Mikroekonomikos pasiūlos ir paklausos kreivė

1 -1 variantas 1 užduotis. PARINKITE TEISINGĄ ATSAKYMĄ 1. Studentas, mąstydamas apie dvi papildomas mokymosi valandas: a) visada papildomai mokosi, norėdamas daugiau sužinoti; Neteisingas. Teigiama, kad studentas visada papildomai mokosi, vadinasi, nelygina gaunamos naudos su papildomais mokymosi kaštais, o tai neatitinka ekonominės racionalumo sampratos. b) įvertina papildomus mokymosi kaštus ir palygina juos su papildoma mokymosi nauda; Teisingas atsakymas. Šis atsakymas atitinka ekonominę racionalumo sampratą, reikalaujančią palyginti gaunamą naudą su sąnaudomis. Studentas įvertina papildomus mokymosi kaštus ir nusprendžia kiek papildomas mokymasis suteiks jam naudos. c) niekada papildomai nesimoko. Neteisingas. Šis atsakymas neatitinka ekonominės racionalumo sampratos, tai yra, niekada papildomai nesimoko, nors tai jam galbūt būtų naudinga. 2. Jei tobulinama nauja kompaktinių plokštelių gamybos technologija ir naujos firmos įeina į šią šaką, tai: a) persikelia tiek pasiūlos, tiek paklausos kreivės; Neteisingas. Nėra jokių duomenų apie paklausos pokytį. b) paklausos kreivė persikelia į dešinę; Neteisingas. Apie paklausos pokytį duomenų nėra, todėl teigti apie jos padidėjimą mes negalime. c) pasiūlos kreivė persikelia į kairę; Neteisingas. Pasiūlos persikėlimas i kairę reiškia pasiūlos sumažėjimą, o nepadidėjimą. d) pasiūlos kreivė persikelia į dešinę. Teisingas atsakymas. Pasiūla padidės, nes plokštelių gamybos technologija yra tobulinama ir naujos firmos įeina į šią šaką (tai atspindi pasiūlos padidėjimą). 3. Tiesios linijos paklausos kreivė yra: a) elastinga, kai kaina maža, ir neelastinga, kai kaina didelė; Neteisingas. Paklausos elastingumo ir kreivės nuolydžio grafikas rodo, kad paklausos elastingumas mažėja leidžiantis paklausos kreive žemyn. Taigi, kai kaina maža, paklausa neelastinga (Ed1). b) elastinga, kai kaina didelė, ir neelastinga, kai kaina maža; Teisingas atsakymas. Paklausos elastingumo ir kreivės nuolydžio grafikas rodo, kad paklausos elastingumas mažėja leidžiantis paklausos kreive žemyn. Taigi, kai kaina maža, paklausa neelastinga (Ed1). c) neelastinga visuose paklausos kreivės taškuose; Neteisingas. Paklausos kreivė yra neelastinga (Ed=0) visuose paklausos kreivės taškuose, kai prekės procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti prekių kiekio rinkoje. Tokiu atveju paklausos kreivė bus vertikali linija (tiesė) , o ne tiesios linijos paklausos kreivė. d) vienetinio elastingumo visuose paklausos kreivės taškuose. Neteisingas. Tiesios linijos paklausos kreivė negali turėti vienetinio elastingumo (Ed=1) visuose paklausos kreivės taškuose. Vienetinį elastingumą paklausos kreivė gali turėt tik viename taške ar intervale. 