Geras pasiruošimas mikroekonomikos atsiskaitymui

PAKLAUSA IR PASIŪLA Paklausa-prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina už kurią ši prekė perkama. Kaina nėra vienintelis prekės kiekį lementis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kaina, vartotojo pajamos ir jų kitimas, mada, vartotojo poreikiai, skonis, numatomas kainų pasikeitimas ir kt. Matematiškai prekės paklausa aprašoma paklausos f-ja-paklausos €lausomybę nuo ją lemiančių veiksnių: QDA=f(PA,PB...PZYT) QDA-A prekės paklausos kiekis, PA-A prekės kaina, Y-pirkėjų piniginės pajamos, T-skonis ir mada, ...-kt veiksniai. Paklausos analizei taikoma prielaida: kai visi veiksniai išskyrus vieną laikomi pastovūs. Kitiems veiksniams esant nekintamiems, kaina yra svarbiausis veiksnys, turintis poveikį paklausos dydžiui. Iš to išeina: QDA=f(PA) Ši f-ja parodo prekės kainos ir kiekio, kutį pirkėjas nori ir gali pirkti, €mybę. Šią priklausomybę apibudina paklausos dėsnis, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja-kainai didėjant. ∂QDA/∂PA0 Pasiūlos kiekis-prekių kiekis atitinkantis kiekvieną kainą. Pasiūlos f-ja 3 c Pasiūlos kreivė-tai grafinis ryšys tarp prekės kainos ir pasiūlos kiekio per tam tikrą laikotarpį, vaizdas. Pasiūlos kiekio pokytis, gaminamo ir siūlomo prekės kiekio, pasikeitimas pasikeitus prekės kainai, kai kiti veiksniai yra pastovūs. Paklausos kiekio reakcija į kainos pasikeitimą mažiau € nuo laiko trukmės, ty paklausos kreivės pobūdis įvairiais laikotarpiais yra pastovus. Pasiūlos kiekio reakcija į kainos pokyčius yra skirtinga įvairiais laikotarpiais, todėl ir pasiūlos kreivių pobūdis yra taip pat skirtingas. PASIŪLOS VEIKSNIAI: ne kainos veiksnių įtaka pasiūlai vaizduojame pasiūlos kreivės pasikeitimų koordin sistemose. Gamybos veiksnių kainų sumažėjimas pasiūlos kreivę pastumia į dešinę d-pasiūlos pokyčiai Pasiūlos psikeitimą rodo pasiūlos kreivės s padėties koord sis pasikeitimas(jei į dešinę-padidėja, o į kairę- sumažėja) A ir B rodo gamybos apimties padidėjimą nuo q1 iki q2 Kai kaina padidėja P1-P2. kuo didesnė prekės kaina, tuo didesnis pasiūlos kiekis. Didėjant išteklių kainoms pasiūla↓ ir vaizduoja S1 ir atvirkščiai, jei išteklių kainos↑, pasiūla↓ Tas pats ir su pažangių technologijų naudojimu. Jei prekės yra pakaitai gamyboje, tai jų gamybai naud tie patys ištekliai. Jei prekės yra papildančios viena kitą, tai gaminant vieną prekę(A), kaip šalutinis produktas pagaminama antra prekė(B)(išgaunant naftą išsiskiria↑) RINKOS PUSIAUSVYRA kai rinkoje yra pusiausvyra, tai prekės kaina tokia, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjas nori pirkti. 5 Maršalo kryžius Rinkos pusiaus pasiekiama taške E kaina-PE, kiekis-QE(QD=QS, paklausa=pasiūlos kiekiui) Pusiausvyros kaina yra max galima pirkėjui ir min tinkama gaminti. Kai kaina yra P1 paklausos kiekis rodo d, o pasiūlos-c Už šią kainą pirkėjai norėtų pirkti daugiau nei pirkėjas norėtų parduoti, ty QD1>QS1-susidaro prekių trūkumas vad paklausos pertekliumi. Trūkumo mastą nusako c↔d jei kaina P2 tai QS2>QD2-susidaro pasiūlos perteklius(pardavėjai konkuruos tarpusavy) ir tokia rinka vad vartotojo rinka pirkėjų ir pardavėjų interesus, regulioja jų veiklą. Kiekvienas rinkos subjaktas funkcionuoja skatinamas tik savo asmeninių interesų, o pagrin ekonominio subjakto orentyras, tai kainų svyravimai. Būtent jie priverčia žmones veikti taip kaip būtina visai visuomenei. Rinkoje pirkėjas sprendžia kiek jis gali ir nori mokėti už prekę ar paslaugą €mai nuo jos naudingumo. Tuo tarpu, pardavėjas sprendžia už kokią kainą jam apsimoka gaminti ir parduoti tą prekę. Kainos nusistovi tokios, kad rinka susibalancuoja QD=QS Rinka yra tam tikras tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Pirkėjai-tai vartotojai perkantys prekes ir paslaugas bei firmos perkančios