Išsamus pasiruošimas mikroekonomikos egzaminui

 EKONOMIKA 2 F-MŲ TIPAI IR JŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Firma kaip ūkio subjaktas priimantis racionalius sprendimus,kuriais siekiant patenkinti žm poreikiu, darbą,kapitalą ir gamtos ištekli ai bus paverčiami prekėmis ir paslaugomis. Firma-tai ekonom inis subjaktas. Jis priimtas įsta tymų tvarka,kuris vygdo ekono minę veiklą,turi ekonominį sa varankiškumą(sprendžia ką,kai p,kiek gaminti,kur parduoti) Jai gali €yti 1 ar keleta įmonių. Įm onė-vieta,kur vyksta prekių(pas laugų)gamyba ar realizavimas (fabrikas,parduotuvė,degalinė) €mai nuo to kokia gamybinė ve ikla būdinga firmai €lausančio ms įmonėms,firmos būna skirt ingų rušių. Firma,kurios įmonė vygdo vienos rūšies gamybinę veiklą-horizontaliai integruota firma(konkurencija tarp firmų, kontroliuoti riknką) Firmai gali €yti kelios įmonės vygdančių vi ena po kitos einančių gamybini ų operacijų. Firma kaip derinan ti įmonė-vertikaliai integruota. Ji gali turėti pranašumų:verpim o ir audimo įmonė;medienos ap dirbimo ir baldų gamybos.Dive rsifikuota firma(konglumerat ai)-tai l.stambūs susivienijimai. Joms būdinga gamybinių prek ių ir paslaugų įvairovė. Dažniau siai konglumeratą suformuoja pagr F,kuri įsigyja jau egzistuoj ančias F-mas. Gaminamų prek ių įvairovė teikia tokiai F-mai įv.pranašumų. F veikla remiasi ne rinkos(savireguliacijos) me chanizmu,o spec valst sukurtais įstatymais VEIKLOS ORGANI ZAVIMO FORMOS Individ uoalioji įmonė(70%)-tai tokia ūkinės veiklos organizavimo forma,kai 1 savininkas,kuris priima visus sprendimus ir pr isiima atsakomybę už rezulta tus(savininkas-pagr subjaktas, sutartys,atleidžia) Įmonės sa vininkas gauna visą pelną,kuris lieka padengus visus kaštus(ga mybos išlaidas)Jos turi šių pra našumų:lengva įkurti;reikia ma žo pradinio kapitalo;nedaug ju ridinių apribojimų;didžiulė veik los laisvė;F pajamos apmokesti namos tik 1 kartą;didelis ekono minis suinteresuotumas,nes vi sas pelnas atitenka savininkui Trūkumai:riboti financiniai ir fi ziniai ištekliai;budinga neribota atsakomybė(firmai),todėl nesek mės atveju savininkas gali prara sti ne tik F,bet ir turtą;F-je nėra valdymo specelizacijos,todėl sa vininkas turi sugebėti atlikti da ug funkcijų(riboja galimybę plė sti F Ūkinė bendrija(partnerinės Įm)-kuriama kai F-mos savinin kais tampa keletas asmenų,ku rie kartu valdo ir tvarko pelną. Teisės € viesiems asmenims. Pr ivalumai:turi didesnius financi nius išteklius;stambesnei F leng viau gauti kreditą;galima valdy mo specelizacija;mokesčius mo ka 1 kartą kaip ir individ Įm Tr ūkumai:kapitalo dažnai neužten ka;atsiranda nesutarimų tarp pa rtnerių;išlieka neribota atsako mybė,nes partneriai rizikuoja tu rtu. Esant kapitalo trūkumaui Ū benr dažnai priima naujus partn erius su savo kapitalais,bet ne turtu. Nesekmės atveju jie nete nka tik įnešto savo kapitalo-ko mandinė bendrija AB(~90%ga mina produkcijos)-tai f,kurių kapitalas susideda iš akcininkų kapitalo. Akcija-tai vertybinis