4. Optimalaus pirkimo taisyklė teigia, kad norėdamas maksimizuoti bendrojo naudingumo, matuojamo pinigais, ir bendrųjų išlaidų skirtumą, vartotojas perka papildomus vienetus tol, kol: a) ribinis naudingumas yra didesnis už kainą arba lygus jai; Teisingas atsakymas. Optimalaus pirkimo taisyklė – labiausiai vertinamas išsirinkimas tos prekės, kurios nauda didesnė už pinigų naudą, t.y. suteikia maksimalų ribinį naudingumą, didesnį už kainą, arba yra lygūs. b) ribinis naudingumas susilygina su bendruoju naudingumu; Neteisingas. Ribinis naudingumas susilygina su bendruoju naudingumu, suvartojus pirmą prekės ar paslaugos vienetą. c) ribinis naudingumas tampa lygus nuliui; Neteisingas. Kai ribinis naudingumas tampa lygus nuliui, vartotojas nebegauna pasitenkinimo. d) bendrasis naudingumas didėja. Neteisingas. Vartotojas maksimizuoja bendrąjį naudingumą tada, kai bendrasis naudingumas pasiekia maksimumo tašką, o ne didėja. 5. Ribinis produktas sutampa su vidutiniu produktu: a) kai vidutinis produktas maksimalus; Teisingas atsakymas. Ribinis produktas sutampa su vidutiniu, kai vidutinis produktas pasiekia maksimumą. Kintamieji gamybos veiksniai naudojami produktyviai, tai yra, kiekvienas darbo sąnaudų vienetas leidžia pagaminti didžiausią produkcijos kiekį. b) kai ribinis produktas maksimalus; Neteisingas. Ribinis produktas didžiausią reikšmę pasiekia anksčiau nei vidutinis produktas, todėl šiuo atveju ribinis produktas negali sutapt su vidutiniu. c) kai ribinis produktas lygus nuliui; Neteisingas. Kai ribinis produktas lygus nuliui, vidutinis produktas mažėja. d) kai vidutinis produktas lygus nuliui; Neteisingas. Kai vidutinis produktas bus lygus nuliui, ribinis produktas jau bus neigiamas. e) bendrojo produkto kreivės maksimumo taške. Neteisingas. Bendrojo produkto maksimumo taške ribinis produktas lygus nuliui, o vidutinis produktas didesnis už nulį. 2 užduotis. AR TEISINGI TOKIE TEIGINIAI? Eil. Nr. Teiginys T/N 1. Jei vienintelis verslininkų tikslas būtų gauti kuo didesnį pelną, tai nebūtų gaminamos prekės ir paslaugos, kurių nori vartotojai. Turi būti gaminamos prekės, kurių nori ir gali įsigyti vartotojai, taip verslininkai gaus didesnį pelną, nes jų prekės bus perkamos. N 2. Padidėjus produkto kainai sumažėja paklausos kiekis. Paklausos dėsnis. Paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant. T 3. Jei dvi prekės yra pakaitai, tai padidėjus vienos prekės kainai kitos prekės paklausa sumažėja. Kadangi dvi prekės yra pakaitai, tai padidėjus vienos prekės kainai, kitos (pigesnės) prekės (pakaito) bus perkama daugiau, prekės (pakaito) paklausa padidėja. N 4. Bendrasis naudingumas maksimizuojamas, jei paskutinio lito, išleisto kiekvienai prekei pirkti, naudingumas lygus nuliui. Ekonomikos teorija aiškina, kad bendrasis naudingumas maksimizuojamas, kai kiekvienai prekei išleisto paskutinio piniginio vieneto teikiamas ribinis naudingumas turi būti lygus visoms kitoms prekėms ar paslaugoms išleisto piniginio vieneto naudingumui, (o ne nuliui). Tik laikydamasis šios sąlygos vartotojas gauna maksimalų pasitenkinimą. N 