išteklius. Pardavėjai-firmos parduodančios savo prekes ir paslaugas, darbuotojai parduodantys savo darbo jėgą bei kiti gamybos veiksnių savininkai parduodantys turimus išteklius. Rinka yra dinamiška. Pusiausvyros kainą ir kiekį veikia pasiūlos ir paklausos pokyčiai. Tarkime sumažėja gyventojų pajamos, todėl sumažėja prekių paklausa. Paklausos kreivė D pasislenka į D1(PE1-kaina) Dėl sumažėjusių pajamų sumažėja perkamų prekių kaina PE iki PE1 ir kiekis QE-QE1 ir atvirkščiai(pakausa išauga) Rinkos pusiausvyrą veikia taip pat ir pasiūlos pokyčiai. Padidėjo prekių gamybos kaštai(išlaidos), prekės pabrangsta, dėl to vartotojai mažina prekių paklausą. K_kapitalas)=const, s-pasiūlos kreivė. Sumažėjus pasiūlai-kaina pakyla, o kiekis prekių sumažėja(QE-QE1) (S2)padidėjus pasiūlai būna priešingai: kaina↓, o kiekis↑. Paklausos ir pasiūlos modelio analizė tinka įvairioms praktinėms problemoms, ypač kainų reguliavimo pasekmėms, nagrinėti. Panašiai rinkos pusiausvyrą gali pažeisti vyriausybė nustatydama min arba max kainas. Vyriausybės nustatyta min kaina reiškia, kad negalima parduoti prekių žemiau šios kainos lygio. Ji dažniausis nustatoma kai rinkos ekonomika negali garantuoti prekių gamintojams reikiamų pajamų(žemdirbiams už grūdus) Min kaina nustatoma didesnė už pusisusvyros kainą, rinka destabilizuojama, nes gamintojai gamina vienokį gamybos kiekį, o vartotojai perka daug mažiau prekių. Šį perteklių nuperka vyriausybė(išsivysčiusiose šalyse) Panašiai gali būti ir su darbo užmokesčio minimumo nustatymu PASIŪLOS IR PAKLAUSOS ELASTINGUMAS QDA=f(PA) tam tikros prekės kainos pasikeitimas uskelia šios prekės paklausos arba pasiūlos pasikeitimą, jei kiti veiksniai neveikia. Tačiau kainų pokyčiai nevienodai veikia įvairių prekių paklausos ir pasiūlos kiekį(duona, vaistai, kelionės) Siekiant nustatyti kokiu mastu keičiasi paklausos kiekis pasikeitus kainai, naud elastingumo sąvoka. Elastingumas-tai rodiklis kuris apibūdina pirkėjų ir pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Elastingumą galima apsk. Paklausos ir pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koefic apsk: ED=∆Q%/∆P%, ES=∆Q%/∆P%, ED-paklausa, ES-pasiūla Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu-tai norimo pirkti prekės kiekio ir prekės kainos % pokyčių santykis. Intervale tarp paklausos ir pasiūlos kreivės taškų elastingumas skaičiuojamas: ED=(∆Q/Q1+Q2 /2):(∆P/P1+P2/2) Jei paklausos kiekis pakilus kainai 1% sumažėja mažiau nei 1%, tai paklausa neelastinga. Jei pakilus kainai 1%paklausos kiekis sumažėja daugiau nei 1%, tai paklausa elastinga. Paklausos ir pasiūlos elastingumas svyruoja nuo -∞ iki +∞ ED-yra neigiamas, nes kainos pokytis yra neigiamas. ES pasiūlos elastingumo koefic yra teigiamas. Teorinė ekonomika skiria keletą paklausos ir pasiūlos elastingumo atvejų: 1)absoliutus elasting-kai l mažas kainos % pokytis sukialia didelį paklausos kiekio %pasikeitimą. šiuo atveju paklausos kreivė l elastinga 10 2)absoliutus neelastingumas-kainai sumažėjus ar padidėjus paklausos(pasiūlos) kiekis nekinta Absoliutaus neelastingumo koefis=0 3)santykinis elasting-tai padėtis, kai tam tikras kainos %pokytis(nežymus) sukelia didesnį paklausos(pasiūlos) kiekio%pasikeitimą(ED>1) 4)vienetinis elastingumas-kainos pokytis sukelia tokį pat paklausos(pasiūlos)kiekio%pasikeitimą (ED=1) 5)santykinis neelastingumas-kainos%pokytis(P↑)sukialia mažesnį paklausos(pasiūlos)%pasikeitimą ED1) tai P↑, o TR↓ 4)jei paklausa elastinga(ED>1) P↓, tai TR↑ 5)jei paklausa yra vienetinio elastingumo(EDž1), tai P↑(↓) TR nekinta PAKLAUSOS ELASTINGUMAS PAJAMŲ ATŽVILGIU prekių paklausa kinta ne tik pasikeitus jų kainoms, bet ir kintant vartotojų pajamoms. Todėl galima kalbėti apie paklausos elastingumą pajamų atžvilgiu. Paklausos elastingumo koefic pajamų atžvilgiu: ETR=∆QD%/∆TR% Šio