali. Indiferentiškumo kreivės gali būti įvairių formų.Intervalas KL yra vadinamas dviejų prekių substitucijos intervalu (jame vartotojas gali keisti A ir B): Indiferentiškumo kreivės nuolydis priklauso nuo to, kokiu laipsniu rinkinį sudarančios prekės gali pakeisti viena kitą. 5. Jei vidutinis produktas didėja, tai ribinis produktas: a. turi didėti; b. negali mažėti; c. gali didėti arba mažėti, tačiau turi būti didesnis už vidutinį produktą; d. turi būti mažesnis už vidutinį produktą. 5. Ribinis produktas (MP) – tai bendrojo produkto pokytis (prieaugis) pasikeitus kintamojo gamybos veiksnio sąnaudoms vienu vienetu, kai tuo tarpu kiti gamybos veiksniai nekinta. Bendrasis produktas (TP) – tai per tam tikrą laikotarpį pagamintų produktų suma. Trumpo laikotarpio sąlygomis priklausys nuo darbo kitimo. Vidutinis produktas (AP) – tai bendrasis produktas, tenkantis vienam sąnaudų vienetui. Priklausomybę tarp TP, AP ir MP galima pavaizduoti grafiškai: I dalyje bendrasis produktas (TP) didėja didėjančiais tempais, nes ribinis produktas (MP) didėja; II – TP didėja lėtėjančiais tempais, nes MP mažėja, kai MPL=0, TP maksimalus; III – TP mažėja, nes MP neigiamas. Kai ribinis produktas didesnis už vidutinį produktą (MP>AP), vidutinis produktas auga, ir atvirkščiai, kai ribinis produktas mažesnis už vidutinį, pastarasis mažėja. Todėl ribinis produktas gali didėti arba mažėti, tačiau turi būti didesnis už vidutinį produktą. Teisingas atsakymas c. 2 užduotis. AR TEISINGI TOKIE TEIGINIAI? Eil. Nr. Teiginys T/N 1. Ekonominė gėrybė yra ta, kurią galima įsigyti atiduodant mainais ką nors už ją. T 2. Kai žmonės tikisi, kad prekės kaina ateityje padidės, šiuo metu perka daugiau tų prekių. T 3. Jei paklausa elastinga, tai kylant kainai bendrosios pajamos didėja. N 4. Padidėjus pajamoms, biudžeto linija persikelia į dešinę. T 5. Jei 10 % padidinus darbo išteklius gamybos apimtis taip pat padidėja 10 %, tai firmos masto pajamos pastovios. N 1. Ekonominė gėrybė - realiosios tikrovės objektas, tenkinantis žmonių poreikius (žaliavos, vanduo, prekės…). Gėrybės gali būti laisvosios, bet jų yra labai mažai (saulės šviesa, vėjas, lietus). Jos tiesiogiai negali būti nei ekonominės veiklos rezultatu, nei objektu. Ekonominės gėrybės ir domina ekonomikos mokslą. Ekonominėms gėrybėms būdingi specifiniai bruožai: a.Ribotumas: jų turimas kiekis negali patenkinti visų poreikių. Jeigu būtų jų perteklius, lyginant su poreikiais, tai jos nebūtų nei vertingos, nei naudingos. b. Vertingumas; c. Naudingumas; d. Jos būtinai turi būti nuosavybės objektas; e. Jos visada yra sąmoningos veiklos rezultatas, jų gamyba reikalauja kaštų (išlaidų); f. Ekonominės gėrybės rinkoje turi tam tikrą kainą, nes turi paklausą. Atsižvelgus į ekonominių gėrybių specifinius bruožus, galime teigti, kad teiginys: - ” Ekonominė gėrybė yra ta, kurią galima įsigyti atiduodant mainais ką nors už ją“ -yra teisingas. 2. Teiginys:- “ Kai žmonės tikisi, kad prekės kaina ateityje padidės, šiuo metu perka daugiau tų prekių“ -yra teisingas. Kad netektų už tas pačias prekes ateityje mokėti brangiau, žmonės įsigyja didesnį kiekį šių prekių, taip sutaupydami savo lėšas. Kiekvienas žmogus, pirkdamas prekes ar paslaugas, siekia minimizuoti kaštus (išlaidas) ir maksimizuoti naudą. 3. Teiginys:- „Jei paklausa elastinga, tai kylant kainai bendrosios pajamos didėja“- yra neteisingas. Kintant prekių kainai, priklausomai nuo paklausos elastingumo kinta pardavėjo bendrosios pajamos arba bendrosios išlaidos vartotojų požiūriu. Tam, kad nustatyti, elastinga ar neelastinga yra paklausa, reikia įvertinti, kaip keičiasi pardavėjų pajamos kintant prekių kainoms: TR  Q*P, kur TR - bendrosios pajamos Nagrinėjamu atveju, kai kainos mažėja: Mažėjant kainoms, jei paklausa elastinga, bendrosios pajamos didėja. SP1AQ1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!