5. Bendra gamybos apimtis ima mažėti, pradėjus veikti mažėjančio rezultatyvumo dėsniui. Pagal mažėjančio rezultatyvumo dėsnį kai bendrasis naudingumas didėja, tai ribinis naudingumas palaipsniui mažėja. Kai vis daugiau kintamųjų išteklių (pvz., darbuotojų, medžiagų) pridedama prie nekintamos kitų išteklių apimties (pvz., pastatų, įrengimų) papildomai pagaminta produkcija ima mažėti. Taigi mažėjančio rezultatyvumo dėsnis kalba apie papildomos, o ne bendros gamybos apimties mažėjimą. N 3 užduotis. PRATIMAI 1. Šalies Alfa pramonė gamina tik automobilius ir tankus. Jos gamybos galimybes rodo 1 lentelė. Nustatykite tankų gamybos alternatyviuosius kaštus. 1 lentelė Gamybos galimybių kreivė Tankų alternatyvieji kaštai Automobiliai, vnt. Tankai, vnt. 1000 0 1-ojo tanko 950 1 2-ojo tanko 850 2 3-iojo tanko 650 3 4-ojo tanko 350 4 5-ojo tanko 0 5 Alternatyvieji kaštai – išteklių naudojimo alternatyva, kurios atsisakoma gaminant pasirinktą produktą. Šiuo atveju atsisakoma tam tikro kiekio automobilių, kad būtų pagaminami papildomi vienetai tankų. Tankų alternatyvieji kaštai: 1-ojo tanko: 1000 – 950 = 50 (automobilių) 2-ojo tanko: 950 – 850 = 100 (automobilių) 3-iojo tanko: 850 – 650 = 200 (automobilių) 4-ojo tanko: 650 – 350 = 300 (automobilių) 5-ojo tanko: 350 – 0 = 350 (automobilių) 2. 2 lentelėje pateikta informacija apie bulvių rinką. 2 lentelė Kaina (Lt už kg) Paklausos kiekis per savaitę (tūkst. kg) Pasiūlos kiekis per savaitę (tūkst. kg) 0,8 – 0,2 = 0,6 24 + 8 = 32 56 0,7 – 0,2 = 0,5 29 + 8 = 37 54 0,6 – 0,2 = 0,4 35 + 8 = 43 51 0,5 – 0,2 = 0,3 39 + 8 = 47 47 0,4 – 0,2 = 0,2 43 + 8 = 51 43 0,3 – 0,2 = 0,1 47 + 8 = 55 39 0,2 – 0,2 = 0 51 + 8= 59 35 A. Kokia bulvių pusiausvyros kaina? Pusiausvyros kaina tai kai pasiūlos kiekis sutampa su paklausos kiekiu. Lentelėje matome pasiūla ir paklausa sutampa ties 43 tūkst. kg, bulvių pusiausvyros kaina lygi 0,4 Lt už kg. B. Kokios būtų pasekmės, jei vyriausybė nustatytų maksimalią kilogramo kainą, lygią: a) 0,5 Lt; Pagal lentelę matome, kad paklausa būtų mažesnė už pasiūlą. 47000 – 39000 = 8000 kg perteklius. b) 0,3 Lt? Paklausa didesnė už pasiūlą. 8000 kg bulvių stygius. C. Kokia būtų kaina, jei paklausos kiekis padidėtų 8 tūkst. kilogramų, esant bet kuriai kainai? Prie kiekvieno paklauso kiekio pridedam po 8000 kg, matome naujus duomenis lentelėje. Dabar pasiūla ir paklausa sutampa ties 47 tūkst. kg. Nauja kaina būtų 0,5 Lt už kg bulvių. D. Grįžkime į pradinę situaciją. Tarkime, kad vyriausybė bulvių augintojams teikia 0,2 Lt subsidiją už kiekvieną parduotą bulvių kilogramą. Kokia bus nauja kaina? Atimkime iš dabartinės kainos po 0,2 Lt, gausime toki grafiką. Iš grafiko matyti, kad pasiūla ir paklausa susikerta ties kainą 0,3 Lt. Nauja kaina būtų 0,3 Lt. E. Tarkime, kad vyriausybė garantuoja bulvių augintojams 0,6 Lt kilogramo kainą. Kiek kg vyriausybė turės supirkti iš augintojų? Kai kaina 0,6 Lt, pasiūla yra 51000 