popierius atstovaujantis tam tik rą piniginį kapitalą ir suteikian tis jo savininkui gauti dalį šios Įm pelno(dividentus) AB turi juridinio asmens statusą. Ji gali sudaryti sutartis,o ne atskiras jai €tis asmuo. Jos savininkas turi ribotą turtinę atsakomybę, nes jei keliama byla,tai ne akci jų savininkui,o AB. Nesekmės atveju nuostoliai dengiami iš AB turto,neliečiant akcininkų nuosavybės. Todėl akcininkai įsigydami akcijas rizikuoja tik įneštu kapitalu(pirgdami akcij as) Pranašumai:sujungus mažus kapitalus galima sukurti stambe s Įm. AB gali didinti nuosavą ar ba skolintą kapitalą. Nuosavą kapitalą gali didinti:papildomų akcijų išleidimu;investuojant da lį pelno į gamybą. Skolintą kapi talą didina:paskolų imimas iš bankų;obligacijų ir kt vertybin ių popierių leidimas. Kadangi nuosavybės ir valdymo f-jos AB dažnai atsiskiria,dauguma akcininkų valdymui įtakos be veik neturi Trūkumai:1)dėl to at siranda piknaudžiavimo galimy bės(steigti naujas Įm iš to paties kapitalo)2)dvigubas apmokes tinimas:pirmą kartą apmokesti namas benrovės gaunamas pel nas,o antrą-akcijų savininkų gauti dividentai. Akcininkai pa tys F-mai nevadovauja,o tik ko ntroliuoja jų valdybą per jų ren kamą direktorių tarybą,kuri sa vo ruoštu skiria valdytoją 3)daž nai renkamas AB valdytojas ste ngiasi didinti ne pelną,o pajama s.Pagr įtaką AB turi akcininkai valdantys konrtolinį akcijų pak etą. Be šių F-mų tipų,pereinam uoju laikotarpiu,į rinkos ekono miką,egzistuoja ir kt Įm tipai Pvz:valstybinės Įm,kur žymi ka pitalo dalis yra valstybės ranko se. Mišrios Įm,kur Įm kapitalą udaro vietinės ir užsienio F-mų kapitalas GAMYBOS VEIKS NIAI IR F-JA Gamyba-yra žm veikla,kurios tikslas prekių ir paslaugų kurimas,žm poreikia ms tenkinti. Iš kitos pusės gamy ba yra išteklių naudojimas. Ga myboje naud ištekliai ekonom moksle vad gamybos veiksniais Žemė-gamtos teikiami ištekliai, tai ribotas išteklis,bet kaičiantis technologijoms dalinai galima išspresti žemės ribotumo probl emą Darbas(darbo jėga)-žm su gebėjimai kurti materialines ir dvasines vertybes(€ nuo darbin gų žm sk ir jų išsilavinimo) Ka pitalas-sukurtas žm darbu ir na ud prekėms ir paslaugoms gami nti(Įm,įrengimai,technologijos,energ šaltiniai) Kt gamybos vei ksniai:informacija,mokslas,sugebėjimas organizuoti verslą.Ga mybos veiks naud turi 2 įpatybe s:jų vartojimas t.b.suderintas;bū dingas pakeičiamumas. Abstrak tus F-mos gamybos veiklos mo delis: prielaidos:F-ma veikia to bulos konkurenc rinkoje;gami na 1 tipo produkciją;pagr F-os veiklos motyvas-pelno maximi zavimas;prod gamybai naud tik 2 gamybos veiksniai(darbas,ka pitalas). Gamybos j-ją išreiškia €mybė tarp gamybos veiksnių sąnaudų ir pagaminto prod kie kio Q=f(K,L) K-kapitalas,L-da rbas. Gamybos technologija le mia tam tikras gamybos veiks nių proporcijas. Gamybos veis kombinacija,reikalinga tam tikro prod vienetui pagaminti vad technologija. Ji vinais atve jais būna imli kapitalui,kitais-re ikalauja daug darbo(imli darbu i) Pvz:gaminam 2 prekes A ir B.Produktui