koefic dydis € nuo:1)prekės pobūdžio(ar geresnės ar blogesnės kokybės) 2)prekės paskirties(ar prekė yra būtingumo, ar prabangos) Geresnės kokybės prekės, paklausos elastingumo pajamoms yra teigiamas. Blogesnės kokybės paklausos elestingumo yra neigiamas. Prabangos prekių paklausos elasting koefic didesnis už 1. kasdieninių vartojimo prekių elastingumo koefic PAQA+PBQB, deficitinis biudžetas, skola: MM, o kainos pastovios, todėl 38 Perkamas rinkinys vartotojui teikia didesnią naudą, nes E2 yra tolimesnėje abejingumo kreivėje PREKIŲ KAINŲ KITIMO ĮTAKA VARTOTOJO PAKLAUSAI kinta ne tik vartotojo biudžetas, bet ir prekės kainos. Modelyje nagrinėjami atvejai kaip kainos keičiasi nevienodai PB=const, PA1>PA, M=const Dėl pabrangusios A prekės vartotojas sumažina jos vartojimą 39 Abi prekės yra vienodos kokybės, nes A prekės kainai padidėjus jos perkamas kiekis sumažėja, bet taip pat sumažėja B prekės pirkimas(kad labai nesu mažėtų A prekės pirkimas) PREKIŲ IR PASLAUGŲ KAINŲ KITIMAS IR VARTOTOJO PAKLAUSA bet koks kainos padidėjimas mažina vartotojo realiasias pajamas. Prekių kainų pokyčio įtaka, prekių paklausai nenusakoma pajamų ir substitucijos efektais. Prekių kainos sumažėjimas skatina vartotoją pirkti daugiau tos prekės vienetų, nes jis santykinai atpigo su kita rinkinio preke. Be to sumažėjus kainai padidėja vartotojo realiosios pajamos. Vartotojas apskritai gali pirkti didesnį prekių kiekį. Kitaip tariant kainos sumažėjimas tarsi padidina vartotojo biudžetą, nors apsoliuti jo piniginių pajamų suma nuo to nepasikeičia. Rinkinio prekės kainai padidėjus, keičiasi rinkinio prekės kainų santykis. Esant pastovioms piniginėms pajamoms vartotojas gali nusipirti mažesnį pabrangusios prekės kiekį. Tačiau norėdamas turėti tapačią rinkinio naudą, kurią turėjo iki pabrangimo, vartotojas pirks daugiau nepabrangusios prekės. Šiuo atveju prekių rinkinio naudingumas bus tas pats, tik keisis prekių kiekio proporcija rinkinyje. Realiųjų vartotojo pajamų pasikeitimas, dėl prekių kainų pasikeitimo vad pajamų efektu. Tai lemia prekės vartojimo ir paklausos pokyčius. Vienos prekės pakeitimas kita preke, kuris kyla iš jų kainų santykio pokyčio vad substitucijos(pakeitimo)efekt Lemiančių prekės vartojimo ir paklausos pokyčius. Tiek pajamų, tie pakeitimo efektai yra bet kokio kainų pokyčio rezultatas. Mažėjant kainai dėl pajamų efekto, tos prekės paklausos kiekis didėja, nes kainų sumažėjimo pajamų efektas, tolygus pajamų padidėjimui. Be to mažėjant kainai dėl substitucijos efekto paklausos kiekis didėja, nes vartotojo požiūriu atpigusi prekė naudingesnė palyginus su preke, kurios kaina nesumažėjo. Tarkime A prekės kaina padidėjo , PB=const. A prekės kainai padidėjus vartotojas stengiasi išlikti toje pačioje abejingumo kreivėje I2, nes nori turėti didesnį naudingumą. Prekės rinkinyje jis keičia A ir B prekių proporciją atsižvelgdamas į kainų proporcijos pokytį. Šiuo atveju___________tiesė 1 pasvyra ir pereina į padėtį 2. Ji keičia tą pačią indiferentiškumo kreivę I2 taške E2, kuriame vartotojas turi tą pačią naudą, kaip ir taške E1. A prekės kiekį vartotojas sumažino a1a2 kiekiu, B prekės kiekį padidino b1b2 kiekiu. Dėl substitiucijos efekto A prekių paklausos kiekis sumažėjo, o B-padidėjo. Tačiau kartu su substitucijos efektu pasireišia ir kainos pokyčio pajamų efektas. Padidėjus A prekės kainai suma žėjo vartotojų perkamoji galis. Ji neleidžia B prekės kiekiui padidėti tiek, kad padegtų vieną A prekės sumažėjimą. Vartotojui tenka pereiti į žemesnio lygio indeferientiškumo kreivę I1. nauja biudžetinė kreivė 3 rodo sumažėjusį vartotojo_______ esant pastoviai E3. šiuo atveju A prekės kiekis sumažėjo a2a3 dydžiu, o B prekės-b2b3. bet šis nuostolis mažesnis negu buvo substitucijos prieaugis(b2b3

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!