kg, o paklausa 35000 kg. Yra bulvių perteklius, kurį vyriausybė turės supirkt iš augintojų. F. Kiek tai kainuos vyriausybei? Kadangi vyriausybė turės supirkti 16000 kg bulvių po 0,6 Lt, tai jai tai kainuos: 16000*0,6=9600 Lt. G. Jei vyriausybė supirktų visas siūlomas bulves po 0,6 Lt už kg, kokia kaina ji galėtų parduoti jas ūkininkams kaip pašarą galvijams, siekdama, kad išnyktų perteklius? Jei vyriausybė superka visas siūlomas bulves po 0,6 Lt už kg, tai ji turi 51000 kg bulvių. Žiūrim į tą lentelės vietą, kur reikalingas pirkti (paklausa) bulvių kiekis lygus vyriausybės turimam. Paklausos kiekis 51000 kg yra, kai kaina 0,2 Lt. Perteklius buvo 16000 kg, o, kai kaina 0,2 Lt – trūkumas yra 16000 kg. Vadinasi, tam, kad išnyktų perteklius vyriausybė turi parduoti turimas bulves kaip pašarą galvijams po 0,2 Lt už kg. H. Kokius nuostolius patirtų vyriausybė? Vyriausybė už kilogramą bulvių praranda: 0,6-0,4=0,2 Lt. Vyriausybė patirtų nuostolius: 51000*0,4=20400 Lt. 3. Prekės X parduodama 2500 vnt. per savaitę. Sumažėjus prekės Y kainai 10 %, prekės X parduodama per savaitę 50 vnt. daugiau. Ar prekės X ir Y yra pakaitai, ar komplektinės prekės? Atsakymą pagrįskite. Koks yra prekių X ir Y paklausos vidutinis kryžminis elastingumas? Paklausos vidutinis kryžminis elastingumas: Q - kiekis ∆Q – kiekio pokytis P – kaina ∆P – kainos pokytis Iš pradžių prekės X parduodama 2500 vnt. per savaitę. Tai kiekis Q1=2500. Kai prekės X pardavimas padidėja 50 vnt., jos parduodama: 2500+50=2550 vnt. per savaitę. Tai kiekis Q2=2550. Kadangi prekės X parduodama 50 vnt. daugiau, tai kiekio pokytis ∆Q=50; Prekės Y kaina iki sumažėjimo 100%. Tai kaina P1=100. Prekės Y kaina sumažėjus jos kainai 10% bus lygi 100-10=90%. Tai kaina P2=90. Kadangi prekės Y kaina sumažėjo, tai kainos pokytis ∆P=-10% Prekės X ir Y yra komplektinės, nes mažėjant Y prekės kainai didėja prekės X pardavimas. 4. 3 lentelėje pateikti trys dviejų prekių X ir Y abejingumo kreivių variantai, teikiantys skirtingą naudingumo laipsnį. 3 lentelė 1 variantas (abejingumo kreivė IC1) 2 variantas (abejingumo kreivė IC2) 3 variantas (abejingumo kreivė IC3) Prekė X Prekė Y Prekė X Prekė Y Prekė X Prekė Y 2 40 12 40 12 45 4 34 12 35 14 40 8 26 14 30 16 35 12 21 17 25 18 30 17 16 20 20 21 25 22 12 25 16 27 20 29 9 30 14 33 17 34 7 37 12 38 15 40 5 43 10 44 13 45 4 50 8 50 12 A. Nubrėžkite tris abejingumo kreives. B. Kuri kreivė iš trijų vaizduoja didžiausią naudingumo lygį. Didžiausia naudingumo lygį vaizduoja IC3 abejingumo kreivė, nes ji labiausiai nutolusi nuo koordinačių pradžios taško. C. Išnagrinėkite tokius prekių derinius: 1. 50X ir 8Y; 2. 45X ir 4Y; 3. 12X ir 45Y; 4. 25X ir 16Y; 5. 