A sunaudojama da ug kapitalo,o B-daugiau darbo 1 Kiekviena technolog turi savo gamybos f-ją. Gamybos f-ja-tai gamybos proc matematinė išrai ška,nusakanti max-lę produkcij os apimtį,kuri g.b.pagaminta na ud kurį nors gamybos veiksnių (L,K)derinį,kai technol lygis ne kinta. Patobulinus gamybos tec h,gamybos f-ja gali keistis. F-a visada turi rinktis efektyviausią gamybos technologiją Efektyvu mas-gamybos išteklių naudoji mo lygis,užtikrinantis max-lę pr odukcijos gamybos apimtį esa nt min-lioms gamybos veiksnių sąnaudoms IZOKVANTĖ.F-OS GAMYBOS PELNAS tar kim,kad Įm naud 2 gamyb veik s(K,L),gali rinktis įv gamybos variantus 2 a,b,s,d-atitinka vienodą gauna mo prod kiekį Q=20(taškai ati tinka vienodą gamybos apimtį panaudojus skirtingą derinį)Su jungus šiuos taškus,gauname kr eivę vad izokvanta-tai kreivė,ro danti visus galimus gamybos ve iksnių derinius,gaminant nekin tantį prod kiekį.Kiekvienas izok vantos taškas,parodo atitinkam o gamybos veiksnio sąnaudas. Jei norima išlaikyti pastovią ga mybos apimtį,mažinant 1 gamy bos veiksnio vartojimą,kito ga myb veiksnio apimtį reikia did inti. Gamybos veiksnių tarpusa vio pakeičiamumą galime išreik šti ribinę techninės substitiucij os normą(MRTS)-kai keičiam as darbo kapitalas nustatoma ka pitalo kiekiu,kurį gali pakeisti kiekvienas papildomas darbo vi enetas,nepakeitus gamybos api mties MRTS= - ΔK/ΔL. Izokv antės kreivės forma rodo,kad MRTS mažėja judant išilgai ši os krerivės žemyn. Kiekvienas papildomai panaudotas darbo vnt.gali pakeisti vis mažesnį kapitalo kiekį. Kintančią ga mybos apimtį atspindi izok vančių žemėlapis: 3 Pirmas izokvantų žemėlapis pa našus į abejingumo kreivių žem ėl. Šis panašumas nėra atsitikti nis,nes:1)abejingumo kreivės at spindi vartotojo norus,o izokva ntos-rodo F-mos polinkį rinktis 1 iš galimų prod gamybos varia ntų 2)visose abejingumo kreivė s taškuose,vartotojų nauda yra vienoda,o visuose izokvantės ta škuose-F-mos gaminamos prod ukcijos kiekis irgi vienodas 3) abejingumo kreivių žemėlapy, tolstant nuo koord ašių,vartoto jo nauda didėja,o izokvantų že mėl irgi rodo didėjantį pagamin amos produkcijos kiekį. Tam ti kru atveju galima gaminti prod ukciją pagal griežtą inžinerinę f-lę ir gamybos veiksnių laisvai pasirinkti negalima-tai juodoji dėžė. 4 F(K,L)=min(K,L) GAMYBOS MASTO PAJAMOS F-mos pro dukcijos kiekis ir pajamos kinta keičiantis gamybos veiksnių są naudoms. F-mos bendrosios pa jamos: TR=QP Tobulos konku rencijos rinkos sąlygomis,atski rai F-mai kaina=const(ji nusista to rinkos pusiausvyros sąlyg) to kiu atveju,F-mos pajamų kitim as € tik nuo pagaminto prod kie kio,o kiekis € nuo gamybos vei ksnių sąnaudų,t.y.gamybos mas to. Galimi šios €mybės atvejai: 1)pastovios gamybos masto pa jamos-tai praporcingas gamy bos veiksnių ir gamybos produk cijos kiekio didėjimas:F(tK,tL) =tF(K,L) 5 2)mažėjančios gamydos masto pajamos(kai gamybos apimtis didėja lėčiau negu gamybos vei ksnių sąnaudos):F(tK,tL)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!