21X ir 11Y. Prekių X ir Y deriniai 50X ir 8Y (1.) ir 25X ir 16Y (4.) yra tarpusavyje lygiaverčiai, nes jie abu yra vienoje ir toje pačioje abejingumo kreivėje IC2. Tačiau šie abu deriniai mažiau naudingi nei 12X ir 45Y (3.) derinys, esantis IC3 abejingumo kreivėje ir naudingesni už 21X ir 11Y (5.) bei 45X ir 4Y (2.) derinius, esančius IC1 abejingumo kreivėje. Prekių X ir Y derinys 12X ir 45Y turi didžiausią naudingumą vartotojo požiūriu, nes yra didžiausią naudingumo lygį turinčioje abejingumo kreivėje IC3. Prekių X ir Y deriniai 45X ir 4Y (2.) bei 21X ir 11Y (5.) yra tarpusavyje lygiaverčiai, nes abu yra toje pačioje abejingumo kreivėje IC1. Tuo pačiu jie turi mažiausią naudingumą vartotojo požiūriu lyginant su kitose abejingumo kreivėse esančiais prekių deriniais, nes 2. ir 5. prekių deriniai yra abejingumo kreivėje IC1, kurios naudingumo lygis mažiausias iš visų trijų abejingumo kreivių. Pažymėkite šiuos derinius grafike. D. Ar užtektų informacijos, norint nustatyto optimalaus pasirinkimo tašką? Norint nustatyti optimalaus pasirinkimo tašką reiktų žinoti vartotojo pajamas, tačiau mes jų nežinome. Taigi informacijos nustatyti optimalaus pasirinkimo tašką neužtektų. E. Nubrėžkite grafike biudžetinę liniją pagal tokius duomenis: PX = 5 Lt, PY = 5 Lt. Vartotojo pajamos – 200 Lt. Ar galima dabar nustatyti vartotojo rinkinį, teikiantį didžiausią naudingumą? Brėžiam vartotojo biudžetinę liniją: Qxmax=M/Px Qymax=M/Py M – vartotojo pajamos = 200 Lt Px = 5 Lt Py = 5 Lt Tai: Qxmax = 200/5=40 vnt. Qymax = 200/5=40 vnt. 5. Firmos gamybos veiksnių sąnaudas, skirtingomis technologijomis gaminant 40 vnt. produkcijos, vaizduoja 4 lentelė. Kurią technologiją siūlytumėte? Kokio pelno firma gali tikėtis, parduodama produktą po 0,90 Lt už vienetą? Ką patartumėte firmai, jei žemė 1,5 karto pabrangtų? 4 lentelė Gamybos veiksniai Gamybos veiksnių vieneto kaina (Lt) I Technologija (vnt.) II Technologija (vnt.) III Technologija (vnt.) Darbas 3 5 2 3 Žemė 4 2 4 2 Kapitalas 2 2 4 5 Verslumas 2 4 2 4 1) Skaičiuojame firmos gamybos veiksnių sąnaudas naudojant tris skirtingas technologijas: I Technologija: 3*5+4*2+2*2+2*4 = 35 Lt; II Technologija: 3*2+4*4+2*4+2*2 = 34 Lt; III Technologija: 3*3+4*2+2*5+2*4 = 35 Lt. Firmai siūlytumėme naudoti II technologiją, nes ji pigiausia. 2) Išlaidos, naudojant technologijas. Pajamos, gautos pardavus 40 vnt. produktų po 0,90 Lt už vnt.: 40*0,90 = 36 Lt. Pelnas, kurio firma gali tikėtis parduodama produktą po 0,90 Lt už vnt. ir gaminant pagal II technologiją : 36 - 34 = 2 Lt, pagal I ir III technologijas 36 – 35 = 1 Lt 3) Skaičiuojame firmos gamybos veiksnių sąnaudas, jei žemė pabrangtų 1,5 karto: I technologija: 3*5+4*1,5*2+2*2+2*4=15+12+4+8 = 39 Lt; II technologija: 3*2+4*1,5*4+2*4+2*2=6+24+8+4 = 42 Lt; III technologija: 3*3+4*1,5*2+2*5+2*4=9+12+10+8 = 39 Lt. Jei žemė pabrangtų 1,5 karto, firmai siūlyčiau naudoti I arba III technologijas, nes jos pigiausios. Naudota literatūra: 1. Snieška V. Mikroekonomika. Kaunas: Technologija, 2000. 2. A. Jakutis, V. Petraškevičius, A. Stepanovas, L. Šečkutė, S. Zaicev Ekonomikos teorijos pagrindai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!